Taip gavosi, kad viena dažniausių mūsų šeimos išvykų krypčių pastaraisiais metais tapo Anykščiai. Tačiau ten tiek daug lankytinų vietų ir veiklų, kurios įdomios visai šeimai, kad tie 120 km nuo Vilniaus, netgi vykstant vienai dienai, verti to.
Viena naujausių mūsų aplankytų vietų – Istorijų dvarelis. Interaktyvus muziejus labiau orientuotas į vaikus, tačiau tikrai įdomus ir tėvams. Mūsų šeimoje jau paaugusiems vaikams paminėjus, kad vyksime į muziejų, žinia dažnai pasitinkama išraiškingais atodūsiais, akių pavartymais ir burbuliavimu, kad bus nuobodu. Panašūs vaikų lūkesčiai buvo ir šį kartą, tačiau užėjus į Istorijų dvarelį, nuotaikos bemat pasikeitė. Vaikai ir tėvai buvo įtraukti į ekskursiją ne kaip pasyvūs klausytojai, bet kaip aktyvūs dalyviai, galintys paliesti ir išmėginti juos sudominusius eksponatus, pasiklausyti tradicinės vietinių žmonių tarmės, atsiliepti suskambusiu senoviniu telefonu, išgirsti kaip 1863 m. sukilėliai ruošiasi mūšiui, aprengti tų laikų ponus ir tarnus bei pro durų plyšį pamatyti… vaiduoklį! Mat legenda sako, kad dvarelis priklausęs dvarininkei Okuličiūtei, kurios vėlė iki šiol neranda ramybės ir blaškosi dvaro rūsyje, skleisdama šiurpius garsus ir kartkartėmis pasirodydama… mūsų mažiausioji taip ir neišdrįso pro tą durų plyšį žvilgtelėti, nors ir labai kaupėsi. O tie, kurie išdrįso, buvo išgąsdinti, sutrikdyti, sužavėti, bet abejingo neliko nė vieno!
Dar verta paminėti, kad muziejaus palėpėje įkurta ramaus atokvėpio ir skaitymo erdvė, kurioje netradiciškai pristatomi Anykščių apylinkėse kūrę ir jas garsinę rašytojai, yra vaikų biblioteka ir raidžių žaidimai bei patogūs krėslai, kuriuose įsitaisius galima aptarti ekskursijos įspūdžius, drauge paskaityti arba tiesiog pailsėti.
Nusprendusiems apsilankyti ir savo akimis vaiduoklį pamatyti, daugiau organizacinės informacijos galima rasti čia.
Susipažink su Anykščiais per mobiliąja programėlę:
Žaisk Anykščius – Spēlē Anykščiai – Play Anykščiai – Играть в Аникщяй
