Didžiosios savaitės pradžią žymi Verbų sekmadienis – diena, kuria pradedame kelionę link šv. Velykų, svarbiausios pavasario šventės. Neatsiejamas Verbų sekmadienio simbolis yra verba, kurios rišimo tradicija karta iš kartos puoselėjama Vilniaus krašte.
Verbų rišimas – šeimos tradicija
Šiandien verbos nėra tik šventės atributas – jos simbolizuoja tradicijų tęstinumą, krašto unikalumą, jo žmonių kūrybiškumą, kartu kviečia švęsti gamtos atgimimą.
Žemės ūkio agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 13 amatininkų, sertifikavusių savo gaminius – verbas, 2 iš jų – tradicinių amatų meistrai.
Viena iš šio amato saugotojų – Svetlana Kozlovskaja, kurianti verbas pagal šeimoje perduodamą patirtį. Verbų rišimo tradicija Svetlanos šeimoje yra tęsiama jau trečioje kartoje. Metams bėgant, ponia Svetlana, perėmusi žinias iš senųjų rišėjų, išsiugdė savąjį požiūrį į Vilniaus krašto verbų rišimo amatą.
Šiemet jos verbos sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas. Ponia Svetlana jau daugiau kaip 15 metų dalyvauja parodose ir mugėse, savo produktus pristato tradicinėse šventėse Vilniaus, Šalčininkų, Kauno, Kaišiadorių rajonuose ir kitur.
2023 m. Maišiagalos tradicinių amatų centro inicijuotame konkurse „Tradicinė Vilniaus verba“ verbų rišėja buvo nominuota ir apdovanota kaip gražiausios verbų kompozicijos ir gražiausios Vilniaus krašto verbos autorė.
Ne tik amatas, bet ir kūryba
Svetlanos verbos – tai ne tik amato, bet ir kūrybos išraiška. Amatininkė kuria jas laisvalaikiu, įkvėpimo pagauta, žiniomis mielai dalinasi su kitomis verbų pynėjomis.
„Man verbų rišimas yra ir malonumas, ir hobis, ir darbas, iš kurio gaunu pajamas. Dar jauna būdama negalėdavau akių atitraukti nuo kaimynystėje gyvenusio Stanislovo iš Kriaučiūnų volelinių verbų. Vis žiūrėdavau ir žiūrėdavau – taip man gražu būdavo, kol anyta nepasiūlė pačiai pamėginti. Taip ir pradėjau. Pavyko. Net ir savas – tokias naujoviškas – pradėjau kurti“, – apie savo amato pradžią kalba 42 metus verbas rišanti Svetlana.
Dirbiniuose atsispindi spalvų bei formų deriniai, būdingi vietinei tradicijai. Meistrė riša žolines įvairių formų verbas, žinomas Vilniaus apylinkėse: volelines (kilimines), rykštelines, plokščiąsias, vainikines, „burbulo“, „širdelės“ formos. Kiekvienai verbai naudojamos vietinės žolelės ir gėlės, auginamos pačios amatininkės ūkyje, darželyje, prireikus renkamos ir kaimynystėje.
„Verbas perka įvairias: kartais žmonėms norisi ryškesnių, kitais kartais prašo natūralių spalvų. Priklausomai nuo metų. Šiemet ir vėl madingos ryškios. Na, o verbos su violetiniais atspalviais – visada pačios populiariausios“, – apie verbų mados tendencijas pasakoja ilgametė verbų rišėja.
Supink savo unikalią verbą Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje
