Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki galo atskleista.
Kad Stelmužėje būta įtvirtintos dvarvietės ar piliavietės, matyti ne tik erdvinio žemės paviršiaus lazerinio skenavimo (LiDar) nuotraukose, tačiau ir vietovę žvalgant vizualiai – daug klausimų kelia sunykusios dvarvietės sode esančioje kalvoje iš po žemių stūksančios akmenų terasos, akmens mūro sienos likučiai bei netoliese esantis griovys, kaip manoma, kadaise šią įtvirtintą vietovę skyręs nuo sausumos.
Siekdama papildyti šios, turizmui patrauklios vietovės istorinį pasakojimą, Zarasų rajono savivaldybė inicijavo archeologinius tyrimus, kuriems vadovauti ėmėsi žymiausias senųjų Lietuvos piliaviečių tyrinėtojas, Klaipėdos universiteto mokslininkas, archeologas dr. Gintautas Zabiela, o jam talkina zarasietis istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.
Istorinių tyrimų metu buvo rekonstruota senoji šios vietovės istorija ir netgi aptikta dar ankstyvesnė Stelmužės paminėjimo data nei iki šiol buvo žinoma (1525 metai), tačiau piliavietę aprašančių istorinių šaltinių rasta nedaug ir jie gana vėlyvi. Remiantis istoriniais šaltiniais yra žinoma, kad XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Stelmužės (vok. Steinensee) valda priklausė Hahoverių giminei, o po paskutinio šios giminės atstovo, Adomo Hahoverio mirties, 1532 m. Livonijos ordino magistras Valteris fon Pletenbergas leno teise ją perleido Dinaburgo (Daugpilio) pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui. Manoma, kad piliavietė ar įtvirtinta dvarvietė buvo sugriauta pačioje Livonijos karo pradžioje (1559 m.).
Ruošiantis būsimiems archeologiniams kasinėjimams, šių metų spalio 12 d. archeologai, talkinant būriui metalo ieškiklių naudotojų klubo „Mink“ narių žvalgė Zarasų rajono savivaldybei priklausantį sklypą, kurio teritorijoje ir yra spėjamo gynybinio griovio fragmentai bei kalva su akmenų mūro terasomis. Žvalgymų metu buvo aptikta XVII–XVIII a. abiejų Tautų Respublikos monetų ir kt. radinių, paimta kalkių skiedinio mėginiai laboratoriniams tyrimams, bei parinktos perspektyviausios vietos kitąmet vyksiantiems detaliesiems archeologiniams tyrimams.
Nuotraukos:
Šarūno Subatavičiaus, Simonos Burokaitės ir MINK klubo.
