Kas slepiasi nakties danguje? Įdomūs faktai apie žvaigždes

Žvaigždės nuo seniausių laikų žavi žmoniją. Stebėdamos žvaigždėtą dangų, senovės civilizacijos kūrė mitus, legendas ir netgi vadovavosi jomis kelionėse. Tačiau nors žvaigždės atrodo kaip mažos švieselės danguje, iš tikrųjų jos yra įspūdingi ir nepaprastai sudėtingi objektai. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių ir netikėtų faktų apie žvaigždes, kurie padės geriau suprasti šiuos paslaptingus dangaus kūnus.

Žvaigždės gali būti įvairių spalvų

Nors dažniausiai žvaigždės mums atrodo baltos ar gelsvos, iš tikrųjų jos gali būti įvairių spalvų – nuo raudonos iki mėlynos. Žvaigždės spalva priklauso nuo jų paviršiaus temperatūros: vėsesnės žvaigždės yra raudonos, o karštesnės – mėlynos. Pavyzdžiui, Saulė, kurios temperatūra yra apie 5500 °C, spindi gelsvai baltai. Tuo tarpu mėlynos žvaigždės, tokios kaip Rigelis, gali turėti paviršiaus temperatūrą, viršijančią 20000 °C! Taigi, kai kitą kartą žvelgsite į nakties dangų, atkreipkite dėmesį į skirtingų spalvų žvaigždes.

Žvaigždžių „mirksėjimas“ – iliuzija

Dažnai galima pastebėti, kad žvaigždės „mirksi“, tačiau tai – ne pačių žvaigždžių savybė, o atmosferos sukeltas optinis efektas. Žemės atmosfera yra pilna įvairių sluoksnių, judančių skirtingu greičiu. Kai šviesa iš žvaigždės praeina pro šiuos sluoksnius, ji sulūžta ir sukelia žvaigždės švytėjimo iliuziją. Kuo žemiau žvaigždė yra virš horizonto, tuo ryškiau ji „mirksi“, nes šviesa turi praeiti per daugiau atmosferos sluoksnių.

Žvaigždės gali sprogti

Kai kurių žvaigždžių gyvenimo ciklo pabaiga yra labai dramatiška. Didelės masės žvaigždės sprogsta kaip supernovos – įspūdingi sprogimai, per kuriuos išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Tokie sprogimai gali būti tokie ryškūs, kad trumpam aplenktų visą jų galaktikos šviesą! Supernovų metu žvaigždės branduolys sutraukiamas į juodąją skylę arba neutroninę žvaigždę. Šie įvykiai ne tik sukuria įspūdingus reginius, bet ir išsklaido sunkesnius elementus, tokius kaip geležis ir auksas, į kosmosą.

Žvaigždės „gimsta“ iš dulkių ir dujų

Žvaigždės atsiranda milžiniškuose dulkių ir dujų debesyse, vadinamuose ūkais. Kai tam tikra šių debesų dalis susitraukia ir ima suktis dėl gravitacijos, formuojasi žvaigždės užuomazga – prožvaigždė. Kai šios prožvaigždės centrinė temperatūra pakyla iki maždaug 10 milijonų °C, prasideda branduolinė sintezė – procesas, kurio metu vandenilis virsta heliu ir išsiskiria didelis energijos kiekis. Šis procesas užtikrina, kad žvaigždė švies ir išlaikys savo formą milijonus ar net milijardus metų.

Kiekviena žvaigždė yra unikali

Nors žvaigždės gali atrodyti labai panašios, kiekviena iš jų yra unikali savo savybėmis – dydžiu, mase, amžiumi ir šviesumu. Mažos masės žvaigždės, tokios kaip raudonosios nykštukės, gali gyventi net iki kelių trilijonų metų! Tuo tarpu didelės masės žvaigždės yra daug trumpesnio amžiaus ir gyvena vos keletą milijonų metų. Be to, žvaigždžių ryškumas ir energija, kurią jos išskiria, taip pat priklauso nuo jų masės ir dydžio.

Kai kurios žvaigždės turi planetų sistemas

Nors Saulės sistema ilgą laiką atrodė vienintelė tokia visatoje, pastaraisiais dešimtmečiais atrasta tūkstančiai egzoplanetų – planetų, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes. Daugelis žvaigždžių, ypač panašių į mūsų Saulę, turi savo planetų sistemas, kurios gali būti labai įvairios. Kai kuriose sistemose yra didžiulės dujinės planetos, tokios kaip mūsų Jupiteris, o kitose – mažos, uolingos planetos, galinčios priminti Žemę. Šie atradimai skatina mokslininkus ieškoti gyvybės ženklų už mūsų Saulės sistemos ribų.

Kai kurios žvaigždės yra dvinarės ar daugianarės

Nors dažnai galvojame apie žvaigždes kaip apie vienišas saules, iš tikrųjų daugelis jų yra dvinarėse arba daugianarėse sistemose. Tai reiškia, kad jos sukasi aplink bendrą masės centrą su viena ar daugiau kitų žvaigždžių. Dvinarės žvaigždės yra ypač vertingos astronomams, nes jų judėjimas leidžia tiksliai nustatyti jų masę, šviesumą ir kitus svarbius parametrus.

Kai kurios žvaigždės gali virsti juodosiomis skylėmis

Tik itin masyvios žvaigždės gali virsti juodosiomis skylėmis. Tai nutinka tada, kai žvaigždė pasiekia savo gyvenimo pabaigą ir žlunga po supernovos sprogimo. Juodosios skylės turi tokį stiprų gravitacijos lauką, kad net šviesa negali iš jų „pabėgti“. Šie paslaptingi objektai dažnai aptinkami stebint aplink juos skriejančias žvaigždes ar materijos diskus, kuriuos juodosios skylės pritraukia.

Žvaigždžių amžių galima nustatyti pagal jų šviesumą ir spalvą

Astronomai nustato žvaigždžių amžių remdamiesi jų šviesumu, spalva ir spektrinėmis linijomis. Jaunos žvaigždės paprastai būna mėlynos ir itin ryškios, nes jų branduolinė sintezė vyksta sparčiai. Senstančios žvaigždės tampa raudonesnės ir mažiau ryškios. Žvaigždės spektrinės linijos padeda mokslininkams nustatyti jos cheminę sudėtį, kuri taip pat gali suteikti užuominų apie jos amžių.

Žvaigždės – tai daugiau nei tik gražūs dangaus švyturiai. Jos yra sudėtingi kosminiai objektai, kupini netikėtų savybių ir paslapčių. Nuo jų spalvų ir šviesumo iki gyvenimo ciklo ir sprogimų – žvaigždės atskleidžia didingą ir sudėtingą visatos istoriją. Taigi, kitą kartą žiūrėdami į žvaigždėtą dangų, prisiminkite šiuos įdomius faktus ir pasinerkite į begalines kosmoso paslaptis.

Šaltiniai:

Įdomybių redaktorius

See Full Bio