Helovinas – tai viena paslaptingiausių ir mistiškiausių švenčių, apipinta įvairiausiais burtais, prietarais ir legendomis. Nors ši šventė šiandien dažniausiai siejama su kostiumais, saldainiais ir linksmybėmis, jos šaknys slypi gilioje senovėje, kai žmonės tikėjo antgamtinėmis jėgomis ir stebuklais. Helovinas (arba Visų Šventųjų dienos išvakarės) kilęs iš senovės keltų Samhaino šventės, kurios metu buvo manoma, jog riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių tampa itin plona, o dvasios gali laisvai vaikščioti žemėje. Būtent todėl Helovinas yra apipintas daugybe burtų ir prietarų, kurie iki šių dienų tebekelia susidomėjimą. Pažvelkime į kai kuriuos iš jų.
Burtai ateičiai išpranašauti
Helovinas nuo seno buvo siejamas su ateities spėjimu ir pranašavimu. Tai buvo naktis, kai žmonės tikėjo, jog yra geriausia proga sužinoti savo likimą. Kai kurie populiarūs burtai išsilaikė iki šių dienų.
Obuolių burtai. Vienas iš labiausiai paplitusių ateities spėjimo būdų buvo obuolių naudojimas. Helovino naktį, jaunos moterys nuluptą obuolio žievelę mesdavo per petį, tikėdamosi, kad ji nusileis raidės forma, atitinkančia būsimo vyro vardo pirmąją raidę. Kitas burtas – užrištomis akimis atkąsti ant siūlo kabantį obuolį, ištrauktą iš vandens kibiro. Tikėta, kad pirmasis žmogus, kuriam pavyks atkąsti obuolio, pirmasis ir susituoks.
Veidrodžių burtai. Kitas senovinis būdas sužinoti apie būsimą gyvenimo partnerį buvo veidrodžio naudojimas. Jaunos merginos prieš miegą ant veidrodžio turėdavo iškvėpti ir šluoste nubrėžti raidę „X“. Jei tą naktį sapnuodavo vyrą, tikėta, kad jis bus jų gyvenimo draugas.
Moliūgai – apsauga nuo blogio
Šiandien moliūgai yra neatskiriama Helovino šventės dalis. Išpjaustyti su įžūliai besišypsančiais veidais, jie dar vadinami „Jack’o žibintais“. Tačiau šio papročio ištakos slypi senovėje. Pasak airių legendos, Jack’as buvo sukčius, kuris apgavo velnią ir negalėjo patekti nei į dangų, nei į pragarą. Už savo gudrybes jis buvo pasmerktas klajoti su tuščiaviduriu ropės žibintu. Kai airiai emigravo į Ameriką, ropės buvo pakeistos moliūgais, kurie tapo Helovino simboliu.
Be legendos, moliūgai turėjo dar vieną funkciją – apsaugoti nuo blogio. Senovės keltai išdroždavo bauginančius veidus tam, kad atbaidytų piktąsias dvasias ir apsisaugotų nuo blogųjų jėgų, kurios galėjo slankioti Helovino naktį.
Juodosios katės – magijos simboliai
Juodosios katės jau seniai laikomos mistiniais padarais, susijusiais su raganomis ir magija. Viduramžiais Europoje juodosios katės buvo laikomos raganų bendrininkėmis, galinčiomis įgauti žmogaus pavidalą ir padėti raganaujant. Buvo tikima, kad jei juodoji katė perbėga kelią, tai neša nelaimę arba perspėja apie artėjančią grėsmę.
Tačiau ne visur pasaulyje juodosios katės turi neigiamą konotaciją. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje juodosios katės laikomos sėkmės simboliu, ypač kalbant apie meilės ir santykių sėkmę.
Mirties ir nemirtingumo simboliai
Helovino prietarai ir burtai dažnai siejami su mirtimi ir nemirtingumu. Žmonės nuo seno bijojo ir gerbė mirtį, todėl ieškojo įvairių būdų, kaip ją suprasti ar net išvengti. Vienas iš tokių prietarų buvo susijęs su baime, kad Helovino naktį galėtum mirti ar net virsti šmėkla.
Žvakės ir sielos. Helovino naktį buvo įprasta deginti žvakes už mirusiuosius, tikintis, kad jos nukreips jų sielas link ramybės. Jei žvakė degdama staiga užgestų, buvo manoma, kad netoliese yra šmėkla arba artėja nelaimė.
Šikšnosparniai. Šikšnosparniai yra dar vienas Helovino simbolis, siejamas su mirtimi ir tamsa. Senovėje tikėta, kad šikšnosparniai turi magiškų galių, o jei šis padaras pasirodydavo per Heloviną, tai buvo laikoma pranašišku ženklu apie mirtį ar nelaimę.
Raganų burtai ir apsaugos nuo jų
Raganos ir Helovinas – neatsiejami simboliai. Nuo seniausių laikų tikėta, kad raganos Helovino naktį aktyviausiai naudoja savo burtus ir rengia paslaptingus ritualus. Viduramžiais buvo manoma, kad ragana gali pasiversti katinu, varle ar net paukščiu, kad nepastebėta galėtų daryti savo juodus darbus.
Žmonės visais laikais siekė apsisaugoti nuo raganų. Vienas iš populiarių prietarų buvo nešiotis geležies daiktus – jie turėjo atbaidyti raganų kerus. Taip pat buvo tikima, kad druska, ypač išbarstyta ant slenksčio ar įėjimo, apsaugos nuo raganų apsilankymo. Be to, pririšti krepšiai su česnakais ar vaistinių augalų pluošteliais buvo kabinami virš durų, kad nuvytų piktas dvasias ir raganų kerus.
Šluotos ir jų magiška galia
Šluota Helovino simbolikoje užima ypatingą vietą. Ji dažnai siejama su raganomis, kurios, pasak legendų, naktimis skraido ant šluotų per pilnatį. Tačiau šluota turi ir kitas magiškas savybes. Senovėje šluotos buvo laikomos apsaugos nuo blogio priemone. Tikėta, kad šluota gali apsaugoti namus nuo piktų dvasių ar kerų. Per Heloviną žmonės statydavo šluotas prie durų arba pastatydavo jas „galva žemyn“ tam, kad atbaidytų nepageidaujamus svečius iš anapus.
Žvakės ir jų spalvų pranašystės
Helovino naktį žvakės turi ypatingą reikšmę. Jos ne tik apšviesdavo kelią sieloms, bet ir buvo naudojamos kaip ateities spėjimo įrankis. Yra žinoma, kad spalvotos žvakės galėjo reikšti skirtingus likimo ženklus. Pavyzdžiui, juoda žvakė simbolizavo mirtį arba didelį gyvenimo pasikeitimą, raudona – aistrą ir meilę, o balta žvakė – apsaugą ir tyrumą. Spalvos degimo būdas ar žvakės liepsnos judėjimas galėjo atskleisti įvairias ateities detales.
Kaip šiandien pritaikyti Helovino burtus?
Šiandien, nors daugelis šių prietarų ir burtų yra laikomi tik linksmybe, daugelis jų vis dar atliekami kaip dalis tradicijų ir ritualų. Helovinas yra puiki proga pasitelkti savo vaizduotę ir pasinerti į mistikos pasaulį. Net ir šiomis dienomis daugelis žmonių mėgsta atkartoti senovinius burtus arba sukurti naujus, norėdami pajusti šio paslaptingo vakaro dvasią.
Tad kitą kartą, kai degsite moliūgų žibintą ar mąstysite apie ateitį per Heloviną, nepamirškite, kad šventėse slypi ne tik smagumas, bet ir daugybė senovės mistikos, kuri iki šių dienų tebežavi ir kelia susidomėjimą.
TOP 10 visų laikų geriausių filmų, tinkančių Helovyno vakarui: siaubas, mistika ir šiurpuliukai
