Šnipiškės, įsikūrusios šalia Vilniaus dangoraižių kvartalo, pastaraisiais metais tapo viena labiausiai besikeičiančių ir sparčiausiai besivystančių miesto dalių. Modernizuojant gyvenamąją aplinką, ne mažiau svarbu tapo išlaikyti šio istorinio rajono kultūros paveldą bei sukurti aiškią jo viziją. Į šiuos procesus vis labiau įtraukiami vietos gyventojai.
Birželio pradžioje medinėse Šnipiškėse dvi dienas vyko renginys „Namai ir istorijos“. Jo metu visi norintys Šnipiškių gyventojai galėjo pristatyti savo kiemuose rastus vertingus ir įdomius daiktus, kurie buvo fotografuojami ir dokumentuojami. Taip pat vyko ir susitikimai su vietos gyventojais, kurių metu per gyventojų pasakojimus buvo fiksuojamas rajono identitetas.
Pasak Giedraičių seniūnaitės Dalios Cibauskaitės, Šnipiškės yra labai kontrastingos, o šis kontrastas ir yra rajono vertė – tai, kas išlaikyta šimtmečiais, istorinis pagrindas, ant kurio statoma nauja, visa tai gerbiant, derinant ir prisiderinant.
„Šnipiškių ir aplink ją besiformuojančių erdvių bendruomenė nėra vien tik senieji ar naujai atsikraustę medinukų gyventojai. Tai ir dirbantys verslo centrų dangoraižiuose, ir naujos statybos namuose įsikūrę naujakuriai, ir būstus superkantys, suremontuojantys bei išnuomojantys verslininkai.
Modernizuojant rajoną visų gyventojų nuomonė yra svarbi, nes jie geriausiai žino problemas. Gal ne visi ir ne visada išmano, kaip jas spręsti, bet įvardinti tikrai pajėgūs. Visgi tikras įtraukimas galimas tik jei ši savivaldybės saugoma paveldinė teritorija turės viziją ir jos įgyvendinimo būdus“, – mano D. Cibauskaitė.
Rūpi ir praeitis, ir ateitis
Šnipiškių mediniai namai ir Giedraičių gatvė yra priskiriami kultūros paveldui, o siekiant telkti ir įtraukti į kultūros paveldo atgaivinimą šiame istoriniame rajone medinių Šnipiškių gyventojus, vykdomi įvairūs projektai.
Bendrovės „ID Vilnius“ visuomenės įtraukimo specialistė Gabrielė Janilionytė sako, kad vietos gyventojai telkiami per įvairias iniciatyvas, leidžiančias pamatyti, kad ne tik žemė, ant kurios stovi medinukai, turi vertę, bet ir patys pastatai, juose kaupiami daiktai, žmonių istorijos.
„Yra išties iniciatyvių žmonių, kurie domisi, kas vyksta, renka įvairius daiktus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad koks nors senas pastatas yra griaunamas, nueina ir surenka rastus senus ar įdomius daiktus, po to radinius kolekcionuoja, saugo.
Birželio pradžioje medinėse Šnipiškėse organizavome renginį „Namai ir istorijos“, kur kvietėme žmones ateiti papasakoti savo istorijas ir parodyti savo turimus įdomius daiktus bei juos nufotografuoti. Sulaukėme daug daiktų ir istorijų. Vienas vyriškis atnešė radinį iš tos vietos, kur šiuo metu stovi miesto savivaldybės pastatas, kita gyventoja atnešė atsikrausčius gyventi į Šnipiškes rastus kardus daiktų eksponuosime kitąmet vyksiančioje parodoje apie Šnipiškes“, – pasakoja ji.
Giedraičių seniūnaitė D. Cibauskaitė sako, kad kuo toliau, tuo dažniau bandoma įtraukti vietos gyventojus, klausiama jų nuomonės. Tiesa, žmonių norai, susiję su jų gyvenamąja aplinka, yra nuo seno tokie patys: saugumas, noras gyventi šiltuose namuose, gražiuose kiemuose. Tik gal žmonės patys ne visada žino, kaip to pasiekti, tad jiems turėtų talkinti tie, kurie turi žinių, galių, sumanumo, finansinių pajėgumų.
Kviečia viziją kurti kartu
Susitikimuose su Šnipiškių gyventojais dalyvavusi architektūros ir urbanistikos agentūros „Bluma collective“ partnerė Gintarė Kapočiūtė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir šnipiškiečių bendradarbiavimas gali padėti suformuoti perspektyvią rajono viziją. Ji galėtų gimti ir iš pačių vietos gyventojų minčių, todėl stengiamasi kalbėtis su šnipiškiečiais, aiškintis, kokios, jų akimis, Šnipiškės yra šiandien ir kokios galėtų būti ateityje.
Medinių Šnipiškių gyventojų vertinimu, vertingiausi rajono aspektai yra mediniai namai, jų ir modernių dangoraižių kontrastas, akmenimis grįstos Šilutės ir Saracėnų gatvės. Daugelis mini senus medžius – alyvas ir liepas, medinius sandėliukus, tapusius savotiškomis tvoromis tarp sklypų.
Gyventojams svarbus ir sąlytis su žeme – ne tik daržai ar gėlynai, bet ir buvimas ant žemės tiesiogine to žodžio prasme. Neužmiršta ir vietos legenda – kanapės, nes anksčiau šiame rajone neva būdavo kanapių prekybos vietų, o ir dabar, sakoma, pakampėse savaime išdygsta vienas kitas augalas.
„Pokalbių metu gyventojai pasidalijo mintimis ir apie tai, kuo gali kvepėti medinės Šnipiškės – alyvomis, kokie galėtų būti labiausiai fotografuojami rajono vaizdai – namai su dangoraižiais fone, koks yra ir bus medinių Šnipiškių patiekalas – obuolienė, vyšnių uogienė, žagarėliai, beigeliai. Visa ši informacija yra vertinga, ieškant sprendimų teritorijai, norint ją apsaugoti ir kuriant rajono viziją“, – vardija G. Kapočiūtė.
Atviri kiemai kvies „šnipinėti“
Pasak seniūnaitės D. Cibauskaitės, rugsėjį kartu su Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo apsaugos skyriumi, „ID Vilnius“ ir „Bluma collective“ planuojama antrą kartą Europos paveldo dienų metu medinėse Šnipiškėse surengti Atvirų durų ir kiemų dienas.
„Atsivers gyventojų kiemai, durys, bus galima pagal žemėlapį prasieiti ir užsukti į paslaptingą 276-ą kiemą, aplankyti Lėlių namus S. Fino gatvėje, pasiklausyti ponios Vidonijos šnipiškietiškų pasakų, pamatyti vyriausios Lietuvos raganos magiškų ritualų, gatvės menininko Pijaus Čeikausko naujų meno kūrinių, pritaikytų specialiai rajonui.
Bandome įtraukti ir profesionalius jaunus menininkus, gyvenančius medinėse Šnipiškėse, ir verslininkus, ir tiesiog kūrybingus gyventojus, o kitų mikrorajonų, miestų, šalių gyventojus kviečiam „šnipinėti“ ir mėgautis tuo, kas medinėse Šnipiškėse dar likę ir kas naujo jau atsiranda“, – kalba ji.
Pasak G. Janilionytės, vietos gyventojai nori būti pamatyti, o vilniečiams tokie renginiai gali padėti atsikratyti kartais dar gajų stereotipų apie medines Šnipiškes.
„Šnipiškės, kaip ir kiti gyvenamieji rajonai, yra nuolat kintanti miesto dalis, ir ją didele dalimi kuria žmonės. Suprantama, kad yra įvairūs reglamentai ir nustatyti ribojimai, bet visada, kalbant apie galimas rajono ateities vizijas, verta išgirsti žmonių nuomonę. Tai, kad Šnipiškėse yra daug kultūros paveldo, nereiškia, kad jos turi tapti antrosiomis Rumšiškėmis, to nenori ir vietos gyventojai. Jie nori gyvo, tvarkingo rajono, kuriame darniai susilieja praeitis, dabartis ir ateitis“, – reziumuoja „ID Vilnius“ atstovė.
