Rodos, Anykščiuose būta jau tiek kartų, kad viską matėm ir viską mintinai žinom? Ir į aukščiausios Lietuvoje (Anykščių Šv. Mato) bažnyčios bokštą lipom, ir medžių viršūnėmis ėjome, ir per Šventąją skridome, dūkome labirintų parke ir ėjome lenktynių su vėju, leisdamiesi nuo Kalitos kalno rogutėmis.
Tačiau ar tai tikrai viskas, ką galite atrasti ir patirti Anykščiuose? Ar visi populiariausi ir labiausiai lankyti objektai bei vietos atskleidžia tikrąją Anykščių esmę? Ką atsakytumėte, jei pakviestume jus pažinti Anykščius IŠ NAUJO – taip, kaip retas turistas pažįsta? Tad leiskimės į pasivaikščiojimą po šį miestą mažai pramintais takais, aplankykime tas vietas, kurias net ir vietiniai gyventojai dar ne visas žino. Ką dar slepia Anykščiai?
„Nes niekur nėra taip gera ir gražu, kaip Anykščiuose“
Taip yra pasakęs žymiausias praėjusio amžiaus anykštėnas, rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. O tam patvirtinti Anykščių miesto parko prieigose jau gerą dešimtmetį stovi Arvydo Štrimaičio sukurta akmeninė skulptūra „Nykštys“. Ranka su į viršų iškeltu nykščiu gerai žinomas simbolinis gestas visame pasaulyje. Tad bet kuriam čia užsukusiam tampa aišku, jog tai puiki vieta. Vieta, kur gera būti.
Tačiau juk anykštėnams nykštys nėra tik tarptautinis ženklas „gerai, puiku“. Miestiečiams jis reiškia kur kas daugiau. Nykštys simbolizuoja ir legendą apie miesto įkūrimą. Tai tarsi duoklė ir priminimas apie kadaise čia gyvenusį bajorą Nykštį, kuris gindamas gimtąjį kraštą nuo priešų paaukojo ir savo, ir visų savo sūnų gyvybes.
Beje, šią miesto vardo legendą ir užrašė ne kas kitas, o puikiai visiems žinomas anykštėnas A. Vienuolis. Tai jis 1933 metais susiejo Anykščių kilmę su bajoro Nykščio gimine. Argi galime suabejoti, kad ne taip ir buvę?
Ir dar pašnibždėsime jums paslaptį: palietus Nykštį, savo rankomis akmenį sušildžius, pildosi kūrybinės svajonės, aplanko kadaise čia gyvenusių žymių kūrėjų įkvėpimas.
Unikalus Kristijono Donelaičio įamžinimas
Keliaujant palei Šventąją, gal nei į galvą neateitų, kad po vienu iš tiltų anykštėnai labai kūrybiškai ir unikaliai įamžino Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Po A. Baranausko tiltu (piečiau) į jus žvelgia 4 žuvų galvos. Tai 2015-aisiais įrengtas skulptūrų ansamblis „Suvalgytos žuvys“. Keturios, nes tiek poemoje „Metai“ yra dalių.
Tačiau juk tikrai ne veltui Anykščiai išaugino tiek kūrybingų asmenybių. „Suvalgytos žuvys“ ne tik įamžina poeto atminimą, tačiau ir primena žvejams, kad tikslas nėra ištraukti kuo didesnę žuvį. Tikslas – jas išsaugoti ateities kartoms. Juk daugybė K. Donelaičio gyvenimo metais Šventosios upėje plaukiojusių žuvų rūšių jau išnykę arba nyksta. Telikę tik trofėjai ant sienų ar nuotraukose. Skulptūrų ansamblis skatina mus visus pamąstyti apie tęstinumą, tvarumą ir tai, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms.
Bonjour, tere ar god dag?
Neišsigąskite ir nenustebkite. Anykščiuose vis dar valstybinė kalba – lietuvių ir ja puikiai susikalbėsite su miestiečiais. Na, gal kiek jausis aukštaitiška tarmė, bet tikrai kalbą suprasite. Tačiau čia taip pat rasite ir vienintelę Lietuvoje „Kalbų alėją“, įrengtą Vyskupo skvere.
Tai iš tiesų unikali, įdomi ir prasminga alėja, pradėta kurti dar 2013-aisiais metais. Kasmet ji papildoma naujomis kalbomis, įrašant ta kalba užrašą, reiškiantį „laba diena“. Vieni čia gali pasmalsauti, o kiti galbūt ir pasimokyti, kad nuvykus į svečią šalį, galėtų pagarbą parodyti, sveikindamiesi jų kalba.
Pirmasis pasveikinimas čia atsirado lietuvių ir prancūzų kalbomis. Na, o šiandien alėjoje galime perskaityti net 13 „laba diena“ užrašų įvairiomis kalbomis: lietuvių, baltarusių, čekų, estų, hebrajų, japonų, kroatų, kartvelų, latvių, norvegų, prancūzų, rumunų ir ukrainiečių.
Taigi „dobar dan“, o gal „こんにちは“? Būtinai čia užsukite ir su vaikais. Valandėlė susidomėjimo ir gerų emocijų pliūpsnis garantuotas!
„Važiuoju į Anykščius / Nežinau ko / Bet man labai reikia“
Ir šmaikštus, ir taiklus posakis, sukurtas skulptoriaus Romualdo Inčirausko, jus pasitinka A. Baranausko tilto patiltėje, lipant laipteliais. Ir iš tiesų – juk taip traukia aplankyti Anykščius, net jei būta čia jau šimtą kartų. Kaip toje pasakoje „kur buvę, kur nebuvę“, o mes vėl keliaujam Anykščių aplankyti. Ir kas kartą apsilankę kažką naujo atrandame, pamatome, sužinome, patiriame. Ir vis laiko viskam pamatyti pritrūksta. Tad vėl ir vėl sugrįžtame, nes „labai reikia“.
Profesionalaus meno galerija
Dar įkurtuvių nuotaikomis gyvenanti ir šviežiais darbais kvepianti „Janydžių galerija“ atidaryta tik šių metų liepos 12 d. Tad tikrų tikriausiai dar nematyta, negirdėta ir tikrai neaplankyta.
Tai pirmoji profesionalaus meno galerija Anykščių mieste, kurią įkūrė trys menininkės: Jolanta Rimkutė, Ramunė Pranckevičiūtė ir Loreta Uzdraitė. Galerijoje eksponuojama J. Rimkutės tekstilė, R. Pranckevičiūtės keramika bei L. Uzdraitės grafika.
Galite tikėti, galite ne, tačiau pirmasis „Janydžių galerijos“ lankytojas buvo pasipuošęs marškinėliais su užrašu „Van Gogas“. Stebuklai ir mistika nuolat sklando kažkur Anykščių mieste.
Tad norėdami ir jūs pajusti tą stebuklingą ir ypatingą nuotaiką, užsukite į galeriją. Kol kas ji veikia tik savaitgaliais, tačiau galima tartis dėl apsilankymo ir kitomis savaitės dienomis. Na, o vėliau čia bus organizuojamos įvairios edukacijos, o ekspoziciją, tikimasi, papildys ir kitų menininkų darbai. Galerijos durys atviros visiems, ypač kūrybai, susijusiai su Anykščių kraštu.
Parduotuvių tinklas „Burton“ ir Anykščiai
Kaip ir visoje Lietuvoje, Anykščiuose taip pat ilgus metus gyveno ir verslu vertėsi žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje mieste gyveno net 257 žydai, o tai sudarė 32 proc. visų gyventojų. Vėliau jų skaičius mažėjo, o Antrojo pasaulinio karo metais visa (maždaug 90 gyventojų) žydų bendruomenė buvo žiauriai sunaikinta.
Tačiau jų indėlis į miesto kultūrą, verslą, ekonomiką bei draugiška kaimynystė neliko pamiršti. Iki mūsų dienų išliko ir 2021 m. buvo restauruota dar 1936 m. pastatyta Kurklių sinagoga. Žydams sinagoga buvo svarbi ne tik kaip maldos namai, tačiau ir kaip bendruomenės susirinkimų vieta.
Labai įdomi ir unikali šios sinagogos architektūra, kurią suprojektavo Povilas Jurėnas. Tai viena originaliausių išlikusių sinagogų Lietuvoje. Pastatyta prie nedidelio Dubelės upelio, ji suręsta iš sujungtų į sąsparas rastų. Patalpos buvo išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs išskirtinis laiptinės bokštelis, kuris buvo visiškai nebūdingas litvakų sinagogoms. Langų rėmai taip pat išsiskyrė iš kitų tuometinių Lietuvos sinagogų: jie buvo trikampio formos arkų.
Tokia, kokia buvo pastatyta prieš beveik 100 metų, Kurklių sinagoga stovi ir šiandien. Nuo 2015 m. objektas saugomas valstybės.
Tačiau kuo čia susijęs pasaulyje žymus parduotuvių tinklas „Burton“? Pasirodo, kad jį įkūrė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą į Didžiąją Britaniją emigravęs Kurklių miestelio žydas Mešė Davidas Osinskis. Šiam gabiam siuvėjui bei verslininkui netgi buvo suteiktas riterio titulas.
Šventas šaltinis ir Beždžionių tiltas
Nutolęs nuo Anykščių apie 20 km, Saldagirio miško apsuptyje, Šventosios kraštovaizdžio draustinyje glaudžiasi senasis Inkūnų kaimas, kuriame vis dar išlikę kelios autentiškos trobos. Tačiau žmonės čia plūsta ne tiek senųjų kaimo trobų pamatyti, kiek aplankyti medinę Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo motinos bažnyčią.
Medinė Inkūnų bažnyčia pastatyta ant kalvos 1942 m. vietoje iki tol ten stovėjusios koplyčios. Būtent tokia, kokia pastatyta, ir išlikusi iki mūsų dienų. Tačiau unikali ji ne tiek architektūra, statybos metais ar ilgu amžiumi, kiek savo atsiradimo istorija.
Pasakojama, kad kaime apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir Jos apsireiškimo vietoje ištryškęs stebuklingas šaltinis. Kadangi po šio įvykio į tą vietą ėmę plūsti tikintieji, šalia ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o vėliau jos vietoje dabartinė bažnyčia.
Tačiau žmonės čia lankosi ne tik ieškodami stebuklingu laikomo šaltinio, tačiau ir norėdami pamatyti bei patys pereiti kabantį Mikierių (beždžionių) tiltą. Tiltas sujungia Mikierius ir Inkūnus. Iki 2002 m. čia buvo nutiestas medinis tiltas, tačiau dėl prastos būklės nugriautas.
Šiuo metu kabantis, plieninis Mikierių tiltas yra ilgiausias tokio tipo tiltas Lietuvoje. Jis yra net 80 m ilgio ir 1,20 m pločio. Tiltą išlaiko 8 m aukščio plieniniai vamzdžiai – pilonai ir plieniniai lynai. Tad juo naudotis visiškai saugu. Be to, labai smagu. Ypač jis patinka vaikams.
Paslaptingasis Karalienės liūnas
Mėgstantiems paslaptis bei ramybę ir tiems, kurie ieško ramybės gamtos apsuptyje, verta aplankyti vieną didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje – Karalienės liūną. Jį surasime stataus Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje (koordinatės (WGS) 55.491425, 25.058299). Šaltinis savo dydžiu labiau primena ežerėlį ar kūdrą. Jo plotas net 0,7 ha, o gylis siekia ir 3 m. Dėl savo gylio ir nuolat į paviršių trykštančio vandens šaltinis net ir šalčiausiomis žiemomis neužšąla – lieka akivaras.
Greičiausiai dėl savo ypatybių, o gal ir tikrai taip buvę, apie Karalienės liūną sklando daug pasakojimų ir legendų. Vieni pasakoja, jog kadaise liūnas buvęs toks didelis, kad po juo gyventojai galėję pasislėpti nuo priešų. Esą į jį vedęs slaptas akmenų ar medžių grįstas kelias po vandeniu.
Kita legenda pasakoja apie kadaise netoliese, ant kalvos stovėjusią pilį ir ten gyvenusią Lietuvos karalienę, kuri, kraštą užpuolus priešams, su karieta bėgusi nuo jų. Tačiau lėkdama kalvos šlaitu ir karieta, kinkyta obuolmušiais žirgais, ir pati karalienė nugarmėję žemyn ir paskendę liūne.
Na, o kiti pasakoja, jog kadaise prie šio šaltinio vaidilutės šventą ugnį kūrendavusios. O kartu su jomis šventosios ugnies saugoti ateidavusi ir jaunutė, graži karalienė. Tačiau kraštą užpuolus kryžiuočiams ir vertus žmones krikščionių tikėjimą priimti bei Šventosios upėje krikštytis, vienintelė karalienė nepaklususi. Todėl verčiau žengusi į liūną ir nusiskandinusi.
Sakoma, kad ir dabar tyliomis ir ramiomis vasaros naktimis galime liūne išvysti liūdnai žvelgiančias karalienės akis. O kartais net išeinanti į krantą, vaikštanti po mišką, medžius glamonėjanti ir apraudanti savo anksti prarastą gyvenimą.
Norėdami sužinoti, kokias dar paslaptis slepia Anykščiai bei rasti daugiau informacijos apie neatrastus lankytinus objektus, apsilankykite Anykščių turizmo ir verslo informacijos centre arba internete https://www.infoanyksciai.lt/
