Naujienos Zarasai

Kviečiame aplankyti Zaraso ežero Didžiąją salą (Zarasų m.)

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.
Custom Like

Šiemet, kaip ir kasmet, kartu su žolinėmis švenčiame ir Zarasų miesto gimtadienį (rugpjūčio 14-17 d.), tad apsilankius miesto šventės renginiuose labai kviečiame aplankyti ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

ZARASŲ MIESTO ŠVENTĖS – FESTIVALIO „ZARASAI 2024“ PROGRAMA:

Zarasai 2024: Žolinė – Zarasų miesto gimtadienis (renginių programa)

Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. 

Saloje gyventa nuo seno. Remiantis istoriniais šaltiniais, yra žinoma apie kadaise saloje buvusį Vilniaus vyskupų dvarą, sunykusį dar XVIII amžiuje. Vėliau čia ėmė kurtis valstiečių sodybos, buvo ūkininkaujama. Tuo metu į salą dar nebuvo jokio tilto, tad buvo įprasta persikelti valtimis arba plaustais. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai į sąlą buvo nutiesę tiltą, tačiau vėliau jis buvo išardytas ir saloje gyvenę žmonės miestą galėjo pasiekti tik valtimi.

XX a. viduryje nukasus rytinėje Zaraso ežero Didžiosios salos dalyje buvusią smėlingą kalvelę buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Vėliau saloje įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias, užveistas medelynas miestui apželdinti (jame auginti net graikiniai riešutmedžiai).

Dabar sala tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, čia yra ir pagrindinis miesto paplūdimys pritaikytas aktyviam poilsiui, čia įrengta didžiausia Baltijos šalyse 600 metrų ilgio vandenlenčių trasa, vandens batutų parkas, sveikatingumo takas.

Nors Zaraso ežero Didžioji sala yra gausiai lankoma, o jos kraštovaizdis smarkiai pakeistas, ji pasižymi bioįvairove: čia gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, centrinėje salos dalyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), netoliese esančioje pelkėtoje buveinėje pastebėtos Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei itin retų vabalų – Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir Ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum) veiklos požymiai.

Koordinatės: 55.73589766659386, 26.234712911458786

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras

Custom Like
author avatar
We love Lithuania

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Kėdainių miesto šventė 2024: „Lai išsipildo, ko linkiu, Kėdainiams – 652“!

We love Lithuania

Šiaulių Prisikėlimo aikštę puošia pašventinta prakartėlė

Mokomoji ekskursija Klaipėdos rajone

„Surink Lietuvą“ pasitinka naują sezoną pasiryškinę spalvas

Virtualios Joninės Palangoje ir Šventojoje

Aktoriai iš Pietų Korėjos atvyksta į Plungę

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"