Giliausios vandenynų vietos – tai tamsūs, šalto vandens pasauliai, kuriuose gyvenimo sąlygos atrodytų neįmanomos jokiai gyvai būtybei. Tačiau kai kurie mistiniai gelmių padarai prisitaikę prie ekstremalaus slėgio, tamsos, maisto ir deguonies trūkumo, todėl čia gyvenančios būtybės atrodo tarsi fantastiniai. Pasaulį ir mokslininkus jau amžius domina, kokie gyvūnai gyvena paslaptingiausiuose ir mažiausiai ištirtose Žemės vietose, todėl trumpai pasidalinsime, ką jau žinome iki šiol.
Kodėl mistiniai gelmių padarai tokie stulbinantys?
Įsivaizduokite, kaip reikėtų išgyventi ten, kur nepasiekia saulės šviesa, o nepaprastai stiprus spaudimas daugelį gyvių galėtų paprasčiausiai sutraiškyti? Kad ir kaip būtų keista, tačiau net ir šiose ekstremaliose sąlygose gamta sukūrė stulbinančių gyvūnų. Jie atrodo visiškai kitaip nei paviršiaus gyvūnai: turi šviečiančias kūno dalis (bioliuminescenciją), keistas formas, skaidrius ar minkštus kūnus. Be to mistiškumo suteikia ir sudėtingas jų ištyrimas, todėl bene vienintelė galimybė juos pamatyti tik nuotraukose ar vaizdo įrašuose, gautuose specialiais aparatais.
Velniažuvės (Lophiiformes)
Velniažuvių būriui priskirta ne viena siaubą kelianti žuvis, išsiskiriančios tuo, kad turi specialų švytinčią „anteną“ virš galvos ir aštrių dantų eiles. Antenos „burbuliuko“ bioliuminescencinė šviesa vilioja grobį tiesiai į žuvies nasrus. Šios pabaisos yra vienos garsiausių gelmių būtybių, o bene žinomiausias atstovas – juodasis meškeriotojas (Melanocetus johnsonii). Žinoma tiek, kad gyvena 300–2000 metrų gylyje Atlanto, Ramiojo ir kitų vandenynų vidutinėse bei giliavandenėse zonose.
Milžiniškos ir vampyriškos kalmarų rūšys
Giliai vandenyne gyvena didelė kalmarų įvairovė, kurių žinomiausi – gigantiškieki kalmarai (Architeuthis dux), siekiantys net iki 13 metrų ilgio. Ilgą laiką jų egzistavimas buvo laikomas legenda, tačiau dabar žinoma, kad šie padarai egzistuoja ir kartais kovoja net su banginiais. Šie kalmarai gyuoja 300–1000 metrų gylio zonoje visuose pasaulio vandenynuose.
Kitos kalmarų rūšys, nors ir nedidelės (varijuojančios nuo 7,5–30 cm ilgio), savo išvaizda tikrai neprimena mielų padarėlių. Vampyriniai (Vampyroteuthis infernalis) ar braškiniai (Histioteuthis heteropsis) kalmarai žėri kraujo raudonumo spalva, turi raudonas, apniukusias akis ir odinę plėvę, primenančią apsiaustą. Jie išskiria švytinčias daleles vietoj rašalo, kad pabėgtų nuo plėšrūnų. Šie mistiniai gelmių padarai gyvena tropinėse vandenyno srityse atitinkamai 600–900 m ir 200–1000 m gyliuose.
Permatomi mistiniai gelmių padarai
Permatomą, „stiklinį“ kūną turi didelė grupė vandenyno gelmių gyvūnų, pradedant medūzomis ir vėžiagyviais, baigiant žuvimis ir kalmarais. Želė primenantys kūnai gyviams reikalingi ne šiaip sau: tai puikus kamufliažas pasislėpti giliose vandenyno zonose, kur tvyro visiška tamsa. O tiems gyvūnams, kuriems būdinga bioliuminescencinja, jų permatomas kūnas padeda paskirstyti šviesą arba nukreipti ją nuo svarbių kūno dalių.
Gilių vandenų rykliai
Ryklių pasaulis tikrai neapsiriboja tais, kuriuos dažniausiai matome filmuose, plaukiojančius jūros paviršiuje. ar nuotraukose. Giliose jūrose ir vandenynų gelmėse aptinkama labai įdomių ir net keistų rūšių ryklių, kurie puikiai prisitaikę prie tamsos, slėgio ir maisto trūkumo. Vienas geriausiai atpažįstamų keistuolių – 6 metrų ilgio ryklys goblinas (Mitsukurina owstoni), turintis ilgesnę, smailią „nosį“ ir iltinius dantis. Tai tikra „gyvoji fosilija“, nes gyvūnas beveik nepakito milijonus metų, o plaukioja 100–1200 metrų gylyje.
Taip pat unikalia išvaizda pasižymi kitas į gyvatę panašus ryklys vadinamas gyvatrykliu (Chlamydoselachus anguineus). Gyvis siekia 2 m ilgį, gyvena Ramiojo vandenyno gelmėse iki 1300 m gylio.
Švytintys gyvūnai
Dirbtine šviesa vandenyno platybėse pasinaudoja ne vienas gelmių padaras. Vieni jų skleidžia šviesą tam, kad priviliotų smalsų grobį (velniažuvės), antri – kad savo šviesa apakintų ar išgąsdintų priešą, arba padėtų pabėgti (kalmarai), o treti – kad susilietų su silpna šviesa iš viršaus ir taptų nematomi priešams iš apačios. Vandenyno gelmėse dominuoja mėlyna ir žalia bioliuminescencinė šviesa, nes šios spalvos sklinda vandenyje toliausiai.
Kirminai prie hidroterminių šaltinių
Vandenyno dugne yra vadinamieji „juodieji dūmtraukiai“, iš kurių veržiasi karštos mineralų pilnos srovės. Šalia šių povandeninių vulkanų, karštųjų versmių klesti visiškai unikalios rūšys: šilumą mėgstantys kirminai, kuriems nereikia saulės šviesos ir jie maitinasi cheminių medžiagų dėka. Jie neturi burnos ir virškinimo sistemos, bet minta bakterijomis, kurios gyvena kirmėlės viduje ir naudoja sierą energijai gauti. Kirminai siekia 2 m ilgį, o gyvena jie 2000–3000 m gylyje.
Šaltiniai:
https://www.mbari.org/education/animals-of-the-deep/?visc-qf-creatures_tax_filter_creature_type
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
