Pasak mokslininkų, kūrybiškumas yra neatsiejamas nuo kognityvinių gebėjimų. Mūsų hobiai, susiję su menu ir amatais, ne tik padeda mums atsipalaiduoti ir jaustis laimingesniems, bet kartu stiprina ir mūsų gebėjimą mąstyti. Užsiimdami savo pamėgtu hobiu jūs išplečiate savo protą įvairiausiais būdais: nuo koncepcijos iki jos įgyvendinimo. Tai padeda sustiprinti protinius gebėjimus. Visgi, ar yra koks nors specifinis hobis, kuris padėtų sustiprinti ir išplėsti jūsų proto galimybes? Kviečiame skaityti ir išsiaiškinti.
Kūrybiškumo aspektai
Amerikiečių psichologas ir pedagogas E. P. Torrance‘as, dar vadinamas „šiuolaikinio kūrybiškumo tėvu“, suskirstė kūrybiškumą ir atskleidė, kaip kiekvienas jo aspektas skirtingais būdais lavina intelektą. Pasak jo, kūrybiškumą sudaro keturios sudedamosios dalys, tai – sklandumas, lankstumas, orginalumas ir išbaigtumas.
Sklandumas – tai asmens gebėjimas generuoti įvairias idėjas. Jis apima skirtingus požiūrius, kurie atspindi įvairias galimybes. Lankstumas, savo ruožtu, atspindi gebėjimą generuoti skirtingų kategorijų idėjas. Orginalumas atsakingas už gebėjimą kurti naujas ir unikalias, nuo kitų nepriklausomas, idėjas. O štai išplėtimas – tai gebėjimas išplėsti ir patobulinti idėją detalėmis ir sudėtingais planais.
Kaip susiję kūrybiškumas ir kritinis mąstymas?
Neurobiologas ir profesorius S. Zeki remdamasis savo teorija teigia, kad vien žiūrėjimas į meną gali pagerinti kritinio mąstymo įgūdžius. Tačiau, kai iš tikrųjų užsiimate kūrybą generuojančiu hobiu, jūsų protas turi konceptualizuoti, analizuoti, sieti ir vertinti, kad susidarytų nuomonę. O tai padeda jūsų smegenims atskleisti savo potencialą ir stiprina analitinius įgūdžius. Ir visiškai nesvarbu, ar jūsų hobis susijęs su karoliukų vėrimu, poezijos rašymu ar muzikos instrumentais, jūsų proto gebėjimas mąstyti pereina į aukštesnį lygmenį. Reguliariai praktikuodami savo hobį jūs ne tik treniruojate proto raumenis, bet kartu tobulinate kritinį mąstymą.
Hobis ir psichologinis atsparumas
Užsiimdami savo hobiu ar DIY („pasidaryk pats“) veikla, jūsų organizme išsiskiria dopaminas, kuris skatina naujų neuronų susidarymą. Tai pagerina jūsų proto gebėjimą susikaupti bei paruošia jį mokymosi procesui. Kartu didėja ir jūsų psichologinis atsparumas ir efektyvumas.
Susikaupdami ties savo pamėgta veikla, savo smegenyse atlaisvinate vietą didesniam informacijos kiekiui ir taip randate žinias, kurios jums yra vertingos. Taip jūs mokotės ir ilgainiui pastebite, kad geriau gebate išsaugoti jums naudingą informaciją, kai jūsų protas yra paniręs į kūrybinį darbą. O tai reiškia tik viena – stiprų ir imlų protą padeda pasiekti jūsų pamėgtas hobis.
Koks hobis gali paversti jus protingesniu?
Ilgą laiką buvo manoma, kad žmonės jau gimsta turėdami tam tikrą intelekto lygį ir geriausia, ką buvo galima su juo padaryti, tai išnaudoti jo potencialą. Dabar mokslininkai įrodė, jog iš tikrųjų galime padidinti savo intelekto potencialą, o geriausia tai, jog galime tai daryti ir mėgautis procesu. Juk žinome, kad mokantis naujų įgūdžių smegenyse susidaro nauji neuronų takai, leidžiantys joms dirbti geriau. Tad metas išsirinkti, kuris hobis padės jums tapti ir protingesniu, ir kūrybiškiau mąstančiu.
Grojimas muzikos instrumentu
Muzikavimas padeda ugdyti kūrybiškumą, analitinius įgūdžius, smulkiąją motoriką, kalbą, matematinius sugebėjimus ir kt. Taip pat grojimas muzikos instrumentais stiprina smegenų pusrutulius jungiančią didžiąją smegenų jungtį (corpus callosum). Didžioji smegenų jungtis padeda gerinti vykdomuosius įgūdžius, atmintį, problemų sprendimą bei bendrą smegenų veiklą, nepriklausomai nuo to, kiek jums metų. Tačiau tai dar ne viskas – muzika gali padėti net vaikams, sergantiems disleksija, pagerindama jų mokymąsi ir kalbos apdorojimą.
Skaitymas
Skaitymas, kaip hobis, yra neretai nuvertinimas, nors jo nauda – ypatingai didelė. Įvairus rašytinis turinys padidina laimės jausmą, mažina stresą ir gerina miego kokybę. Skaitymas taip pat suaktyvina įvairias smegenų sritis, formuoja tinklus, kurie siunčia signalus į smegenis. Tai, savo ruožtu, didina tvirtąjį (kristalinį), sklandųjį ir emocinį intelektą.
Tyrimai atskleidžia, kad aistringi skaitymo entuziastai pasižymi didesniu smegenų lankstumu, koncentracija, klausymo įgūdžiais ir atmintimi. Jiems puikiai sekasi atpažinti modelius, suvokti procesus ir empatiškai reaguoti. Stebėtina tai, kad skaitytojų vadybiniai sugebėjimai taip pat labai sustiprėja. Todėl skaitymas yra laikomas vienu didžiausių intelektą didinančių hobių.
Fizinė veikla kaip hobis
Neveltui sakoma, kad sveikame kūne – sveika siela. Tačiau norisi perfrazuoti mokslininkus ir pridėti, jog sveikame kūne – ir aštresnis protas. Reguliari mankšta stiprina jungtis tarp smegenų ląstelių ir didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF), dažnai vadinamo protiniu aštrumu, lygį. Šis baltymas padeda atminčiai, mokymuisi, taip pat dėmesio sutelkimui, koncentracijai ir supratimui. Kartu fizinis aktyvumas mažina stresą ir padeda geriau miegoti.
Gydytojai sutinka, kad geresnė smegenų kraujotaka reiškia geresnę smegenų veiklą. Įvairūs su pelėmis ir žmonėmis atlikti tyrimai atskleidė, kad širdies ir kraujagyslių mankšta (vadinama aerobine arba ištvermės mankšta) gali sukurti naujų smegenų ląstelių ir taip pagerinti bendrą smegenų veiklą.
Naujos kalbos mokymasis
Nors, kalbų mokymasis neskamba kaip lengvas ir malonus hobis, tačiau jis turi ne ką mažiau privalumų, nei aukščiau išvardyti hobiai. Mokslininkai įrodė, kad dvikalbių asmenų smegenų veikla yra aktyvesnė nei tų, kurie kalba tik viena kalba. Verta paminėti, kad mokantis naujų kalbų, jūsų smegenys gali geriau atlikti bet kokias protinių pastangų reikalaujančias užduotis. Taip pat tokį hobį propaguojantys žmonė, pasižymi aukštu verbalinio-lingvistinio intelekto lygiu, puikiai planuoja, priima sprendimus ir sprendžia problemas.
Kelionės
Nieko nenustebinsime pasakę, kad norėdami geriau išmokti kalbą – turite keliauti į ta kalba kalbančią šalį. Tačiau ar žinojote, kad pasirinkdami keliones, kaip hobį, jūs taip pat lavinate savo protą?
Net, jei jūsų kelionės tikslas – atostogos ir atsipalaidavimas prie baseino, jūs jau padedate savo smegenims, nes padidinate kortizolio ir serotonino lygį. Tačiau, jei atsitiktinai keliaujate į vietą, kurios kultūros nesate patyrę, jūsų protas išsiplės įvairiais būdais. Ne tik pažvelgsite į gyvenimą iš kitų perspektyvų, bet ir praplėsite savo proto ribas susipažindami su naujais gyvenimo būdais, asmenybėmis, maisto produktais ir infrastruktūra, kurie labai skiriasi nuo jums pažįstamų.
Kartu, keliaujant atliekamos fizinės ir protinės treniruotės padeda atsikratyti streso. Atsikratę streso galite geriau susitelkti į užduotis ir stebėjimą bei giliau suvokti dalykus. Kiekviena nauja vieta, į kurią keliaujate, suteikia naujų dalykų, kurių galite išmokti.
Meditacija, kaip hobis
Meditacija – senovinis atsipalaidavimo menas – daro didžiulį poveikį visiems smegenų aspektams ir yra naudinga tiek protui, tiek kūnui. Meditacijos galią atskleidžia ir 1992 m. atliktas tyrimas. 1992 m. Dalai Lama pakvietė mokslininką Richardą Davidsoną ištirti jo smegenų bangas meditacijos metu ir išsiaiškinti, ar jis gali pagal komandą sukelti tam tikras smegenų bangas. Paaiškėjo, kad kai Dalai Lamai ir kitiems vienuoliams buvo liepta medituoti ir susitelkti į atjautą, jų smegenų bangos rodė, kad jie yra gilios atjautos būsenos. Išsamūs tyrimo rezultatai 2004 m. buvo paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, o vėliau – „ Wall Street Journal“, kur sulaukė didžiulio dėmesio.
Šis tyrimas atskleidė, kad galime kontroliuoti savo smegenų bangas ir jausti, ką norime, kada norime. Tai reiškia, kad prieš pat derybas galime jaustis galingesni, labiau pasitikintys savimi prašydami pakelti atlyginimą ir įtikinamesni per pardavimo pokalbį.
Sutelkti dėmesį į smegenų saviugdą pravartu visiems, kurie jaučiasi pasiekę savo profesinę viršūnę (o gal tiesiog nustojo tobulėti), ambicingiems specialistams ir, žinoma, verslininkams, siekiantiems maksimaliai išnaudoti savo potencialą.
Na, o jei abejojate meditacijos, kaip hobio nauda, įsiskaitykite į šį pasakojimą. Pasakojama, kad kai Budos paklausė, ką jis gavo iš meditacijos, jis atsakė: „Nieko“. Tačiau toliau jis paaiškino, ką prarado: pyktį, nerimą, depresiją, nesaugumo jausmą, senatvės ir mirties baimę.
Sodininkystės galia
Nors, neretai manoma, kad sodininkystė, kaip hobis, labiau reprezentuoja vyresnio amžiaus žmones, ji ypatingai naudinga visiems be išimties. Tam, kad užsiimtumėte sodininkyste, jums nebūtina turėti ypatingų įgūdžių ar žinių. Juk sodininkystę galima laikyti tam tikra meditacijos rūšimi, kuri mažina streso hormono, kortizolio, kiekį organizme. Būdami šalia augalų, saulėje, gaunate daugiau deguonies ir vitamino D, o tai padeda smegenims lengviau atlikti savo funkcijas. Tačiau ar žinojote, kad sodininkystė gali sumažinti demencijos tikimybę net 36 %? O hobis su tokia nauda, juk skamba itin patraukliai, ar ne?
Šaltiniai:
https://www.entrepreneur.com/living/7-hobbies-science-says-will-make-you-smarter/306645
https://medium.com/@contentcrafter28/finally-revealed-7-everyday-hobbies
https://artkalfusebeads.com/blogs/faq/how-your-hobby-is-making-you-smarter
https://www.mynation.com/lifestyle/how-learning-new-hobbies-can-make-you-smarter
https://redbooth.com/hub/these-hobbies-will-make-you-smarter-according-to-science/
https://www.pinkparlour.com.sg/stories/hobbies-make-you-smarter
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
