Karvės, dažniausiai žinomos dėl savo svarbos žemės ūkyje, pastaruoju metu tampa populiarios kaip terapiniai gyvūnai. Šie ramūs ir švelnūs gyvūnai, bendraudami su žmonėmis, gali suteikti emocinę paramą ir padėti valdyti stresą, nerimą bei depresiją. Skirtingai nuo įprastų terapinių gyvūnų, tokių kaip šunys, triušiai ar arkliai, karvės pasižymi ypatinga ramybe, kuri gali padėti kurti saugią, atpalaiduojančią aplinką, tad galvijų terapija gali tapti ganėtinai perspektyvia sritimi.
Nedidelis tyrimas rodo, kad galvijams, naudojamiems žmonių terapijos programose, gali labiau patikti bendrauti su mergaitėmis ir moterimis nei su vyrais.
Galvijų terapija arba „karvės apkabinimas“
Niujorko universiteto ir JAV Vest Pointo karo akademijos mokslininkų atliktame tyrime teigiama, kad karvės glostymas, kartais vadinamas „karvės apkabinimu“ – gali būti veiksminga terapijos su gyvūnais forma.
Dr. Compitus sakė, kad galvijų terapija, kaip manoma, atsirado šio amžiaus pradžioje Nyderlanduose. Ji pamažu populiarėja ir kitose pasaulio šalyse, nes gydytojai atrado, kad karvės pasižymi švelnia prigimtimi, bendruomeniškumu ir fiziniu buvimu, kuris skatina gerą savijautą ir emocinį sveikimą.
Tyrimo žvaigždės – jaučiai Magnusas ir Callumas
Dr. Compitus augino šiuos jaučius, abu maždaug vienerių metų amžiaus, nedideliame prieglaudos ūkyje Gošene, Niujorko valstijoje, po to, kai jie, būdami naujagimiai, našlaičiais liko pieno ūkyje. Mokslininkė pavrėžė, kad jos auginami jaučiai noriai dalyvavo šiame tyrime. „Gyvūnų gerovė yra svarbiausias prioritetas, – sakė ji, – atrodo, kad Magnusas ir Callumas nuoširdžiai mėgaujasi bendravimu su žmonėmis. Mes jų „nenaudojame“ savo praktikoje, veikiau įtraukiame juos kaip bendraminčius.“
Tyrime taip pat dalyvavo 11 žmonių, nuo 13 iki 79 metų amžiaus, penkios moterys, penki vyrai ir vieną mergaitė. Kiekvienas savanoris buvo aprūpintas šepetėliu ir maišeliu skanėstų, jų buvo paprašyta bendrauti su jaučiais, kurie, pasak Compitus, elgėsi kaip „žaisliniai pudeliai“, jų namų aptvare, gerbdami gyvūnų pasirinkimą su jais bendrauti.
Iškart po to, kai dalyviai praleido laiką su jaučiais, jie užpildė 24 punktų klausimyną, kuriame aprašė savo bendravimą ir tai, kaip, jų manymu, gyvūnai jautėsi dėl šios patirties. Šis klausimynas, tai žmogaus ir gyvūno sąveikos skalė – savianalizės suvestinė, skirta įvertinti, kiek žmogus bendravo su gyvūnu ir kiek, jo manymu, gyvūnas bendravo su juo.
Galvijai pirmenybę skyrė moterims
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Human-Animal Interactions“ ir patvirtino hipotezę, kad tiek karvės, tiek žmonės gauna naudos iš terapinės tarpusavio sąveikos. Buvo pastebėta, kad galvijai pirmenybę teikė bendravimui su moterimis, o ne su vyrais. Moterys savo ruožtu pranešė apie stipresnį prisirišimą prie jaučių.
„Kadangi, tai bandomasis tyrimas, negalime daryti prielaidos apie veiksmingumą, tačiau tai mums suteikia duomenų, kurie rodo, kad bendravimas su karvėmis gali turėti terapinės naudos“, – sakė Dr. Compitus. „Mus nustebino, kad moterys pranešė apie didesnę naudą nei vyrai, tačiau įtariu, kad taip gali būti dėl to, kaip žmonės yra socializuoti ir gyvena visuomenėje, kurioje tikimasi, kad tie, kurie save identifikuoja kaip moteris, bus globėjai, o tie, kurie save identifikuoja kaip vyrus, bus santūresni savo jausmų atžvilgiu. Gali būti, kad dalyvės moterys iš tikrųjų labiau skatino bendrauti su Magnusu ir Callumu, o vyrai buvo santūresni ir laukė, kol galvijai ateis pas juos.“
Dr. Computis tikisi, kad šį tyrimą pavyks pratęsti, naudojant didesnę, įvairesnę žmonių dalyvių imtį, kartu įtraukiant ir psichologinius vertinimus. „Noriu ne tik ištirti, ar galvijų terapija yra veiksminga, bet ir geriau suprasti, kaip šis modelis veikia.“
Šaltiniai:
https://www.newscientist.com/article/2432422-cattle-used-for-cuddling-therapy
https://socialwork.nyu.edu/news/2024/cow-cuddling-shows-promise-for-therapy.html
https://www.nyu.edu/about/news-publications/news/2024/may/cattle-assisted-mental-health-therapy
Autorė Germantė Gedvilė
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
