Prancūzų astrologas ir gydytojas Michelis de Nostredamas (Michel de Nostredame), geriau žinomas kaip Nostradamas, jau penkis šimtmečius kelia nuostabą ir baimę savo miglotomis pranašystėmis. Tarp daugybės jo ketureilių, kuriuos daugelis bandė iššifruoti, yra ir tokie, kurie esą kalba apie mūsų laikus, įskaitant dabartinį popiežių Pranciškų ir kitus šiuolaikinius įvykius. Ar tikrai XVI amžiaus pranašas galėjo numatyti mūsų dabartį, ar tai tik žmogaus polinkis įžvelgti prasmę ten, kur jos galbūt nėra?
Nostradamo metodas: tarp mokslo ir mistikos
Nostradamas, gyvenęs 1503-1566 metais, savo pranašystes išdėstė knygoje „Les Prophéties“ („Pranašystės“), kurioje pateikė beveik 1000 ketureilių, suskirstytų į 10 „centurijų“. Jis tvirtino, kad jo regėjimai kilo iš dieviškojo įkvėpimo ir astrologinių skaičiavimų, tačiau šiuolaikiniai istorikai pabrėžia, kad Nostradamas sąmoningai rašė dviprasmiškai, naudodamas simbolius, užuominas ir metaforas.
Nostradamas puikiai suprato, kad neaiškumas yra jo stiprybė. Jo pranašystės parašytos taip, kad jas galima pritaikyti daugybei skirtingų įvykių, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jos išlieka tokios populiarios šiandien.
Popiežiaus Pranciškaus sveikata ir Nostradamo „pranašystė“
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad Nostradamas neva išpranašavo dabartinio popiežiaus Pranciškaus sveikatos problemas. Popiežius, kuriam šiuo metu 88 metai, kovoja su inkstų nepakankamumu, o jo būklė kelia nerimą tikintiesiems visame pasaulyje.
Ketvirtojoje centurijoje, 10-ame ketureilyje, Nostradamas rašė apie „labai seną pontifiką“, po kurio bus išrinktas „solidaus amžiaus Romos popiežius“, kuris „susilpnins savo sostą“. Šių eilučių interpretatoriai teigia, kad tai nuoroda į popiežių Benediktą XVI ir po jo atėjusį popiežių Pranciškų.
Tačiau kritiškai mąstantys mokslininkai primena, kad tokios interpretacijos dažnai atsiranda po įvykių, o ne prieš juos. Retrospektyviai visada galima rasti „atitikmenų“ tarp Nostradamo miglotos poezijos ir realių įvykių.
Kodėl Nostradamo pranašystės tebežavi?
Nepaisant mokslininkų skepticizmo, Nostradamo pranašystės ir toliau traukia milijonus žmonių visame pasaulyje. Psichologai aiškina, kad žmonės turi prigimtinį norą suprasti ir kontroliuoti ateitį, ypač neapibrėžtumo laikais.
Žmonių susidomėjimas pranašystėmis paprastai išauga krizių ir permainų laikotarpiais. Tai suteikia iliuziją, kad kažkas žino, kas vyks toliau, ir kad įvykiai vyksta pagal kažkokį didesnį planą.
Istoriškai Nostradamo pranašystės tapo ypač populiarios po Antrojo pasaulinio karo, kai žmonės ieškojo atsakymų į klausimą, kaip galėjo įvykti tokie siaubingi įvykiai. Vėliau jos buvo pritaikytos Šaltojo karo įvykiams, 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliams, COVID-19 pandemijai ir daugeliui kitų reikšmingų įvykių.
Moksliniai tyrimai ir Nostradamo fenomenas
Mokslininkai, tyrinėjantys Nostradamo fenomeną, pabrėžia keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų turėti omenyje, skaitant apie tariamus jo „išsipildžiusius“ pranašavimus:
- Vertimo problemos: originalūs tekstai parašyti XVI amžiaus prancūzų kalba, sumaišyta su lotynų, graikų, provansalų ir italų kalbomis, todėl šiuolaikiniai vertimai dažnai labai laisvai interpretuojami.
- Vadinamasis Forerio efektas: psichologinis fenomenas, kai žmonės tiki bendro pobūdžio teiginiais, kurie atrodo asmeniškai pritaikyti jiems.
- Selektyvus dėmesys: žmonės atkreipia dėmesį į „išsipildžiusias“ pranašystes, bet ignoruoja tūkstančius tų, kurios neišsipildė.
Jei paimtumėte bet kurį pakankamai miglotą tekstą ir ieškotumėte sąsajų su šiuolaikiniais įvykiais, beveik neabejotinai jas rastumėte.
Popiežius Pranciškus: realybė už pranašysčių
Grįžtant prie popiežiaus Pranciškaus sveikatos, Vatikano sveikatos priežiūros specialistai patvirtino, kad 88 metų pontifikas, nepaisant amžiaus ir sveikatos problemų, išlieka stebėtinai atsparus. Neseniai atlikti kraujo tyrimai parodė pradinius inkstų nepakankamumo požymius ir sumažėjusį trombocitų kiekį, tačiau jo būklė stabilizuojasi.
Sekmadienį popiežius net sugebėjo iš ligoninės palatos dalyvauti liturgijoje, o vėliau socialiniuose tinkluose padėkojo už palaikymą: „Pastaruoju metu gavau daugybę jaudinančių žinučių, ypač mane pribloškė vaikų laiškai ir piešiniai. Dėkoju už jūsų artumą ir už paguodos maldas, kurių sulaukiau iš viso pasaulio!“
Vatikano stebėtojai pabrėžia, kad popiežiaus Pranciškaus reforma ir modernizacijos pastangos Katalikų Bažnyčioje bus reikšmingesnės už bet kokias senovines pranašystes. Jo veiksmai kovoje su klimato kaita, socialine nelygybe ir Bažnyčios skandalais jau dabar keičia instituciją ir jos vaidmenį pasaulyje.
Pranašystės kaip kultūrinis reiškinys
Nepriklausomai nuo to, ar tikime Nostradamo gebėjimu pranašauti ateitį, jo darbai tapo svarbiu kultūriniu fenomenu, kuris atskleidžia mūsų santykį su nežinomybe ir ateitimi.
Nostradamo pranašystės yra puikus pavyzdys, kaip žmonės per šimtmečius bando suprasti pasaulį ir numatyti ateitį. Jos atspindi žmogaus prigimtinį norą rasti prasmę chaose ir aiškumą neapibrėžtumo laikais.
Galbūt svarbiausia Nostradamo palikimo dalis yra ne jo gebėjimas numatyti konkrečius įvykius, o tai, kaip jo darbai padeda mums suprasti žmogaus prigimtį ir mūsų santykį su nežinomybe. Todėl verta prisiminti, kad kritiškas mąstymas ir faktų tikrinimas yra geriausias būdas naviguoti šiuolaikiniame informacijos pasaulyje, net kai kalbame apie žavingas ir paslaptingas pranašystes.
Magiškas vakaras: senoviniai būrimo būdai šiuolaikinei pramogai
