Kalėdų dekoracijos – tai neatsiejama šventinio laikotarpio dalis, kuri sukuria ypatingą atmosferą ir pripildo namus džiaugsmo bei šilumos. Tačiau, ar kada nors susimąstėte, kokia yra šių dekoracijų atsiradimo istorija ir kokią simboliką jos slepia? Šiame straipsnyje gilinsimės į Kalėdų dekoracijų tradicijas, jų raidą ir reikšmę, kurios per amžius subūrė žmones šventiniam džiaugsmui.
Advento kalendorius
Kiekvienas iš mūsų žinome, kas yra ir kaip dažniausiai atrodo Advento kalendorius. Tačiau ar žinojote, kad Advento kalendoriaus tradicija yra vokiškos kilmės? Ji atsirado XIX a. viduryje, kai vokiečių protestantai ant durų kreida pažymėdavo arba uždegdavo žvakes, kad suskaičiuotų dienas iki Kalėdų.
Gerhardas Langas laikomas pirmojo spausdinto Advento kalendoriaus kūrėju, kurį įkvėpė jo motinos jam pagamintas Advento kalendorius.
Advento žvakės
Advento žvakių tradiciją Katalikų Bažnyčia perėmė tik viduramžiais. Keturios žvakės simbolizuoja Advento savaičių skaičių, o tradiciškai trys iš šių žvakių yra violetinės spalvos ir reiškia maldą, atgailą ir pasiruošimą. Rožinė žvakė, uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, žymi džiaugsmo laiką. Nors naujos religinės praktikos kartais pakeičia Advento žvakių spalvą į baltą, nepaisant to, Advento žvakių šviesa simbolizuoja Jėzų Kristų kaip „pasaulio šviesą“.
Kalėdų dekoracijos ant eglutės
Kalėdų dekoracijos yra neatsiejamos nuo angelo simbolio ant eglės viršūnės. Angelas simbolizuoja angelų vaidmenį gimstant Jėzui Kristui.
Kalėdų balandis taip pat yra neatsiejama kalėdinių dekoracijų dalis. Idėja, sieti balandžiomis su šia švente, kilo Biblijoje. Po Trijų išminčių, kurie kūdikėliui Jėzui atnešė aukso, miros ir smilkalų, piemenys nešė kuklesnes dovanas – vaisius, medų ir balandžius. Balandis, kuris Biblijoje minimas dar keletą kartų, simbolizavo taiką žemėje ir tapo tradiciniu taikos simboliu per šventes.
Kalėdų eglutės žvaigždės viršūnė yra panašios kilmės kaip ir Kalėdų eglutės angelas. Pasak Biblijos, žvaigždė iškilo kartu su Kristaus gimimu, ji padėjo nuvesti žmones į Jo gimimo vietą Betliejuje, kad jie galėtų Jį pagarbinti. Taigi ant Kalėdų eglutės viršaus dedame žvaigždę, norėdami atiduoti pagarbą tą naktį vedančiai šviesai.
Būgienio šakelės
Būgienio šakelės išgarsėjo Kalėdų giesmės „Deck the Halls“ įžanginėje eilutėje. Šią dainą 1862 m. parašė škotų kompozitorius Thomas Oliphantas, panaudodamas XVI a. sukurtą velsietišką melodiją.
Tačiau norint suprasti, kaip būgienio šakelė tapo vienu iš Kalėdų dekoracijos simboliu, verta atsigręžti į senovės istoriją. Senovės druidai žavėjosi būgienio atsparumu ir laikė augalą amžino gyvenimo simboliu. Ir, nors nukirsti būgienį buvo bloga lemiantis ženklas, namuose pakabintos būgienio šakelės nešė sėkmę.
Romėnai būgienį siejo su Saturnu ( žemdirbystės ir derliaus dievu) ir kabindavo jo šakeles per Saturnalijas, pagonišką šventę, kuri, daugelio istorikų teigimu, galiausiai tapo Kalėdomis.
Po daugelio metų šį simbolį perėmė krikščionys ir suteikė jam naują prasmę. Jiems raudonos uogos simbolizavo Kristaus kraują, o smailūs lapai – erškėčių vainiką, uždėtą ant nukryžiuotojo galvos.
Kalėdų varpai
Varpai buvo svarbių įvykių ir švenčių dalis dar gerokai prieš krikščionybę, o jų skleidžiamas triukšmas iš pradžių buvo naudojamas piktosioms dvasioms atbaidyti. Vėliau varpai buvo naudojami bet kokiam svarbiam momentui, geram ar blogam, paskelbti, todėl jie buvo naudojami ir per Kristaus gimimą.
Krikščionių bažnyčioms plečiantis visoje Eurazijoje, varpai tapo standartine jų dalimi, nes jie pranešdavo bendruomenei apie pamaldų pradžią. Taip Kalėdų varpai įsišaknijo skambinimu, skelbiančiu apie bažnytines pamaldas per šią šventę.
Vėliau kalėdiniai varpai buvo naudojami kaip muzikos instrumentai, skirti vaikams ir giesmininkams.
Kalėdinės saldainių lazdelės
1600 m. Vokietijoje pradėjus naudoti Kalėdų eglutę, kartu su ja atsirado ir tradicija ant eglutės kabinti saldainius. Tarp originalių saldumynų buvo populiarus saldainis, vadinamas cukraus lazdele. Šis tradicinis kalėdinis saldainis buvo tiesus ir visiškai baltas.
Pasak liaudies folkloro, lenkta kreivė į cukraus lazdelę buvo įtraukta 1670 m., kai Kelno katedros chorvedys pakeitė jos formą, kad ji būtų panaši į piemens lazdą. Juostelės šiuose Kalėdiniuose saldainiuose buvo pridėtos tik XX a.
Krikščioniškoji saldainių lazdelės legenda yra kitokia. Kai kurie teigia, kad saldainio forma iš tikrųjų yra „J“, reiškianti Jėzų, o raudonos ir baltos juostelės simbolizuoja kraują ir tyrumą, tačiau istorinių įrodymų, patvirtinančių šią istoriją, nėra.
Kalėdų elfai
Skandinavų, germanų ir britų folklore elfai buvo aprašomi kaip mažos, nemirtingos būtybės, turinčios stebuklingų galių. Buvo tikima, kad jie saugo namus nuo blogio ir apdovanoja už gerą elgesį, tačiau iškrėsdavo žmonėms pokštų, jei šie elgdavosi netinkamai. Šios išdykusios būtybės į kalėdinį folklorą pateko XIX a., kai Kalėdų šventės tapo vis populiaresnės.
Skandinavų rašytojai sukūrė elfų, kaip Kalėdų Senelio pagalbininkų, kurie tvarkė Kalėdų Senelio neklaužadų ir gerų žmonių sąrašus ir padėjo kurti bei gaminti žaislus vaikams, vaidmenį. Nuo tada elfai tapo Kalėdų Senelio ir Šiaurės ašigalio sinonimu.
Kalėdų girlianda
Ar žinojote, kad tokios Kalėdų dekoracijos, kaip Kalėdų girlianda, anksčiau nebuvo tuo, kuo yra dabar? Anksčiau tai buvo visžalės šakelės – amžinai žaliuojanti girlianda, kuri simbolizuodavo ištvermę ir padėdavo žmonėms išgyventi šaltas ir tamsias žiemos dienas.
Atsiradus krikščionybei, Kalėdų šventė tiesiog pritaikė šį paprotį.
Kalėdinės lemputės
Kalėdų lemputės buvo Edvardo Hibberdo Džonsono (Edward Hibberd Johnson), kuris buvo Tomo Edisono viršininkas ir jo išradimų propaguotojas, sumanymas.
Prieš kabinant kalėdines lemputes ant eglučių, žmonės naudojo žvakes, kurios kėlė didžiulę riziką. Edisonui išradus lemputę, Džonsonas įžvelgė galimybę.
Džonsonas, kuris buvo vienas iš „Edisono lempų kompanijos“ savininkų, įrengė vitriną, kuri sužavėjo to meto laikraščių žurnalistus. Žmonės ten lankydavosi vien tam, kad pasigrožėtų lemputėmis.
Kalėdiniai žaisliukai
Ar galite patikėti, kad tokios Kalėdų dekoracijos, kaip Kalėdiniai žaisliukai, buvo pradėti naudoti vos prieš 500 metų?
XVI a. vokiečiai pradėjo puošti savo medžius tikrais obuoliais, žvakėmis, riešutais ir uogomis. Tuo metu šie medžiai buvo vadinami „rojaus medžiais“ (galbūt tai nuoroda į Edeno sodą?).
Puritoniškieji ankstyvieji amerikiečiai iš pradžių buvo mažiau linkę perimti šią Kalėdų tradiciją. Taip buvo tol, kol karalienės Viktorijos atvaizde buvo pavaizduotas papuoštas Kalėdų medis. To užteko, kad turtingi amerikiečiai netrukus pasekė jų pavyzdžiu, o įmonės pasinaudojo pelninga rinkodaros schema.
XIX a. pab. universalinė parduotuvė „Woolworth“ kasmet parduodavo kalėdinių žaisliukų iš Vokietijos už milijonus dolerių.
Šaltiniai:
https://greenglobaltravel.com/symbols-of-christmas-history-meaning/
https://darceyflowers.ae/blog/10-traditional-christmas-symbols-and-their-meanings/
Autorė Germantė Gedvilė
