Žaibas yra įspūdingas, tačiau kartu ir bauginantis gamtos reiškinys, kuris susidaro dėl elektros iškrovos atmosferoje. Žaibas ir griaustinis dažniausiai susiformuoja karštomis vasaros dienomis, tačiau labai retai gali pasitaikyti net ir žiemą. Taigi, kas gi yra žaibas ir kokių saugumo priemonių reikia imtis žaibuojant?
Žaibas ir griaustinis: kodėl visada būna kartu?
Žaibas, paprastai tariant, yra tiesiog įspūdingos elektros kibirkštys. Tai labai energingas reiškinys, susidarantis susidūrus teigiamai ir neigiamai įelektrintoms oro masėms. Paprasčiau tariant, audros su žaibais kyla, kai susiduria skirtingos oro masės: karšta ir šalta. Štai kodėl žaibavimą dažniausiai stebime itin karštomis, drėgnomis vasaros dienomis ar naktimis.
Tipiškas žaibo išlydis gali turėti keliasdešimties milijonų voltų įtampą ir perduoti dešimties tūkstančių amperų srovę. Tokia energija yra daugiau negu pakankama, kad pridarytų didelės materialinės žalos ar rimtai sužalotų.
O štai griaustinis yra garsas, susidarantis dėl žaibo. Kai žaibas pramuša orą, jis sukuria siaurą, karštą ir stipriai įkrautą elektros kanalą. Oras aplink šį kanalą įkaista iki kelių tūkstančių laipsnių pagal Celsijų. Dėl tokio greito įkaitimo oras plečiasi, kol sprogsta sukeldamas griausmingą garso bangą, kuri mus pasiekia kaip griaustinis.
Griaustinio garsas gali būti įvairus – nuo staigaus ir trumpo trenksmo iki ilgų, giliai skambančių dundėjimų. Tai priklauso nuo žaibo vietos bei atstumo iki stebėtojo. Kai žaibas yra toli, griaustinis dažniausiai girdimas kaip tolydžio garsas, nes garso bangos iš įvairių žaibo kanalo dalių pasiekia mus skirtingu metu.
Kadangi šviesa sklinda kur kas greičiau nei garsas, mes pirma pamatome žaibą, o tik tada išgirstame griaustinį. Tad visiškai tiesa yra dar senolių pastebėta sąsaja tarp žaibo ir griaustinio atstumui iki audros įvertinti. Pamačius žaibą reikia skaičiuoti sekundes iki griaustinio. Gautas skaičius ir nusako atstumą iki žaibo vietos.
Koks žaibas gali būti? Kodėl toks pavojingas kamuolinis žaibas?
Žaibas gali būti labai įvairių formų, kadangi iškrova ieško sau kelio laidžiausiose oro vietose. Todėl itin retai pasitaiko tiesus žaibas, vadinamas žaibu raketa. Toks pasitaiko kai viena paskui kitą lekia kelios iškrovos. Tačiau daug dažniau žaibas būna įvairių zigzagų formos, vadinamasis kaspiniškasis žaibas. Ypač kai į jį dar pučia vėjas.
O štai kamuolinis žaibas vis dar yra labai retas ir mažai suprastas reiškinys, palyginti su įprastu žaibu. Jis aprašomas kaip švytintis, savarankiškas, rutulio formos objektas, kuris gali būti nuo kelių centimetrų iki kelių metrų skersmens. Kamuolinis žaibas dažniausiai būna baltos, geltonos, oranžinės ar mėlynos spalvos. Jis gali sklisti lėtai arba labai greitai įvairiomis kryptimis ore. Kartais jis išnyksta tyliai, o kartais sprogdamas be galo garsiai.
Nors kamuolinis žaibas stebėtas ne kartą įvairiose situacijose, tačiau jis išlieka paslaptingas ir neįmintas reiškinys. Tai lemia ne tik jo retumas, tačiau ir sunkiai prognozuojama prigimtis. Mokslininkai vis dar bando paaiškinti šio reiškinio mechanizmą.
Kamuolinis žaibas namuose
Nors pats savaime žaibavimas nėra malonus reiškinys ir daugelis jo prisibijo, tačiau baimė, jog į kambarį įlėks kamuolinis žaibas turbūt yra pati didžiausia. Ir ne veltui, kadangi kamuolinis žaibas yra itin pavojingas, kai patenka į uždaras patalpas. Yra užfiksuota atvejų, kai toks žaibas pateko į namus pro atviras duris, langus, kaminą ar net kištukinį lizdą. Patekęs į namus, kamuolinis žaibas juda po patalpą, kol galiausiai išnyksta arba sprogsta.
Namų aplinkoje kamuolinis žaibas gali sukelti įvairių pavojų. Jis gali sukelti gaisrą, sugadinti elektros prietaisus ar netgi sužeisti žmones. Kadangi šis žaibas yra nenuspėjamas ir retai pasitaikantis, sunku numatyti, kaip apsisaugoti nuo jo patekimo į patalpas. Vienintelis patarimas – laikyti langus, duris bei kaminus uždarytus audros metu bei nebūti per arti atvirų angų ar elektrinių prietaisų.
Apsauga nuo žaibo: kur slėptis žaibuojant?
Šiais laikais pastatus patikimai nuo žaibų iškrovos apsaugo žaibosaugos sistema. Tokia sistema dažniausiai susideda iš žaibolaidžių, laidų ir įžeminimo elementų, kurie nukreipia elektros iškrovą tiesiai į žemę, sumažindami galimos žalos riziką iki minimalios.
Tačiau be fizinių apsaugos priemonių pastatams, labai svarbu ir tinkamas paties žmogaus elgesys žaibavimo metu. Svarbiausi patarimai, kaip elgtis, kad maksimaliai apsisaugotumėte nuo galimo žaibo sužalojimo ar net mirties:
- Pasilikite viduje. Žaibavimo ir audros metu apskritai, jei tik įmanoma, visada likite namuose ar kito pastato viduje. Žaibuojant geriau nelikti atvirame lauke, todėl prasidėjus audrai, kuo greičiau ieškokite prieglobsčio.
- Venkite vandens telkinių, nes vanduo yra puikus laidininkas, todėl pritraukia žaibus. Taip pat žaibuojant rekomenduojama nesimaudyti vonioje, duše, baseine ir pan. Pavojinga ne tik maudytis, tačiau netgi būti netoli didelių vandens telkinių, ypač stovint basomis ant smėlio.
- Atsitraukite nuo langų ir durų, kad sumažintumėte galimą žaibo smūgio riziką. Be to, taip galite sumažinti pavojų nukentėti nuo kamuolinio žaibo.
- Nesilieskite prie elektros prietaisų ir juos išjunkite. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais, mobiliaisiais telefonais (ypač atvirame lauke) bei kitais į elektros tinklą įjungtais prietaisais.
- Venkite metalinių objektų. Žaibuojant reikėtų nesiliesti prie tokių metalinių daiktų kaip radiatoriai, vamzdžiai, tvoros, dviračiai ir panašūs objektai, nes jie pritraukia žaibą.
- Nesislėpkite po medžiais. Jokiais būdais žaibuojant negalima ieškoti prieglobsčio po medžiais. Ypač pavojinga slėptis po aukštais, pavieniais medžiais. Yra didelė tikimybė, kad jie pritrauks žaibą, o jo iškrova pasklis plačiai aplinkui ir nukentėsite ar net žūsite. Taip pat nusileiskite nuo kalvų, kalnų ir panašių aukštų vietų kuo žemiau.
- Venkite atvirų erdvių. Jau minėta, kad žaibuojant reikia kuo skubiau rasti saugią pastogę (namą, kitą pastatą). Tačiau jeigu arti nieko nėra, nebėkite, išlikite ramūs ir pritūpkite kuo žemiau. Tačiau jokiu būdu nesigulkite! Žaibui trenkus į žemę, mirtinos elektros iškrovos pasklinda plačiai į visas puses.
- Automobilis yra gana saugus prieglobstis žaibuojant, tačiau ne dėl guminių padangų, kaip daugelis mano, o dėl to, jog metalinė jo stogo ir šonų konstrukcija nukreipia žaibus aplinkui. Kabrioletai ir motociklai nėra tinkamas pasirinkimas slėptis nuo žaibo.
- Nestovėkite ant betoninių grindų ir nebūkite prie sienų, nes juose dažnai įmontuoti metaliniai strypai ar rėmai.
- Nepalikite savo pastogės per anksti. Po paskutinio griaustinio pralaukite bent 30 min, kad būtumėte tikri, jog audra jau tikrai praėjo.
Mitas: guminė avalynė apsaugo nuo žaibo. Iš tiesų nei guminiai, nei kita avalynė guminiu padu nuo žaibo neapsaugo.
Faktas: tikimybė būti mirtinai nutrenktam žaibo yra 1 iš 700 000, tačiau tikimybė būti žaibo sužalotiems yra 1 iš 3000.
Šaltiniai:
- https://www.almanac.com/lightning-storms-10-safety-tips-you-should-know
- https://www.weather.gov/safety/lightning-tips
- https://www.metoffice.gov.uk/weather/warnings-and-advice/seasonal-advice/health-wellbeing/
- https://www.iii.org/article/lightning-safety-10-myths-and-the-facts
- https://www.nationalgeographic.com/environment/article/lightning-safety-tips
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
