Bučiniai – ne tik romantikos ženklas, bet ir unikalus bendravimo būdas, turintis gilių reikšmių skirtingose kultūrose. Nors daugelyje šalių jie siejami su meile ir artumu, kai kurios tautos bučinius naudoja pasveikinimams, pagarbos išraiškai ar net draugystei parodyti. Šis universalus gestas įgauna įvairias reikšmes priklausomai nuo vietos ir papročių – tad kaip skirtingos kultūros suvokia bučinius?
Bučinio reikšmės skirtinguose pasaulio kampeliuose
-
Prancūzija: draugiški bučiniai ant skruostų
Prancūzijoje draugiški bučiniai ant skruostų (vadinami „bisous“) yra kasdienybė ir įprastas pasveikinimo būdas tarp draugų, kolegų ar net naujai sutiktų žmonių. Priklausomai nuo regiono, bučinių skaičius gali skirtis – vienur užtenka dviejų, kitur priimta apsikeisti trimis ar keturiais bučiniais. Šis bučiavimasis nesiejamas su romantika, o išreiškia mandagumą ir draugiškumą. Net užsieniečiai Prancūzijoje neretai jaučiasi pasimetę – kiek bučinių tinkama? Kiekviename mieste ar regione gali būti skirtinga tradicija, o tai tik prideda žavesio šiai prancūziškai socializacijos praktikai.
-
Japonija: daugiau atsargumo ir atsiribojimo
Japonijoje viešas bučiavimasis – tai retas reiškinys. Šioje kultūroje intymumo išreiškimas laikomas privačiu dalyku, todėl bučiniai, ypač viešumoje, yra gana neįprasti ir netgi vertinami kaip netinkami. Net ir artimi draugai ar poros dažniau linkę susilaikyti nuo fizinio kontakto viešumoje. Vietoje to, japonai dažnai išreiškia pagarbą ir artumą mandagiai nusilenkdami arba su lengvu prisilietimu prie rankos.
-
Rusija: bučiniai kaip broliškumo ir artumo ženklas
Rusijoje bučinių tradicija yra įvairiapusė ir šakota. Visų pirma, įprasta apsikeisti bučiniais ant skruostų su draugais ar artimaisiais, tačiau ši praktika ne tokia dažna kaip Prancūzijoje. Kiek netikėčiau tai, kad bučiniai gali būti dalis formaliosios kultūros ir atspindėti gilesnį, netgi simbolinį ryšį. Sovietiniais laikais buvo populiarūs „broliški“ bučiniai tarp aukšto rango pareigūnų – garsiausias jų pavyzdys yra bučinys tarp Leonido Brežnevo ir Ericho Honekerio. Bučinys čia atspindi draugystę, sąjungą ir lojalumą, kuris peržengia paprastą socialinį ritualą.
-
Indija: bučiniai – privatus reikalas
Indijoje, kaip ir Japonijoje, bučiniai dažniausiai lieka uždarose erdvėse. Viešas bučiavimasis nėra priimtas, ir netgi laikomas tabu kai kuriose bendruomenėse. Istorijos ir tradicijų požiūriu, viešas intymumas Indijoje nėra įprastas. Šiuolaikinėje kultūroje tai po truputį keičiasi, tačiau daugumoje vietų poros viešumoje vis dar vengia bučinių. Tradiciškai Indijoje pagarbos išraiška ar švelnumo parodymas gali būti siejamas su švelniu prisilietimu prie pečių arba rankos paspaudimu, tačiau bučiniai yra retas reiškinys.
-
Italija ir Ispanija: aistringo bučinio simbolis
Pietų Europos šalyse, tokiose kaip Italija ir Ispanija, bučinys turi romantiškesnę ir aistringesnę reikšmę. Čia bučiniai nėra vien draugiško pasveikinimo gestas, bet ir būdas išreikšti gilų susižavėjimą bei meilę. Ypač Italijoje bučiniai siejami su ypatingu emocijų gilumu. Italai ir ispanai taip pat mielai apsikeičia bučiniais ant skruostų kaip draugystės ženklu, tačiau šis ritualas dažnai tampa jausmingesnis ir asmeniškesnis nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje.
-
Artimieji Rytai: bučiniai pagal lytį ir statusą nulemtas ritualas
Artimuosiuose Rytuose bučinio tradicijos skiriasi pagal lytį ir socialinę padėtį. Daugelis vyriškos lyties atstovų dažnai apsikeičia bučiniais ant skruostų kaip pagarbos ar draugystės ženklu, o moterys bučiuojasi tarpusavyje. Šis paprotys dažniausiai pastebimas tarp šeimos narių ar artimų draugų. Tuo tarpu vyrai ir moterys bučiuojasi itin retai ir paprastai vengia viešo intymumo, nes tai gali būti vertinama kaip nepagarbus elgesys.
Netikėti ir įdomūs faktai apie bučinius
- Bučinys – tai ne universali praktika. Kai kurios tradicinės kultūros, ypač kai kurios Amazonės gentys, bučinių neturėjo visai iki kontakto su Vakarų pasauliu. Joms bučinys buvo svetimas veiksmas, o vietoj jo buvo naudojami kiti artumo ir švelnumo ženklai.
- Bučinio fiziologinė reikšmė. Bučiuodamiesi mes pasikeičiame milijonais bakterijų – taip mūsų imuninė sistema treniruojama ir sustiprinama. Mokslininkai nustatė, kad dešimties sekundžių bučinys gali pernešti net iki 80 milijonų bakterijų tarp dviejų žmonių.
- Bučiniai kaip testas. Įdomu tai, kad evoliuciniu požiūriu, bučiniai padeda „patikrinti“ potencialius partnerius. Manoma, kad bučinys leidžia pajusti kito žmogaus kvapą ir skonį, kuris gali nulemti, ar esame biologiškai suderinami.
- Bučiniai ilgesniam gyvenimui. Mokslininkai įrodė, kad vyrai, kurie išeidami į darbą, žmoną bučiuoja bent 6 s gyvena ilgiau už tuos, kurie neturi tokio įpročio.
- Bučinių diena. Liepos 6-oji yra Tarptautinė bučinių diena. Ši diena yra skirta paminėti šio universalaus gestos grožį, nepaisant kultūrinių skirtumų.
Kaip skirtingos kultūros supranta ir vertina bučinius?
Kodėl bučiniai skiriasi pagal kultūrą?
Bučinių tradicijos, kaip ir daugelis kitų socialinių ritualų, yra nulemtos istoriškai ir kultūriškai. Kai kurios kultūros laiko bučinius per daug asmeniškais arba netgi tabu viešumoje. Kitur bučiniai yra įsitvirtinę kaip privaloma socialinio elgesio dalis, pavyzdžiui, sveikinantis. Vis dėlto, bučinio reikšmė visuomet išlieka gili ir dažnai simbolinė – tai ne tik fizinis kontaktas, bet ir tiltas tarp emocijų, ryšių bei vertybių. Bučinys turi galią sujungti, parodyti rūpestį, meilę ir draugystę, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje mes esame.
