Nuovargis yra įprastas šiuolaikinio gyvenimo palydovas, tačiau kartais jis tampa signalu, kad organizme vyksta rimtesni procesai. Laikinas nuovargis po intensyvaus darbo ar sporto yra normali organizmo reakcija, tačiau ilgalaikis, nepraeinantis nuovargis gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis.
Nuolatinis nuovargis dažnai yra ignoruojamas, nes daugelis mano, kad tai tik įtemptos darbotvarkės ar streso pasekmė. Tačiau kai nuovargis tampa kasdienybe ir trukdo normaliai funkcionuoti, būtina atkreipti į tai dėmesį ir ieškoti pagalbos.
Kada reikėtų sunerimti?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei dvi savaites be aiškios priežasties ir negerėja net po tinkamo poilsio. Ypač svarbu reaguoti, jei nuovargį lydi kiti simptomai: galvos svaigimas, silpnumas, apetito praradimas, miego sutrikimai ar nuolatinis mieguistumas dienos metu.
Rimtas požymis yra staiga atsiradęs stiprus nuovargis, kuris ženkliai pakeičia jūsų gebėjimą atlikti įprastines veiklas. Jei anksčiau lengvai įveikdavote dienos užduotis, o dabar jaučiatės visiškai išsekę vos po kelių valandų, tai gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas.
Galimos lėtinio nuovargio priežastys
Nuolatinis nuovargis gali būti susijęs su įvairiomis medicininėmis būklėmis. Viena dažniausių yra lėtinio nuovargio sindromas – būklė, kuriai būdingas ekstremalus nuovargis, nepraeinantis net po tinkamo poilsio ir trunkantis mažiausiai 6 mėnesius.
Kitos dažnos nuovargio priežastys apima:
- mažakraujystę (anemiją);
- skydliaukės ligas (hipotirozę ar hipertirozę);
- depresiją ir kitus psichikos sutrikimus;
- infekcines ligas, įskaitant virusinius hepatitus, tuberkuliozę;
- širdies ir kraujagyslių ligas;
- diabetą;
- onkologines ligas;
- autoimunines ligas, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą ar vilkligę.
Ką pasakyti gydytojui?
Ruošdamiesi vizitui pas gydytoją, užsirašykite svarbiausią informaciją apie savo būklę:
- Kada prasidėjo nuovargis?
- Ar jis nuolatinis, ar pasireiškia tam tikru paros metu?
- Kokios veiklos sukelia didžiausią nuovargį?
- Ar jį lydi kiti simptomai?
- Ar vartojate kokius nors vaistus?
- Ar neseniai patyrėte stresą ar didelius gyvenimo pokyčius?
Ši informacija padės gydytojui greičiau nustatyti galimas nuovargio priežastis ir paskirti tinkamus tyrimus.
Prevencija ir savipagalba
Nors kai kuriais atvejais nuovargis yra rimtų ligų požymis, kartais jį galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą:
- laikykitės reguliaraus miego režimo;
- reguliariai mankštinkitės (vidutinio intensyvumo fizinė veikla dažnai sumažina nuovargį);
- valgykite subalansuotą maistą;
- gerkite pakankamai vandens;
- sumažinkite stresą;
- apribokite alkoholio vartojimą;
- atsisakykite rūkymo.
Tačiau jei šios priemonės nepadeda ir nuovargis išlieka, neatidėliokite vizito pas gydytoją. Laiku diagnozuotos ir gydomos ligos paprastai turi geresnę prognozę ir greičiau pasveikstama.
Prisiminkite, kad rūpinimasis savo sveikata nėra egoizmas – tai būtina sąlyga kokybiškam gyvenimui ir gebėjimui pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais.
Lėtinis nuovargis – kai poilsis nepadeda: kas tai per liga ir kaip ją atpažinti?
