„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos muziejai“ vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė pasivaikščios po Bistrampolio dvarą ir jo teritoriją. Kartu su kunigu, Bistrampolio dvaro valdytoju Rimantu Gudeliu ji išsiaiškins slapčiausias istorijas, kurias saugo šios ilgametės sienos.
Bistrampolio dvaras tai ne tik architektūros perlas, bet ir svarbi Lietuvos istorijos dalis. Įsikūręs Panevėžio rajone, šis XIX amžiaus viduryje pastatytas dvaras mena didikų Bistramų giminę, kuri čia gyveno ir kūrė savo palikimą. Per amžius dvaras išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau šiandien jis atgimęs kaip kultūros, poilsio ir istorijos traukos centras.
Bistrampolio dvaro ansamblis patenka į Lietuvos geriausiai išlikusių dvarų ansamblių dvidešimtuką. Šiandien naujam gyvenimui yra prikelti net septyni mūriniai pastatai. Daugiau apie tai – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos muziejai“.
Anot Bistrampolio dvaro valdytojo, istorija yra susieta su dviem giminėmis.
„Iš pradžių jį valdė Giedraičių giminė. Tai nebuvo dvaras, kuriame jie gyveno, o vadinamasis polivarkas. O vėliau dvarą valdė Bistramai“, – pasakos kunigas, Bistrampolio dvaro valdytojas Rimantas Gudelis.
Dvarininkų Bistramų gyvenimo istorijos viena už kitą įdomesnės. Tačiau paskutinį dvaro valdytoją Vladislavą Bistramą galima laikyti viena spalvingiausių asmenybių.
Į Lietuvą Vladislavas sugrįžo išsilavinęs, kupinas žinių ir subrendęs pokyčiams: jis dvare pastatė elektrinę, Panevėžyje įkūrė tarpusavio kredito draugiją, pirmas atvežė į Lietuvą olandiškas karves ir itin bičiuliavosi su savo žmonos pusbroliu, Nobelio premijos laureatu, garsiu lenkų rašytoju Henriku Senkevičium.
Anot R. Gudelio, dvaras susideda iš kelių pastatų – tvenkinys skiria reprezentacinę dalį nuo ūkinės.
„Reprezentacinėje dalyje yra centriniai rūmai, žirgynas ir karietinė. Bet daugelis mano, kad ten buvo laikomos karietos, o iš tikrųjų čia buvo viena iš seniausių Aukštaitijoje manufaktūrų, toje karietinėje buvo gaminamos karietos“, – atskleis Bistrampolio dvaro valdytojas.
Be to, dvarininkų gyvenimą atspindi meno kūriniai, puošiantys Bistrampolio dvaro sienas.
Atvykę lankytojai gali ne tik susipažinti su dvaro istorija, bet ir pasigrožėti įspūdinga paveikslų kolekcija, atkeliavusia iš įvairiausių pasaulio kampelių. Bistrampolio dvare eksponuojama apie šimtą išskirtinių paveikslų, kolekcijoje daug vertingų ir įdomių kūrinių. Kai kurie iš jų susiję su Vilniaus universitetu ir jo istorija.
Didžiausias Bistrampolio dvaro pasididžiavimas – išlikę autentiški laiptai ir turėklai, menantys dvaro didybę ir atspindintys jo istorinį paveldą. Šalia dvaro esančioje ledainėje lankytojai gali susipažinti tiek su dvaro istorija, tiek su iškiliomis asmenybėmis – čia įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie dvaro praeitį.
Bistrampolio dvare visi išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui pastatai įgavo naują prasmę ir funkciją. Pavyzdžiui buvusio žirgyno patalpose šiandien įkurta viena didžiausių koncertinių salių Panevėžio rajone, kurioje telpa virš 450 žmonių, o per metus čia įvyksta daugiau nei 40 renginių.
Ši erdvė pasiteisino. Šiandien Bistrampolio dvaras atlieka tokią misiją, kaip ją įsivaizdavo Bistramai: kasmet rengiami klasikinės muzikos „Bistrampolio“ festivaliai, kuriuose dalyvauja geriausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, vyksta valstybės vadovų susitikimai, konferencijos, spektakliai, menininkų plenerai.
Žirgams neabejingas dabartinis dvaro valdytojas Rimantas Gudelis Bistrampolio dvare įkurdino žirgyną, kuriame galima ne tik pasigrožėti nuostabiais gyvūnais, bet ir pajodinėti.
Na o Bistrampolio dvarą puošia įspūdingas gėlynas bei 9 hektarų parkas, kuris yra tvarkomas ir prižiūrimas. Be to, kunigas Rimantas Gudelis buvusioje elektrinėje įkūrė koplyčią, kurioje kiekvienas Jūsų gali prisiminti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos etapų – lietuviškos spaudos draudimą.
Šalia pagrindinių dvaro rūmų – informacijos centras – muziejus, tai atkurta beveik visiškai sugriuvusi ledainė. Ledainė buvo pastato rūsyje, kur ant ledo luitų buvo šaldomi maisto produktai, o viršuje buvo lobynas.
Dėkojame ir Lietuvos centrinei kredito unijai ir jos nariui Panevėžio kredito unijai.
Laida „Lietuvos muziejai“ ne tik pažindins, bet ir jaudins, įtrauks ir nepaleis žiūrovo savo unikaliais pasakojimais apie Lietuvoje vykusius įvykius, kurie ir sukūrė Lietuvą tokią, kokioje šiandien gyvename. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 16.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV.
