Ramiuose dzūkų pušynuose, raiškiai kalvotoje Pietryčių lygumos sandūroje, šalia tyvuliuojančių ledynmečio paliktų melsvų ežeriokšnių, vinguriuojančių upių įsikūręs Veisiejų regioninis parkas.
Parko kraštovaizdis sukuria žadą atimantį reginį, kurį verta pamatyti bepučiant paskutiniams vasaros vėjams. Su Veisiejų regioninio parko gamtos ir kultūros vertybėmis, kalvų ir ežerų vingiais supažindins pažintinės pėsčiųjų, dviračių, automobilių trasos, kurių iš viso teritorijoje yra netgi 10. Kiekvieno besilankančiojo širdyje pasiliks vieni seniausių Lietuvoje dvarų parkai, kurie leis pasigrožėti unikaliomis senųjų medžių alėjomis, o aktyvus keliautojas savo fizines jėgas galės išbandyti įlipdamas į 15 metrų aukščio Snaigyno ežero apžvalgos bokštą nuo kurio atsivers išraiškinga Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio panorama.
Kelionę verta pradėti Veisiejuose, Veisiejų regioninio parko lankytojų centre, kurio ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų“ papasakos istoriją apie ežeringiausias Veisiejų ir Kapčiamiesčio apylinkes, supažindins su „Veisės“ žemių atsiradimu, taip pat paseks legendas apie Ančios ir Snaigyno ežerų vardų kilmę. Lankytojų centre galėsite pasitikrinti, ar gerai žinote visus dzūkiškus žodžius, ar pažįstate šio krašto papročius. Žinoma, reikia nepamiršti, kad lankytojų centras ypatingas, nes yra įsikūręs išlikusiame Veisiejų dvaro fligelyje, kuris pastatytas XVIII a. Lietuvos etmono Mykolo Juozapo Masalskio iniciatyva. Fligelio rūsiuose galėsite išvysti autentiškus XVIII a. skliautus, pasigrožėti senomis dvaro ir istorinėmis Veisiejų miesto nuotraukomis, o parodų salėje pasigrožėti eksponuojamomis menininkų darbų parodomis.
Šalia išlikusio Veisiejų dvaro fligelio pasivaikščioti kviečia M. J. Masalskio ryškia geometrine kompozicija susodintas, o XIX a. didikams Oginskiams valdant pertvarkytas į peizažinį Veisiejų dvaro parkas. Romantiškiems pasivaikščiojimams suformuoti takeliai tarp juodalksnių, klevų, uosių, tuopų ir kitų medžių, šalia tyvuliuojanti Ančia ir 200 metų skaičiuojantis Veisiejų dvaro parko uosis, kuris yra paskelbtas gamtos paveldo objektu, leis Jums sugrįžti į senuosius dvarininkų laikus. Taip pat parko pakraštyje, visai šalia telkšančio ežero, lauks Meilės tiltelis, kurio nevalia praeiti nesugalvojus noro, susijusio su širdies troškimais. Reikia nepamiršti ir unikaliojo mažųjų liepų rato, kuris dvarininkų laikais buvo naudojamas renginiams bei pobūviams, o šiandien kviečia prisėsti pailsėti.
Kitame Ančios ežero krante įsikūręs dar vienas senasis dvaro parkas – Vainežerio. Šis gamtos paveldo objektas paskelbtas ir kertine miško buveine, yra ypatingas medžių alėjomis su šimtamečiais klevais, liepomis ir skroblais, o gretimai esantis gynybinis įtvirtinimas, vadinamas „Okopka”, mena dar karų su Švedija laikotarpį. 1831 m. į Vainežerio dvarą užklydo lietuviškoji Žana d‘Ark – karžygė Emilija Platerytė, kurią priėmė tuometinis dvaro savininkas Ablamavičius, o sužinojusi, jog sukilimas pralaimėtas, ji čia užbaigė savo trumpą, bet reikšmingą gyvenimą, ir dabar jos garsų atminimą įprasmina unikali jos garbei pastatyta skulptūra. Vaikščiodami Vainežerio, seniau vadinto Justinavo, dvaro parko alėjomis galite mintimis persikelti ir pasvajoti, kaip gi čia atrodė senųjų dvarininkų gyvenimas.
Vos per kilometrą nutolusi nuo Vainežerio dvaro parko Mėčiūnų senovės gyvenvietė datuojama jau akmens amžiumi. Stūkso vakariniame Ančios krante, o nuo jos atsiveria užburiantis vaizdas į Ančios kraštovaizdžio draustinį ir patį didžiausią parko teritorijoje – Ančios ežerą.
Ypatingai verta pakeliauti po Šlavanto kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Šlavanto ežero vakariniame krante besididžiuodamas savimi stūkso ir ilgus metus skaičiuoja Šlavantų piliakalnis, ant kurio jaunimas Tarpukariu ir II-ojo pasaulinio karo metu rengdavo gegužines. Šlavantų kaime įrengta atokvėpio vieta, nuo kurios atsiveria nuostabi Šlavanto ežero ir Šlavanto kraštovaizdžio draustinio panorama.
Taip pat keliautojų laukia Veisiejų urbanistinis draustinis, kuris saugo istorinę miesto struktūrą, o viduryje stovinti Šv. Jurgio bažnyčia, dar vadinama Dzūkijos katedra, pastatyta 1817 m. Veisiejų miesto istorinė dalis formavosi nuo XIV a. iki XIX pabaigos. Saugomas gatvių tinklas, aikštės forma, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.
Verta paminėti, kad „Veisės“ žemės minimos jau nuo Mindaugo laikų, o 1525 m. suteikta turgaus ir karčemos privilegija, su sąlyga rinktis turgui ketvirtadieniais, kad nebūtų skriaudos valdovo prekybai. Įdomus faktas išlikę iki šių dienų, kad ir dabar Veisiejuose turgus vyksta ketvirtadieniais.
Veisiejų regioninis parkas gausus gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, kurias verta pamatyti ir pažinti kiekvienam.
Kviečiame keliauti po Lietuvos saugomas teritorijas, jas pažinti ir suprasti jų svarbą ateities kartoms!
