Lazdijai – miestelis, kupinas istorijos ir kultūros. Vienas iš traukos objektų Lazdijų krašte yra neofreskos, kurios ne tik puošia miesto sienas, bet ir pasakoja įvairias istorijas. Šiuo metu Lazdijuose galima pasigrožėti net septyniomis neofreskomis, kiekviena iš jų – unikalus meno kūrinys, skleidžiantis savo žinutę ir kviečiantis susimąstyti.
Naujausia iš jų, dar dažais kvepianti neofreska, vadinasi „Miško karalius – Miško broliams“.
„MIŠKO KARALIUS – MIŠKO BROLIAMS“ tai neofreska, skirta pagerbti Dainavos apygardos partizanus, kovojusius ir žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę. Lazdijų krašte Laisvės kovotojų atminimas yra puoselėjamas: visame rajone gausu paminklų, informacinių stendų ir lentelių, yra rengiami svarbių datų minėjimai, teminiai žygiai, stovyklos.
Laisvės kovotojų atminimui skirtas briedis „apsigyveno“ simboliškoje vietoje – ant Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos sienos. Ši mokykla, įsteigta 1920 m., buvo svarbių istorijos įvykių liudininkė, joje iki okupacijos mokėsi ar dirbo ne vienas būsimas „miško brolis“. Ją baigė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotų pajėgų vadas. Šalia gimnazijos yra Lazdijų Laisvės kovų muziejus, garsėjantis įtraukia, įdomia ir šiuolaikiška ekspozicija.
Šio gatvės meno kūrinio centre yra miesto herbo gyvūnas – briedis – stiprybės ir nepriklausomybės simbolis. Briedžio silueto viduje matome margą miško tankmę, kurioje, geriau įsižiūrėjus, slypi partizanų slapyvardžių siluetai. Tai atspindi Laisvės kovotojų slėpimąsi ir išlikimą Lietuvos miškuose. Partizanai buvo nematomi kaip miško paukščiai ir žvėrys, susilieję su gamta. Jie bet kokia kaina stengėsi išlikti, pasinaudodami miško teikiamomis galimybėmis. Nuolatinio budėjimo, atsargumo, kovos už išlikimą ir vienybės su gamta idėjos, atspindinčios partizanų kasdienybę ir jų nepalaužiamą dvasią, yra šio kūrinio ašis.
Piešinyje „slepiasi“ daugybė partizanų slapyvardžių siluetų.
Ant sienos piešė „Gyva grafika“, piešinio ir jo idėjos autorė yra Ieva Vaivaraitė-Ošikienė.
