Lėtai žingsniuoju Stiklių gatve, taip jaukiai jaukiai lyja. Už valandos eisiu į tamsą. Jau šeštą kartą. Ką patirsiu ten – vėl nežinau. Šiandien nusivesiu Jus į kitokį nuotykį. Tie KITAIP man visada labai patinka. Maži lietaus lašeliai groja į langučių skėtį, žingsniuoju įsisupus į kačiukų šaliką ir šypsausi. Tikra tamsos ekspertė su „abonementu“. Blondinė išėjo žiūrėti spektaklio tamsoje. Ir tai tikrai ne anekdotas…
Jeigu reikėtų išrinkti vieną vienintelę pramogą Lietuvoje (ne ekstremalią), į kurią nebūtų gėda nusivesti Draugą ar kolegas – tai būtų mano meilė „Dialogas tamsoje“. Kokia tamsa ir dialogas? – turbūt paklausite. Tai nuostabus pasaulinis projektas, apgyvendintas ne tik pasauly, bet ir Vilniuje. Tai vienintelė išimtis (pramogai), kur sugrįžtu daugiau nei vieną kartą. Veiksmas vyksta aklinoje tamsoje, čia sustiprėja visi įmanomi pojūčiai, aidi juokas ir žaidžia vaizduotės pieštukai. Ir tai tikrai nėra… nuobodi vakarienė „išjungus šviesą“.
Šįvakar su drauge keliaujam tamsoje žiūrėti vaizduotės teatro spektaklio „Geltona lietuje“. Taip, skaitydami Jūs tikrai nesuklydote. Spektaklis tamsoje. Turbūt nusijuoksite… Žiūrėti ir tamsa – gi nesuderinami dalykai, juk nieko neįmanoma matyti! Tai kaip žiūrėti tą spektaklį? Nežinau. Todėl ir einu sužinoti, nes to daryti mums iki šiol dar niekada neteko. Esu buvusi daug skirtingų tamsos programų ir ši komanda manęs neikart nenuvylė.
Aplink kelios dešimtys žmonių. Norinčių čia patekti niekada netrūksta – bilietai į šiuos viešus renginius dažniausiai būna iššluoti. Spintelėse paliekame telefonus, asmeninius daiktus ir net akinius. Vieni – trupinėlį jaudinasi, kiti dega smalsumu. Tamsa manęs nebaugina. Išėjus iš jos jautiesi lyg būtum grįžęs po savaitės atostogų. Ši tamsa – poilsis nuo perdėto „triukšmo“ ir šviečiančių ekranų.
Durys atsidaro. Iš šviesos žengiame į tamsą. Aplink nieko nematyti. Pojūčiai iškart sustriprėja. Kvapai. Garsai. Lietimas. Pirmyn mus veda dieviško grožio sodrus vyriškas balsas. Nuo jo visos merginos ištirpsta. Ranka liečiu jau pažįstamą sieną, aidi emocijos ir skamba juokas. Tas balsas – mūsų žemėlapis tamsoje, jis sako, kur eiti. Taip pamažu, liečiant greta esančius daiktus, laikant tamsos draugo ranką ir kalbantis su kitais tamsinėtojais surandame „priskirtas” vietas žiūrėti spektaklį. Prisėdam.
Sako, tamsoje pradeda kalbėti net ir patys tyliausi. Jeigu nepratarsi nei žodžio, gali ir pasiklysti. Taip įdomu viską tyrinėti – suprasti, kokie daiktai yra aplink Tave, koks patalpos aukštis, kiek žmonių sėdi greta ir tamsoje susipažinti su tamsos kaimynais. Kai akys nemato – įsijungia laki vaizduotė ir visi įmanomi pojūčiai.
Kažkas į rankas įduoda šiltą arbatos puodelį. Tamsoje viskas kitaip. Paprasti ir patys mažiausi dalykai čia tampa tokie ryškūs. Viskas daug įspūdingiau nei įjungus šviesą. Arbata dieviškai kvepia ir šildo. Ji neapsakomai skani. Sako, kiekvienas Žmogus spektaklį „mato” skirtingai. Įdomu, kokį pamatysime mes. Kiek aktorių jame vaidins?
Pradeda kalbėti moteris. Pasirodo, vaizduotės teatras turi net savo režisierę. Ji tamsoje pristato vaizduotės spektaklį, pastatytą pagal Jos parašytą pjesę. Labai įdomu klausytis Žmogaus, Jo nematant. Na ir štai, prasideda tamsos spektaklis.
Aplink tik aklina tamsa. Iš to, kas vyksta, suprantu, jog į geležinkelio stotį, kur rieda traukiniai, įbėga uždususi mergina. Matyt Ji skubėjo. Lauke lyja. Girdžiu lietų, kuris skambiai beldžiasi į stogą. Mergina įnirtingai purto savo skėtį, keli lietaus lašeliai nukrenta ant mano delno. Ta mergina keliauja į naują gyvenimą. Nusijuokiu mintyse, turbūt ne veltui čia ir atėjau.
Pagrindinės aktorės – Mi ir Do. Dvi merginos, labai skirtingos. Mi kankina sloga. Ne ta iš nosies, o ta kita, kuri širdį liūdesiu surakina. Mi nuotaika išėjo pasivaikščioti į lietų be jokio skėčio. Daug kas gyvenime Jai jau nebesvarbu. Ji pamiršo spalvas ir džiaugsmo skonį.
Do – tai mergina, apsivilkusi ryškiai geltoną suknelę, trykštanti gyvenimu, pozityvu, visus užburiančia nuotaika ir energija. Ji nekviesta kaip uraganas, įsiveržė į Mi gyvenimą ir į Jos namus. Šios merginos iki tol viena kitos nepažinojo. Geltona spalva spindinti Do atkeliavo Mi grąžinti džiaugsmą. Jos pilką spalvą pakeisti ryškiai geltona.
Epizodai nuolat keičiasi, keičiasi vietos, muzika ir nematomu „mygtuku“ vis kažkas perjunginėja „žiūrovų“ nuotaikas. Slogią keičia džiaugsminga. Geltoną – pilka. Ir atvirkščiai. Vieną minutę jauti gailestį Mi dėl tos nelemtos slogos ir pilkumo. Pasidaro liūdna ir norisi Ją stipriai apkabinti. Po minutės – jau nori šokti, lipti su jomis kartu stogais ir stebėti danguje spindinčius žvaigždynus, taškytis po balas lyjant lietui. Do spirgėjimas užkrečia ne tik Mi, bet ir mus, visus tamsinėtojus, kurie dabar žiūri šį spalvingą spektaklį. Sėdžiu išsišiepus, kažin kiti tamsinėtojai irgi šypsos? Net nebūčiau pagalvojusi, kad tokius nuotaikų šuolius, vaizdus ir tokį gražų jausmą gali taip įspūdingai sukurti tamsa.
Nors nieko nematau, prieš akis prabėga begalė scenų, vaizdų ir vietų. Skamba gražiausios frazės ir dieviška muzika. Bet tai, kas nutinka spektaklio pabaigoje mane ne tik sugraudina, tačiau ir gerokai nustebina… to iki šiol nesu patyrusi jokiame kitame aplankytame spektaklyje. Nors jų esu mačiusi tikrai ne vieną.
Besiklausant Do ir Mi pasijuntu taip, tarsi močiutė man sektų pasaką, širdy taip šilta šilta, o aš prigludusi prie Jos peties tarsi nukeliauju į vaikystę. Mi iškeliauja į naują gyvenimą, kurį piešia ryškios spalvos ir skambus juokas. Jos pilką spalvą pakeitė ryškiai geltona.
Artimiausias „Geltona tamsoje” spektaklis vyks lapkričio 13 d.
Pašnibždėsiu, jog čia vyksta ir nuostabūs kalėdiniai bei įmonių komandos formavimo renginiai. Tamsa sujungia pažįstamus ir nepažįstamus Žmones bei dovanoja nepamirštamas patirtis.
Juslinio patyrimo centras Dialogas tamsoje
https://www.dialogastamsoje.lt/
Bielitus galite įsigyti: https://www.dialogastamsoje.lt/renginiai/
M. K. Paco g. 4, Vilnius
Ankstesnį tamsos nuotykį galite paskaityti čia:
Blondinė taip ieškojo vyro, kad nuėjo į aklą pasimatymą tamsoje ir prisičiupinėjo
