Šalta, saulėta diena, vėjas lengvai kedena plaukus, o nuo jūros atskrendantys vandens lašeliai maloniai nugludina veidą. Pūstelėjęs vėjo gūsis tiesiog panyra į krūtinę, viduje uždegdamas karščio ir aistros liepsną – tokia savijauta apima mane einantį Meilės alėja link Vilos Komodos. Suprantu, kad panašiai turėjo jaustis ir grafas Feliksas Tiškevičius, nusprendęs šioje vietoje 19 amžiuje statyti savo vilą „Jūrapilis“, kurią suprojektavo to meto žymus italų architektas Leonardo Macroni, nes tokius statinius stato tik gyvenimo aistros pilni žmonės.
Ramios arbatos popietės, politikų ir kariškių vakarienės, sprendžiančios šalies ateitį, šurmuliavo įvairiais metų laikais, bet, kad toks bus grafo vilos likimas koks yra dabar, jis net negalėjo įsivaizduoti savo gražiausiame sapne.
Apgriuvusi ir nukankinta vila, patekusi į naujų šeimininkų rankas atgimė su ne ką prastesne šių dienų misija, autentiškai atstatyta ir įrengta jau daugiau nei 4 metus tapo tikra šiuolaikinės gastronomijos virsmo pradžia. Vila Komoda puikiai kloja pamatus tam, apie ką daugelis restoranų gali tik pasvajoti – aukštajai gastronomijai.
Šis restoranas ypatingas ne tik savo aura, bet ir šefu, kuris po daugelio metų grįžo į Lietuvą ir savo patirtį dovanoja Palangai ir mums – skonio gurmė, estetams, ieškotojams ir pamišėliams, kurie dėl įspūdingų patirčių pasiruošę keliauti daug kilometrų.
Tai bene vienas iš nedaugelio Lietuvos restoranų, turintis savo braižą, išgrynintą stilių, aiškią liniją ir labai gilius įsitikinimus, nemetantis kelio, nepataikaujantis ir neišduodantis savo įsitikinimų.
Elegantiškas interjeras puikiai atspindi istoriją ir grafų gyvenimo stilių, aukštos lubos, prabangi grindų danga ir rafinuota elegancija – toks jausmas, kad viskas kaip tada, bet jau pagal šių dienų tendencijas. Rami aplinka, jaukumas ir tobulas paprastumas atneša lengvumo ir šilumos pojūtį, kurį sustiprina lengvas aptarnaujančio personalo darbas, jokios panikos ir jokio chaoso – taip kaip ir turi būti gerame restorane. Jei chaosas ir yra virtuvėje, jo svečias nejaučia, o gauna tik geruosius spalvų ir skonių gūsius.
Patiekalai – stilingi ir švarūs, produktai – atsakingai atrinkti su geografine nuoroda, skoniai – aiškūs, technikos – šiuolaikinės, jokio „naftalino“ viskas – modernu ir stipru. Maisto korta – labai stipri, atsakingai atrinkta įvairiems skoniams, bet neišplėsta, sezoniškumas išgrynintas ir aiškus, ko gero vienintelis restoranas darantis stiprius sezoninius meniu arba jo papildymus.
Regiono jūriniai skoniai atspindi tikrą gastronominės aukštuomenės supratimą ir liniją. Nors virtuvėje naudojamos kelios maisto gamybos technikos, labai jaučiasi šefo meilė Japonijai ir Azijos kultūroms, kiekviename patiekale jei ir nerasite stiprių suasmenintų rytietiškų skonių, lengvos natos jaučiamos daugelyje patiekalų.
Atskira desertų korta visada pasitinka savitu stiliumi ir elegancija ir jei šiandien esate nepasiruošęs nerti į gastronominių patirčių jūrą, stotelė elegantiškam desertui – nuostabi.
Vyno korta – netradicinė, turinti savo perliukų ne kainos prasme, o skoniu. Parinkti įdomūs portai, retai sutinkamų gėrimų asortimentas, išskirtinė mano skoniui – pieno išrūgų degtinė kurios paragavęs, iškart įtraukiau į savo favoritų knygelę.
Vila Komoda atspindi tikrą grafišką gyvenimą su ne tik puikiu restoranu, bet ir jaukiu dvarišku viešbučiu, kurio unikalumas ne tik jaukūs kambariai ar pro langus matomi rožių krūmai, į kuriuos įsižiūrėjus galima atrasti daug paslapčių, bet ir pusryčiai, kurie yra ko gero geriausi Lietuvoje. Suasmeninti, rinktiniai ir harmoningi patiekalai ryte nepalieka abejingų, o skoniai išties atspindi šefo Martyn Meid braižą.
Šis viešbutis ir restoranas yra unikalus ne tik savo lokacija ir architektūra, aplinka, aura, grafo angelų sapnais, bet ir gastronomine prasme be konkurencijos.
Jausmų ir drugelių plazdėjimo pilnas, personalo mylimas gastronominis stebuklas Lietuvoje didelė dovana mums visiems, Palangai, Lietuvai.