Ar matėt? Ar regėjot? Koks grožis papuošė Kėdainių senamiestyje esančią senąją Knypavos aikštę… Tokius klausimus ir teiginius, kupinus susižavėjimo, vienas kitam pastarosiomis dienomis užduoda kėdainiečiai. O savo bičiuliams iš kitų vietų primygtinai siūlo atvykti į Kėdainius ir pamatyti tą mažą stebuklą, sukurtą darbščiomis kūrėjų rankomis.
Tad apie ką kėdainiečiai kalba?
Atsakymas paprastas – apie velykinę instaliaciją, kuri papuošė vieną iš šešių istorinių miesto aikščių – Knypavą. Čia fontane laikinai įsitaisė magiškas paukštis, apglėbęs unikalų pintą margutį. O šią kompoziciją papildė net 28 didžiulės, skirtingais elementais papuoštos verbos.
Tad nuo Verbų sekmadienio išvakarių iki balandžio pabaigos visus Kėdainių krašto gyventojus ir jų bičiulius iš visos Lietuvos ir ne tik kviečiame atvykti į Kėdainius ir pasigėrėti unikalia pačių vietos kūrėjų sukurta instaliacija.
„Praėjusiais metais po Velykų kalbant su rajono meru Valentinu Tamuliu išgirdau prašymą pagalvoti, kaip galėtume Kėdainius papuošti pavasario atgimimo šventei. Nieko nelaukusi sukviečiau kolektyvą ir paprašiau pagalvoti apie idėjas, kuo galime pradžiuginti ir save, ir kitus. Smagu, kad bendrose diskusijose priėmėm sprendimą ne pirkti dekoracijas, o jas gaminti patys. Ačiū mūsų dailininkei Aušrai, kuri sugalvojo, ką ir kaip reikėtų daryti. Jos sumanymui prieštaraujančių nebuvo. Dėkoju ir visai kūrybinei bei darbinei grupei, kurios nariai maždaug keturis mėnesius kantriai pynė, klijavo, kalė ir padarė tai, kuo gali gėrėtis visi Kėdainių krašto gyventojai ir svečiai“, – paklausta, kaip Knypavos Rinkos aikštėje atsirado velykinė instaliacija, jos atsiradimo istorija dalijosi Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė.
Tai kas tie auksarankiai instaliacijos kūrėjai ir jų pagalbininkai?
Idėjos autorė ir daugelio darbų atlikėja – Aušra Žemaitienė, jai talkino Artūras Saja, Remigijus Linkus, Aurelijus Bukauskas. Paukščius, saulutes ir margučio detales pynė Birutė Šinkūnienė, metalo konstrukcijas parūpino Nerijus Kažukauskas. Vytelės atkeliavo iš ūkininko Raimedo Kantauto valdų, o visu darbų organizavimu rūpinosi Eglė Petrauskienė. Muzikinį foną suteikė garso operatorius Vladas Ivaškevičius.
Šios komandos dėka Kėdainiai pasipuošė unikalia velykine instaliacija.
O Aušros Žemaitienės paklausus, kaip ji sumąstė šį grožį, nuskambėjo labai atviras atsakymas: „Prisipažinsiu – nebuvo lengva. Reikėjo ir pokalbio su mūsų etnografe Regina Lukminiene, ir diskusijų su kolegomis. Prireikė ir laiko, kol mintys susidėliojo. Ir tiesą pasakius – iki pat paskutinės vytelės padėjimo į jos vietą dar buvo pergalvojimų ir įvairių pataisymų. Kūryba yra nesibaigiantis procesas. Kurdama Velykų instaliaciją galvojau apie tai, kad nesame atskirti nuo mūsų tautos praeities, istorijos, turime turtingas, savitas švenčių tradicijas, kokią formą jos bebūtų įgavusios šiandien. Aš taip matau šios pavasario šventės pasipuošimus, o ar tai patiks kitiems, pamatysim iš to, kokių sulauksim atsiliepimų“.
Pirmųjų instaliaciją mačiusiųjų kėdainiečių atsiliepimai patys geriausi – tai gražu, unikalu, nuostabu, nepakartojama. Ir skamba tik susižavėjimo kupini padėkos žodžiai kūrėjams.
Taigi kėdainiečiai Verbų sekmadienį iš bažnyčių eidami namo būtinai aplankys Knypavos aikštę ir ne vienas su šypsena pasakys: „Su tokiomis verbomis, kurios puošia aikštę, negalėsim išplakti namiškių, tačiau pasigėrėti jomis kviesim visus, ką pažįstame.“
Na ir pabaigai kartu su Kėdainių kultūros centro kolektyvu primename, kad verba neatsiejama Velykų puošmena. Verbų sekmadienį nepamirškime namus padabinti gamtoje surinkta lauko augalų puokštele. Į ją dėkime karklo, žilvičio ar gluosnio šakelių su kačiukais, šalia – kadagio ir berželio šakelių, papuoškime buksmedžiais, žibutėmis ar snieguolėmis. Visi augalai turi savo prasmę: kadagys – dangaus jėgos, blindė – pirmoji gyvybės apraiška po žiemos, berželis – ryšys su mirusiaisiais. Atsibudę pirmieji augalai neša žinią apie bundančią žemę, suteikia jai vaisingumo jėgos, o žmonėms – sveikatos, laimės ir džiaugsmo. Puokštelę suriškime raudonu siūlu – tuomet visus metus nekankins juosmens skausmai.
Nepamirškite verbos eidami į bažnyčią Verbų sekmadienį, nes kitaip į rankas velnias įbruks savo uodegą. Šventinta verba puoškite namus: merkite į vazą ar užkiškite už staktos, kad namus saugotų nuo griaustinio trenksmo.
Apsisukus mažiau nei metų ratui, seną verbą neskubėkite išmesti. Šventintą verbą galima tik sudeginti. Paprastai – per pavasario lygiadienį, o pagal religinį paprotį – per Pelenų dieną, kai prasideda Gavėnia ir didysis pasninkas. Įleiskite į savo dienas ramybės ir neskubos, gražiai ir švariai išvalykite deginimo vietą ir atsisveikinkite su senąja verba rituališkai.
Tad norėdami pamatyti unikalų grožių grožį būtinai aplankykite Kėdainių Knypavos rinkos aikštę.
Kėdainių rajono savivaldybės informacija
