Dvi savaitės per kurias nedirba ne tik mokyklos ir darželiai, bet ir muziejai, teatrai, kino teatrai, kavinės, nevyksta vieši renginiai, Ką veikti tas dvi savaites?
Galite prisipirkti kruopų, tualetinio popieriaus ir užsidaryti namuose, užsitraukti užuolaidas ir dvi savaites neišeiti. Tačiau tai nėra būtina, nebent grįžote iš riziką keliančios šalies ir jums dėl karantino būtina saviizoliuotis.
Rekomenduojama vengti masinio susibūrimo vietų, uždarų patalpų, tačiau niekas nedraudžia keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus, vaikščioti po pažintinius takus, važinėti dviračiu ir apskritai būti gryname ore. Žinoma reikėtų vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis.
Dažniau plaukite rankas, vėdinkite gyvenamąsias patalpas. Jei tik galite – atsisakykite kelionių mieste, kelionių į parduotuvę, viešojo transporto. Vietoje to – rinkitės keliones į gamtą.
Aplink Joniškį daug pažintinių takų ir vietų nusipelniusių pažinimo, tai Mūšos tyrelio pelkė, Žagarės miestelio apylinkės, piliakalniai, takai ir įdomūs pasivaikščiojimo maršrutai.
MŪŠOS TYRELIO PAŽINTINIS TAKAS
Išties žiemgališkas, unikalus, žmogaus nepaliestas gamtos kampelis Žagarės regioniniame parke – Mūšos tyrelio pelkė. Mūšos tyrelio pažintinis takas, atidarytas 2015 m., yra ilgiausias žinomas pelkėse įrengtas lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Jo ilgis 5775,87 m. Takas įrengtas išskirtinėje vertingoje gamtinėje teritorijoje – Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje. Šis išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš kelių tipų pelkių, durpynų ir šlapių miškų. Pelke teka Mūšos ir Juodupio upės, telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą. Mūšos tyrelio pažintinį taką galima lankyti ir savarankiškai, be Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojų palydos. Tačiau vertėtų neužmiršti: čia nerūkoma!
https://www.visitjoniskis.lt/musos-tyrelio-pazintinis-takas/
http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/585
ŽAGARĖS OZAS IR ŽAGARĖS II PILIAKALNIS (ŽVELGAIČIO KALNAS)
Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio ir žvyro. Tai viena NATURA 2000 teritorijų, esančių Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant šiuo maršrutu galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius, pastovyklauti. Žagarės ozo 3,6 km pažintinis takas supažindins lankytojus su gamtinėmis vertybėmis. Jame įrengtos pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt. Viena iš Žagarės ozo tako pažintinių stotelių – Žagarės II piliakalnis, vietos žmonių vadinamas Žvelgaičio kalnu. Pasak vietos žmonių padavimų, ant piliakalnio stovėjo legendinio XIII a. lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Istorijos šaltiniai byloja, kad čia gyvenę žiemgaliai už svetimų žemių puldinėjimą, lietuvių kunigaikštį Žvelgaitį nukirsdinę… Archeologų duomenimis, šioje vietoje XIII–XV a. galėjo būti Rygos arkivyskupo, o vėliau Livonijos ordino medinė pilis. XVI–XVIII a. piliakalnyje buvo įsikūrusi Senosios Žagarės dvaro sodyba, priklausiusi Syrevičiams ir Umiastauskiams.
https://www.visitjoniskis.lt/zagares_ozas/
http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/209
http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/251
Žvelgaičio piliakalnis
Žvelgaičio piliakalnis (dar vadinamas Žagarės, Aukštadvario, Plikuoju, Kosčiuškos kalnu) – yra kairiajame Švėtės upės krante. Pasak padavimų, ant piliakalnio stovėjo legendinio XIII a. lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio pilis. Pagal surinktus duomenis archeologai spėja, kad šioje vietoje XIII – XV a. galėjo būti Rygos arkivyskupo, o vėliau Livonijos ordino medinė pilis. Vėliau, XVI – XVIII a. piliakalnyje buvo įsikūrusi Senosios Žagarės dvaro sodyba, priklausiusi Syrevičiams ir Umiastauskiams. Žvelgaičio piliakalnis – įspūdingiausia Žagarės ozo dalis.
2013 m. kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba įgyvendinant projektą „Lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Žagarės regioniniame parke“ ant piliakalnio įrengti 3 laiptai, tad norintiems pažvelgti į apylinkes ir Žagarės miestą nuo šio piliakalnio, užkopti daug patogiau. Prie piliakalnio glaudžiasi ir automobilių stovėjimo aikštelė su informaciniu stendu.
ŽAGARĖS DVARO SODYBA IR PARKAS
Žagarės dvaro ansamblio rūmuose įsikūrusiame Žagarės lankytojų centre sužinosite viską apie žiemgališkos Žagarės ir jos apylinkių istorijos, gamtos paveldą ir jo puoselėjimą. Čia veikia gamtos mokykla, unikali ekspozicija „Dolomito slėpiniai“, Joniškio garbės piliečio, kraštotyrininko J. Kazlausko ekspozicija „Žagarės krašto istorija“, pristatomos įvairios parodos. Lankytojų centro ekspozicijos jums papasakos apie kelionę Žagarės laiko upe, medžioklę, Naujosios Žagarės dvarą, daugiau nei 200 metų kartu čia gyvenusias tautas, vietos amatus, Žagarės žirgus, regioninio parko gamtinius lobius, draustinius, Vyšnių festivalio tradiciją, unikalią žagariečių šnektą, taip pat apie žymias asmenybes – Tėvą Stanislovą, arkivyskupą Julijoną Steponavičių ir Barborą Žagarietę.
https://www.visitjoniskis.lt/zagares-dvaras/,
http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/235
http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/215
SOFIJOS KYMANTAITIES-ČIURLIONIENĖS GIMTASIS NAMAS
Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius 2019 m. įgyvendino projektą „Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gimtasis namas – vieša ekspozicija“. Jo esmė – Joniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijai priklausantį, šiuo metu negyvenamą namą (buvusį vikariatą), esantį Joniškio m. Bažnyčios g. 3, panaudoti kaip pagrindą viešai, nuolat visiems prieinamai atminties ekspozicijai.
Ekspozicija skirta aktualizuoti Joniškyje gimusios lietuvių rašytojos, visuomenės veikėjos, literatūros ir meno kritikės, dramaturgės, poetės, vertėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės atminimą jos gimtinėje. Projektą iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Atlikdamas Joniškio krašto kultūros paveldo tyrimus, Joniškyje gyvenantis istorikas dr. Ernestas Vasiliauskas nustatė, kad Joniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijai priklausantis buvęs vikariatas yra tas namas, kuriame 1886 m. gimė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Šiame name gyveno jos dėdė, tuometinis Joniškio bažnyčios vikaras Vincentas Jarulaitis (1859–1939) ir jo sesers Elžbietos (1858–1937) bei Leono (1842–1919) Kymantų šeima.
Projekto įgyvendinimo metu Parapija atnaujino namo fasadą, atliko kitus būtinus tvarkybos darbus, o Draugija įrengė ekspoziciją. Surengtos dvi talkos su visuomene. Vasarą čia buvo atvykęs S. ir M. K. Čiurlionių provaikaitis pianistas prof. Rokas Zubovas ir kultūros istorikė Nida Gaidauskienė. Renginyje „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viešnagė pas Sofiją“ skambėjo R. Zubovo atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai, pristatyta ką tik išleista N. Gaidauskienės knyga „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“, eksponuota M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ reprodukcijų paroda.
Su R. Zubovu ir rajono valdžios atstovais surengta diskusija apie galimybę įtraukti šį namą, kaip atminties objektą, į M. K. Čiurlionio kultūrinio kelio maršrutą.
https://www.visitjoniskis.lt/sofijos_namas/
Joniškio kultūros asmenybių freska
Freskoje pavaizduoti: Matas Slančiauskas (1850-1924) – tautosakos rinkėjas, knygnešys; Adomas Varnas (1879-1979) – dailininkas, liaudies meno rinkėjas; Marius Katiliškis (1914-1980) – rašytojas; Lorensas Harvėjus ( 1928-1973) – kino aktorius, britų kino legenda; Laimonas Noreika (1926-2007) – aktorius.
Vilniaus g. 14A, Joniškis
Stogastulpių skverelis „Nykstančių kaimų šviesa“
Skaistgirio seniūnijos ir Šv. Jurgio parapijos teritorijoje buvo kelios dešimtys kaimų, kaimelių. Šiandien daugelio jų jau neberastume žemėlapyje. Metai iš metų kultūros darbuotoja Bronislava Drigotienė su pagalbininkais keliavo iš vieno kaimo į kitą, fotografavo, kalbino dar juose likusius gyventi žmones, organizavo kaimų susitikimus ir galiausiai kilo idėja įprasminti pradėtą projektą sukuriant skverelį, kuriame išsirikiuotų stogastulpiai išnykusiems kaimams atminti. Šiandien skverelyje stovi jau vienuolika stogastulpių. Ir tai dar ne pabaiga.
Eglių g. 2C, Skaistgirys
Daugiau turistinių maršrutų Žagarėje: http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#r/206