Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų kūdikiams naudojami įvairūs higienos produktai – pradedant sauskelnėmis, drėgnomis servetėlėmis, baigiant šampūnu, kremu nuo pašutimo ir kt. Mažyliai veikiami ir buitinės chemijos, ypač skalbiklių. Kokios medžiagos vaikams kenksmingos ir kaip pasirinkti saugią kosmetiką bei švaros priemones?
„Vaikiška“ nebūtinai „saugi“
Tėvai, norėdami vaikams pirkti kuo saugesnę kosmetiką, renkasi tuos produktus, kurie pažymėti kaip vaikiški. Deja, nemažai gamintojų ir į tokias priemones deda medžiagų, kurios gali pakenkti. Todėl aklai nepasitikėkite ir perskaitykite ant pakuotės nurodytą sudėtį.
Svarbiausia taisyklė perkant vaikiškas priežiūros priemones – rinktis bekvapes, tokias, kurių sudėtyje nėra žodžių „parfum“, „perfume“, „fragrance“, „scent“, „aroma“. Sintetinių kvapų sudėtyje yra daugybė alergenų, galinčių pakenkti odai. Kvapai ne tik skatina alergines odos reakcijas, bet ir lėtina gijimą, spartina senėjimą. Kvapios vaikiškos priemonės, skirtos tam tikroms problemoms spręsti, gali ne tik nepadėti, bet dar labiau pažeisti odą ar sulėtinti gijimo procesą. Taigi, reikėtų vengti įvairių kvepiančių kremų, šampūnų, vonios putų ir kt.
Jei produkto sudėtyje nepažymėti sintetiniai kvapai, bet jis skleidžia malonų aromatą, greičiausiai sudėtyje bus eterinių aliejų. Jie, kaip ir sintetiniai kvapikliai, gali turėti alergenų, kurie kenkia odai, todėl saugiausia rinktis bekvapes kosmetikos ir higienos priemones.
Vengti konservantų
Vienos iš vengtinų medžiagų, dedamų į kosmetikos, higienos ir švaros priemones, yra konservantai, skirti suteikti kuo ilgesnį galiojimą, taip pat užtikrina, kad kosmetikos produktai išliktų saugūs nuo mikrobiologinio užterštumo visą naudojimo laiką.
Privalu vengti produktų, kurių sudėtyje konservantai yra visų išvardintų medžiagų sąrašo viršuje, nes tai rodo, kad jų kiekis pernelyg didelis. Parabenai (methylparaben, butylparaben, propylparaben) imituoja moteriškųjų hormonų estrogenų veiklą, todėl gali sutrikdyti endokrininę sistemą. Konservantas phenoxyethanol, naudojamas ilgą laiką, sukelia odos sudirgimą, alergines reakcijas. Tyrimai rodo, kad jis yra neurotoksiškas, tad gali sutrikdyti neurologinį vystymąsi.
Konservantai, etiketėse pažymėti chlorhexidine, digluconate ar cetylpyridinium chloride, taip pat dirgina, gali sukelti alergiją ir dantų spalvos pakitimų.
Formaldehidas ir medžiagos, kurias gaminant jis susidaręs lieka kaip priemaiša produkte (pvz., benzylhemiformal, 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol, 5-bromo-5-nitro-1,3-dioxane, diazolidinyl urea, imidazolidinyl urea, quaternium-15, DMDM hydantoin) – dirgina gleivinę ir odą, yra kancerogeninės (kai patenka per nosį). Konservantas triklosanas, saugantis produktą nuo bakterijų, kaupiasi organizme ir gali sukelti alergiją.
Jei norite produktų be konservantų, ieškokite pažymėtų „No Preservatives“. Tačiau nepamirškite paskaityti ir to, kas išvardinta mažomis raidėmis. Mat gamintojai turi žymėti tik tuos konservantus, kurie patenka į konservantų sąrašą Europos Sąjungos kosmetikos reglamente.
Putoklių gali būti, bet ne visur
Renkantis plaukų priežiūros priemones, prausiklius, muilus, vonios putas, sudėtyje galima pamatyti sodium lauryl sulfate (SLS) ir sodium laureth sulfate (SLES). Šios medžiagos suteikia gausų putojimą, padeda pašalinti nešvarumus ir susikaupusius riebalus, todėl plaunamųjų priemonių (taip pat indų ploviklių), kurių sudėtyje yra šių aktyviųjų medžiagų, nereikėtų bijoti. Visų pirma, jos naudojamos trumpai ir gerai nuplaunamos vandeniu, visų antra, kosmetikos priemonės kuriamos taip, jog sudedamosios medžiagos papildytų viena kitos veikimą, padėtų neutralizuotų galimą neigiamą poveikį. Jei kosmetikos priemonėje yra SLS / SLES, sudėtyje taip pat reikėtų ieškoti ir tokių medžiagų kaip glicerinas (coco-glucoside, glyceryl oleate). Mat saugo odą ir mažina galimą dirginimą.
Tiesa, veido ar kūno kremų, kuriuos užtepate ir paliekate įsigerti į odą, sudėtyje SLS ar SLES neturėtų būti. Skaitant kremų etiketes, ieškoti raktinių žodžių „keramidai“ (ceramide), „emolientai“ (natūralių ar sintetinių aliejų), „vaškas“ (vax), „sviestas“ (butter). Šios medžiagos sukuria apsauginį barjerinį odos sluoksnį, neleidžia drėgmei išgaruoti.
Talko pavojai
Tam, kad kūdikių užpakaliukas nešustų (arba norėdami nuo drėgmės apsaugoti jau pažeistą odelę), tėvai naudoja kūdikiams skirtą pudrą. Verta įsidėmėti, kad atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad talkas siejamas su alerginėmis odos reakcijomis, netgi onkologinėmis ligomis, daugiausia – kiaušidžių vėžiu. Vietoj talko rinkitės kūdikiams skirtas pudras, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra krakmolas (kukurūzų, ryžių ar kt.). Dar vienas puikus pasirinkimas – pataisų sporos, kurių galima įsigyti vaistinėse. Tai natūralus produktas iš gamtos, kuris ne tik puikiai sugeria drėgmę, bet ir mažina odos sudirgimą, padeda greičiau išgydyti bei apsaugoti iššutusią odelę.
Su kūdikių bėrimais efektyviai padeda kovoti specialūs kremai. Svarbu, kad jų sudėtyje būtų cinko oksido (zinc oxide). Ši medžiaga turi gydomųjų savybių – ramina uždegimą, veikia kaip antioksidantas, todėl pažeistos odos būklė greičiau gerėja.
Renkantis kremus vaikams svarbu, kad juose nebūtų medžiagų, kurios gali suerzinti vaikišką odelę. Venkite citrusinių vaisių, levandų, bergamočių, kamparo.
Be dažiklių ir alkoholio
Dažikliai paprastai nurodomi sudėtinių medžiagų sąrašo pabaigoje. Dažomosios medžiagos gali būti sintetinės ir natūralios. Sintetinių dažiklių (synthetic colors), etiketėse pažymėtų „FD&C“, „Dyes“ arba „D&C“, reikėtų vengti, nes jie dirgina odą, sukelia alergijas, prasiskverbę giliai į organizmą gali pažeisti netgi DNR, taip pat siejami su onkologinėmis ligomis. Kosmetikos priemonėms norimą spalvą gali suteikti natūralūs dažikliai – augalai, uogos, prieskoniai ir kt. Etiketėje tai pažymima po žodžio „pigments“ išvardinant lotyniškus augalų pavadinimus ir skliausteliuose nurodant anglišką (ar lietuvišką) pavadinimą.
Kartais kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje pasitaiko alkoholio, ypač kremuose nuo saulės, kuriais mažyliai tepami dosniai ir dažnai. Ištirta, kad alkoholis turi neigiamą poveikį odai – lėtina atsinaujinimą, slopina sveikų ląstelių gamybą, pažeidžia apsauginį barjerą, aktyvina laisvųjų radikalų veiklą. Etiketėse ši medžiaga žymima alcohol denat, alcohol, ethanol, SD alcohol, ethyl alcohol, methanol alcohol. Jei šios medžiagos išvengti nepavyksta, bet jau žiūrėkite, kad būtų parašyta sudėties pabaigoje: tai reikš mažesnį kiekį, sykiu mažesnę neigiamo poveikio riziką.
Atsargiai su švaros produktais
Kosmetikos priemonėms taikomi itin griežti saugumo reikalavimai. Tačiau įvairiuose švaros produktuose potencialiai kenksmingų medžiagų yra įvairesnių ir didesniais kiekiais. Verta įsidėmėti, kad jos į vaiko organizmą gali patekti ne tik per sąlytį su oda, bet ir įkvepiant, į burną kišant žaisliukus, kurie gulėjo ant išplautų grindų, čiulpiant išskalbtą drabužį. Namus valyti derėtų tik saugiomis priemonėmis. Kokios medžiagos ypač kenksmingos?
Formaldehidas (formaldehyde) sukelia alergijas ir didina onkologinių ligų riziką. Moksliniai tyrimai rodo, kad net vienkartinis tiesioginis šios medžiagos sąlytis su oda gali sukelti ūminį apsinuodijimą toksinais, taip pat neigiamai veikia imuninę sistemą. Ši medžiaga dažnai dedama į skalbiklius ir indų ploviklius.
Chloro baliklis (chlorine bleach) puikiai balina audinius, dezinfekuoja paviršius, bet stipriai dirgina akis, odą, itin kenksmingas plaučiams.
Amonio sulfato (amonium sulfate), esančio kai kuriuose skalbikliuose, nevalia naudoti patalpose, jis laikomas trečios kategorijos burnos gleivinės, odos ir kvėpavimo takų toksinu. Ant pakuotės netgi nurodoma, kad nei pačios medžiagos, nei tuščių pakuočių negali patekti į nuotėkas.
Benzilo acetatas (benzyl acetate) kenksmingas liečiant ar įkvepiant, gali pažeisti inkstus ir nervų sistemą.
Dioksanas ir jo atmainos (dioxane / diethylene dioxide / diethyl ether) gali negrįžtamai pažeisti akis, odą, plaučius. Dėl sąlyčio su šia medžiaga nukenčia inkstai, kepenys, centrinė nervų ir kvėpavimo sistemos.
Kenksmingi ne tik žmogui
Skalbikliuose esančios pavojingos medžiagos gali pakenkti ne tik mums ir vaikams, bet ir gamtai. Skalaujant skalbinius, plaunant indus, grindims plauti naudotą vandenį pilant į klozetą visos kenksmingos medžiagos galiausiai atsiduria vandens telkiniuose ir neigiamai veikia visą ekosistemą. Specialistai išskiria kelias medžiagas, kurios kenksmingos ne tik žmogui.
Fostatai (phosphates) kelia širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o patekę į vandens telkinius žudo vandens gyvūnus.
Optiniai balikliai (optycal brighteners) dirgina žmogaus akis, odą, plaučius, yra toksiški vandens gyvūnams.
Benzenas (benzene / dichlorobenzene / P-dichlorobenzene), patekęs į vandens telkinius, nuodingas visai gyvūnijai. Prasiskverbęs į gruntinius vandenis virsta kancerogenu žmonėms.
Saugiausi – ekologiški, iš natūralių komponentų pagaminti skalbikliai ir valikliai, žymimi „Eco“, „Organic“, „Skin & Family Friendly“, „Green Using“, „Nature Friendly“ ir pan.
Laima Samulė – PrieKavos.lt
