Pavasaris Lietuvoje dažnai pasižymi nepastoviais orais. Vos spėjus pasidžiaugti šiltomis dienomis ir sužydėjusiais sodais, sinoptikai vėl praneša apie artėjantį atšalimą ir šalnas naktimis. Toks staigus temperatūros kritimas kelia rimtą pavojų ne tik žydintiems vaismedžiams, bet ir jau pasodintoms šilumamėgėms daržovėms. Tačiau nenusiminkite – yra būdų, kaip sumažinti šių netikėtų šalnų padarytą žalą ir išsaugoti būsimą derlių.
Kodėl šalnos tokios pavojingos žydintiems sodams?
Žydėjimo metu vaismedžiai yra ypač jautrūs žemoms temperatūroms. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, žieduose esantis vanduo gali užšalti, pažeisdamas žiedo audinius ir sunaikindamas būsimą vaisių. Jei šalna pažeidžia didžiąją dalį žiedų, derlius gali sumažėti dramatiškai arba jo visai nebūti. Ypač pavojingos šalnos yra tada, kai jos ištinka po šiltesnio periodo, kai augalai jau pradėję aktyviai augti ir žydėti.
Išankstinis pasiruošimas – geriausias ginklas
Sužinoję apie artėjantį atšalimą, sodininkai ir daržininkai turėtų imtis priemonių nedelsiant. Svarbiausia – sekti orų prognozes ir būti pasiruošusiems veikti. Patartina turėti paruoštus dangalus, šiaudus ar kitas apsaugines medžiagas dar prieš prasidedant šalčiams.
Apsaugos būdai vaismedžiams ir krūmams
Didesnių vaismedžių apsauga gali būti sudėtingesnė, tačiau yra keli efektyvūs metodai. Vienas iš jų – dūmų uždanga. Seniau ūkininkai degindavo šlapius šiaudus ar lapus, kurių dūmai veikia kaip šilumą sulaikantis sluoksnis virš sodo. Šiuolaikinėje sodininkystėje tam naudojamos specialios dūminės žvakės. Dūmai kyla ir formuoja sluoksnį, kuris sulaiko šilumą ir neleidžia jai išsisklaidyti.
Kitas efektyvus būdas – laistyti sodą šiltu vandeniu. Vanduo, vėsdamas ant augalų paviršiaus, išskiria šilumą ir neleidžia temperatūrai nukristi žemiau nulio. Šis metodas veikia geriausiai, kai oro temperatūra nekrenta daugiau nei porą laipsnių žemiau nulio. Tačiau jis reikalauja nuolatinio vandens purškimo visą šalčio periodą, todėl praktiškai įgyvendinamas tik mažesniuose soduose arba naudojant automatines laistymo sistemas.
Mažesnius vaismedžius ir krūmus galima apsaugoti specialiomis neaustinėmis medžiagomis arba agrotekstile. Šios medžiagos yra lengvos, pralaidžios orui ir vandeniui, bet kartu sulaiko šilumą. Prieš šalnas verta jomis apgaubti augalus, paliekant dangalą iki pat žemės, kad šiluma negalėtų išeiti pro apačią.
Kaip apsaugoti daržoves ir gėles?
Daržovėms, ypač tokioms šilumamėgėms kaip pomidorai, agurkai ar paprikos, reikia dar didesnės apsaugos. Jei augalai auga lysvėse, patartina juos uždengti agrotekstile, kuri sulaiko šilumą, bet praleidžia šviesą ir drėgmę. Didesniam efektyvumui galima naudoti dvigubą sluoksnį arba kombinuoti agrotekstilę su plastikine plėvele, kuri naktį sulaikys dar daugiau šilumos.
Individualiems augalams, ypač kai jų dar nedaug, galima naudoti plastikinius butelius su nukirstu dugnu arba specialius dangtelius. Jie sukuria mikroklimato efektą ir apsaugo augalą nuo šalčio. Taip pat galima naudoti kartonines dėžutes ar kibirus, kuriuos reikia nuimti dieną, kad augalai gautų šviesos.
Smulkiems daigams efektyvi apsauga yra mulčiavimas. Aplink augalus paberkite kompostą, šiaudus ar supuvusius lapus, kurie veiks kaip izoliacija ir apsaugos šaknis nuo šalčio. Tačiau svarbu nepadengti augalo stiebo ir lapų, kad jie galėtų gauti pakankamai šviesos.
Šildomos vielos ir specialios technologijos
Profesionaliuose ūkiuose naudojamos ir modernesnės technologijos. Šildomos vielos, įrengtos palei augalų eiles, gali palaikyti teigiamą temperatūrą net esant stipriai šalnai. Taip pat naudojami ventiliatoriai, kurie maišo orą ir neleidžia šaltam orui nusėsti ant augalų.
Naujoviška, bet efektyvi priemonė mažiems sklypams – vandens lašelių purškimas prieš šalnas. Augalai apipurškiami vandeniu, kuris užšąla ir suformuoja ploną ledo sluoksnį. Paradoksalu, bet ledas veikia kaip izoliacija ir saugo augalą nuo žemesnės temperatūros. Šis metodas veikia dėl to, kad vanduo, virstamas ledu, išskiria šilumą.
Kada nuimti apsaugą?
Apsauginius dangalus reikėtų nuimti ryte, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio. Tačiau jei prognozuojama, kad šalnos tęsis kelias naktis iš eilės, agrotekstilę galima palikti, nes ji praleidžia pakankamai šviesos augalams. Plastikinę plėvelę būtina nuimti dieną, kad augalai neperkaistų.
Išgelbėti jau pažeistus augalus
Jei šalna vis dėlto pažeidė jūsų augalus, neskubėkite jų išrauti. Daugelis augalų, ypač vaismedžiai, gali atsigauti po šalnos, jei pažeidimai nėra labai dideli. Kelias dienas stebėkite augalus ir tik tada priimkite sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Švelniai palaistykite pažeistus augalus, kad jie greičiau atsigautų. Taip pat galite naudoti specialias trąšas, skirtas sustiprinti augalus po streso. Tačiau stenkitės per daug netręšti – tai gali paskatinti naujų, jautrių šalčiui ūglių augimą.
Vaismedžiams, kurių žiedai nukentėjo nuo šalnos, pavasarį gali prireikti lengvesnio genėjimo, nes dalis šakų gali būti pažeistos. Tačiau su genėjimu neverta skubėti – leiskite medžiui pačiam parodyti, kurios šakos liko gyvybingos.
Lietuvos klimato sąlygomis verta rinktis vėliau žydinčias vaismedžių veisles, kurios yra mažiau jautrios pavasario šalnoms. Taip pat verta sodinti atsparesnes augalų rūšis, kurios gali ištverti žemesnę temperatūrą.
Nors šalnos gali pridaryti nemažai žalos, ankstyvas pasiruošimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas gali gerokai sumažinti nuostolius. Svarbiausia – būti pasiruošusiems ir veikti operatyviai, kai tik išgirstate prognozę apie artėjantį atšalimą.
Balandžio mėnesio darbai sode, darže ir gėlyne. Mėnulio sėjos kalendorius
