Maršruto metu užfiksavę vietą mūsų svetainėje (Žymėk vietą) naujienų prenumeratoriai į savo el. paštą gaus specialų nuolaidos kodą šio maršruto magnetukams įsigyti pigiau! Verta būti mūsų bendruomenės nariu ir gauti mūsų naujienlaiškius.
Mikrovalstybė Lietuvoje, dvarai, verbos, totoriai, levandos, pelėdos, Europos centras, viduramžių pilis.. ir dar daug objektų teko palikti ir kitam kartui, nes toks jausmas, kad šiame krašte reiktų praleisti ir mėnesį, kad viską galėtumėt apžiūrėti, patirti aplankyti ir išbandyti.
Paulavos respublika
Gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Povilas Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais (kad jie galėtų mokėti činšą), suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Paulavos respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.
Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų.
Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai
Jašiūnų dvaras išlikęs Jašiūnuose. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Yra parkas (įveistas dar iki pastatant rūmus), išlikusi oficina, buvusios arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo patalpomis antrajame aukšte. Prie arklidžių – svirnas (liaudies architektūros statinys).
Dvaro puošmena – jo parkas, jame yra sukurtos raiškios želdinių kompozicijos, plastiško kontūro medžių masyvai, vinguriuojantys takai, taip pat parke auga apie 30 rūšių spygliuočių ir lapuočių medžių.
Trakų Vokės dvaro sodyba
Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Buvo pasakojama, kad vyrus čia vilioja ir girių tankmėse klaidina Vokės vardais pavadintos laumiškai gražios seserys.
1396 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose belaisviais paimtus totorius. Vokės žemės su pievomis ir miškais ilgą laiką keliavo iš vienų totorių pas kitus. XIX a. pirmoje pusėje valdas iš tuometinio savininko Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio įsigijo grafas
Juozapas Tiškevičius (1805-1844). Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų. Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Vitoldas Tiškevičius (1831-1892).
Pelėdų parkas
Parke galima iš arti susipažinti su plėšriaisiais paukščiais – tokiais kaip pelėdos, sakalai ir vanagai. Visi paukščiai parke, pagal įstatymus yra gimę nelaisvėje su reikiamais dokumentais iš augintojų, ir visais leidimais iš Aplinkos Apsaugos Agentūros bei Maisto ir Veterinarijos Tarnybos.
Europos parkas, Open-air Museum of the Centre of Europe
Europos parko muziejus – tai vieta, kur po atviru dangumi pristatomas šiuolaikinis viso pasaulio kūrėjų menas. Didžiuliame natūralaus miško, pievų, žalių kalvelių plote eksponuojama gerokai virš šimto šiuolaikinio ir modernaus meno kūrinių. Juos atrasite vaikštinėdami natūraliais miško takeliais, besimėgaudami gamtos garsais ir grynu oru.
Vilkiškių dvaras
Medinės architektūros dvarą Merkio slėnyje 1847 metais pastatė bajorai Domochovskiai. Jie dvaro rūmus – stačiakampį vienaukštį pastatą, iškilusį ant aukštos akmeninės pamūrės – papuošė mezoninu su dviaukščiu portiku. Kiekvienas aukštas buvo paremtas graikščiomis kolonomis, į namus vedė platūs laiptai, o nuo langų kaskadomis krito mediniai raižiniai. Rūmus juosė parkas su liepų ir ąžuolų alėjomis, didingais maumedžiais. Bet už dalyvavimą 1863 metų sukilime caro valdžia Domochovskių dvarą konfiskavo. Sovietmečiu čia veikė mokykla. Šiuo metu dvaras rekonstruojamas. Vėliau jis duris atvers kultūriniams renginiams, edukacinėms programoms.
Medininkų pilis
Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje.
27 metrų aukščio pilies bokšte yra įkurtas muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės.
Levandų uostas
LEVANDŲ UOSTAS – Dano ir Aurelijos Arlauskų šeimos širdies ir proto vaisius, įkurtas Buikų kaime, Jašiūnų sen., Šalčininkų r. Pirmasis levandos krūmelis pasodintas 2013 m . gegužės 15 d. 2016 m. gegužę uostas pasipildė 1000 naujų augaliukų. Dabar čia – 3000 levandų krūmeliai, taip pat gausiai žydi šeimininkų sodintos rugiagėlės. Žydime vasaros sezono metu.
Norint apsilankyti LEVANDŲ UOSTE, tartis iš anksto tel. (+370) 687 16508 arba el.p. paulavosrespublika@gmail.com
Čekoniškių verbų ir buities seklyčia
Su Vilniaus krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra supažindinančioje ekspozicijoje rodomos įvairių dydžių ir savitų formų (volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kt.) Vilniaus kraštui būdingos verbos bei buities reikmenys. Vilniaus verbos – tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairaus rašto, susidedančio iš savitai derinamų įvairiaspalvių džiovintų augalų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokštu, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio. Tradicinės Vilniaus verbos daugiausiai buvo pinamos derinant ryškių spalvų žiedelius, įvijiniu raštu, primenančiu virvės įvijumą, o dabartinės – dažniau pilkos ar pastelinės spalvos, jų raštas komponuojamas paprasčiau. Telefonas: +370 678 375 29
El. paštas: janinanorkuniene@yahoo.com
Darbo laikas:
III – V 8.00 – 17.00
VI – VII 11.00 – 15.00
Liubavo dvaro malūnas
Liubavo dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. Pirmieji žinomi savininkai buvo LDK politinis veikėjas I Lietuvos Statuto autorius grafas Albertas Goštautas (1480–1539 ). Mirus Albertui Liubavą paveldėjo jo sūnus, kaip manoma, Lietuvos metraščio, dar vadinamo Bychovco kronika, parašymo iniciatorius Stanislovas Goštautas (1507–1542). Jis buvo vedęs Barborą Radvilaitę (1520–1551).
Šiuo metu Liubavo dvaro sodyboje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su dvaro istorija, jame anuomet vykdomais gamybiniais procesais, naudotomis technologijomis. Čia suteikiama išskirtinė galimybė iš arčiau pažvelgti į vieną iš žmogaus kasdienybei itin svarbių išradimų – vandens malūną, kuriame nuo senų laikų gaminami miltai duonai. Muziejuje demonstruojami daugiau kaip dešimt kitų gamybos procesų: medienos apdirbimas, metalo apdorojimas, milo vėlimas ir netgi elektros gamyba.
Liubavo dvaro malūnas-muziejus laukia Jūsų:
Nuo balandžio 23 d. iki spalio 31 d.
I-V dėl lankymo būtina susitarti iš anksto tel. 8 5 2377077
VI nuo 11.00 iki 18.00
VII nuo 11.00 iki 18.00
Liubavo dvaro oficiną ir oranžeriją
aplankyti galima susitarus tel. 8 5 2377077
Meczet tatarski
Islamą išpažįstanti totorių bendruomenė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje iš viso buvo pastačiusi apie 60 mečečių, iš kurių 24 – dabartinės Lietuvos teritorijoje. Šiandien išlikusios tik keturios. Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė – pati seniausia. Manoma, jog šioje vietoje pirmasis statinys iškilo būtent Vytauto Didžiojo laikais.
Vyžulionių dvaras
Kalbos apie šią mistinę vietą netyla jau daug metų. Dvaro rūmai apaugo įvairiausiomis kalbomis, straipsniais, reportažais ir, be abejo, legendomis.
Vyžulionių dvaras, kuriame buvo įsikūrusi tuberkuliozės ligoninė, gerą dešimtmetį buvo visų užmirštas, kol jame vieną dieną neapsilankė smalsių Vilniaus jaunuolių grupė. Nuo to laiko dvaras tapo vienu svarbiausiu nuotykių ieškotojų must visit objektų sąraše.
Vyžulionių dvaro rūmai pastatyti 1907 metais. Iki Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui, advokatui Bronislavui Vrublevskiui (1888–1941) ir jo žmonai Kristinai Vrublevskai (1904–1994). Pokario metais dvare įkurta sanatorija nuo tuberkuliozės besigydantiems ligoniams, vėliau tuberkuliozės ligoninė. Apie 2003 metus ji prijungta prie Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės. Kad dvaro patalpose buvo ligoninė, liudija pastogėje likę gyvsidabrio termometrai, medikamentai. Kai kuriuose kambariuose likę medicinos įrangos.
Pilsudskio dvaras Pikeliškėse
Žaleso (arba Pikeliškių) ežero šiaurinėje pakrantėje ant nedidelės kalvos stovinti Pikeliškių dvaro sodyba yra pripažinta vietinės reikšmės architektūriniu bei kraštovaizdžio paminklu. 1992 m. ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
Apie 16 km nuo Lietuvos sostinės nutolusio dvaro savininku 1930–1934 m. buvo maršalas Juzefas Pilsudskis. Tai buvo vasaros rezidencija, į kurią reikalų tvarkyti dažnai atvykdavo Lenkijos vadovai bei užsienio ministrai. Beje, J. Pilsudskis prie dvaro buvo įrengęs pradžios mokyklą! Po maršalo mirties dvaras neilgai išliko šeimos nuosavybe – 1940 m. jis buvo nacionalizuotas, o po Antrojo pasaulinio karo čia veikė įvairios įstaigos, kolūkio kontora, kaimo šokių salė ir pan.
Norite būti pirmieji gaunantis šiuos maršrutus ir papildomas nuolaidas? Tapkite mūsų naujienlaiškių prenumeratoriai! Privatumo politika
Šio maršruto magnetukai:
