Marštutas: Pagėgiai – Šilutė – Šilalė – Tauragė

Link pajūrio, neskubant galima pasižvalgyti po mažosios Lietuvos žemes, susipažinti su Prūsijos istorija ar net pačiupinėti „vargo pinigus“. Atrasti skirtumus tarp Šilutės ir Šilalės. Pasivaikščioti po mistines vietas, kur dar jaučiasi pagonių palikimas, susipažinti su istorijos pėdsakais, pasigrožėti gamta, o vakare prisiminti vaikyste ir pasidžiaugti šviečiančiais sekretais.

Pagėgių laivas

Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. laivas plauks reguliariu maršrutu – kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 11 val. Visi norintys pavieniai turistai gali rinktis:

Šeštadieniais, Sekmadieniais kelionės truks 3 valandas. Kelionės metu laivas plauks į Panemunės miestelį ir jame darys dešimties minučių sustojimą prieplaukoje. Bilieto kaina suaugusiems – 8 eurai, vaikams nuo šešių iki vienuolikos metų – 4 eurai, vaikams iki 6 metų – nemokamai. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami Rambyno kalno papėdėje ties laiptais. Būtina išankstinė registracija SVARBU. Asmenys norintys plaukti laivu, privalo turėti asmenybės tapatybę patvirtinantį dokumentą: LR galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą (vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai netinka!!!). Vaikai ir asmenys iki 16 metų – gimimo liudijimą. Juos privalo lydėti vienas iš tėvų arba globėjų.

Daugiau informacijos „Pagėgių krašto turizmo informacijos centre“

Sereikos g. 5-3, LT-99254 Vilkyškiai, Pagėgių sav. +370 656 18 551

Istorijos inkubatorius

Istorijos inkubatoriuje jūsų laukia: 3D animuoti filmai ,,Kelionė į Tilžę“, kurių pagalba Prūsijos karalienės Luizės apsilankymas Klaipėdoje, Piktupėnuose ir Tilžėje atgis tiesiog akyse. O kas domisi karo istorija, šių filmų pagalbą galės iš arčiau patyrinėti Tilžės taikos derybų subtilybes.

Istorinis edukacinis žaidimas, valdomas nuotoliniu būdu. Žaidimo edukacinis tikslas – žaidimo pagalba supažindinti įvairaus amžiaus žaidėjus su Rytų Prūsijos istoriją ir suteikti atradimo džiaugsmą, sužinant paprastus, bet neįtikėtinus istorinius faktus.

Interaktyvi ,,Siauruko“ siena, kurios pagalba savo rankomis pačiupinėsite ,,vargo pinigus“ ir virtualiai nukeliavę į Tilžės senąjį turgų turėsite galimybę įsigyti Jums reikalingų prekių.

Informacinis terminalas, sudarantis galimybe keliauti žemėlapiu ir pažinti istorines vietas Vakarų Lietuvoje ir Kaliningrado srityje.

Išmanios parodos, reprezentuojančios Rytų Prūsijos istoriją.

Transformuojamos žaidimo ir užsiėmimų erdvės.

Kontaktai : +37065618551

Darbo laikas:

II – IV   9:00 – 17:30

V         9:00 – 16:45

VI        9:00 – 17:30

Martyno Jankaus muziejus

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas Aušros leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus gimė 1858 rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, Ragainės apskrityje. Baigęs kaimo pradinę mokyklą Bitėnuose, lavinosi savarankiškai, J. Albano ir K. Kybelkos spaustuvėje Ragainėje išmoko poligrafininko amato. Iš liaudies dainų ir savo eilių, papildyto Silvestro Valiūno romantiniu eilėraščiu Biruta sudarė ir 1882 m. išleido knygelę Lietuviszkos ir seniausios dainų knygelės. Jau 1882 m. buvo sumanęs Tilžėje leisti lietuvišką laikraštį. Šio sumanymo atsisakė, kai 1883 m. pasirodė Aušra, tapo jos rėmėju ir platintoju, 1884 – 1885 m. atsakinguoju sekretoriumi. Padėjo Jurgiui Mikšui suredaguoti ir išleisti Aušros kalendorius (1883 – 1885). 1889 – 1892 m. buvo Varpo administratoriumi ir atsakinguoju redaktoriumi.

Ekspozicijos darbo laikas:

II-V: 8.30 – 17.00 val.

VI: 8.30 – 16.00 val.

Raganų eglė

Raganų eglė – daugiakamienė paprastoji eglė (Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos 83-ojo kvartalo 53-iame sklype. Eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų. Manoma, kad eglei gali būti 160-180 metų. Pasakojama, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista išaugo. Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Tai vienintelė tokios neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Rambyno kalnas

Nuo kalno atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, jog čia yra buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Istorikai spėja, kad ant Rambyno kalno yra stovėjusi 1276 metais kryžiuočių sunaikinta skalvių pilis Ramigė. Šiandien Rambyno kalnu vadinama tik likusi piliakalnio papėdė. Didelė kalno dalis, paplauta Nemuno, nugriuvo 1835 m. Kitos griūtys įvyko 1878m. ir 1926 m. vasarą. Dabartinio Rambyno kalno aukštis yra 45,4 m. virš jūros lygio. Rambyno kalną ypač išgarsino Martynas Jankus ir Vydūnas. 1884 metais čia pradėtos rengti Joninių šventės, į kurias suplaukdavo žmonės iš visos Lietuvos.

Rambyno alkakalnį puošia Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras, turintis gilią istorinę prasmę. Jis simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną, Patulą.

Šilutės sekretai

Šilutėje pristatytas išskirtinis Lietuvoje ir Europoje projektas „Šilutės sekretai“, kuris netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva.Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos–XX a. pradžios miestiečių gyvenimą.

Poškos Baublių muziejus

Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje.

Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis).

Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės.

Medvėgalio kalnas

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas. Išsidėstęs Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių, Karūžiškės dvaro laukuose. Tai didžiausias žemaičių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo jo yra kūlgrinda, į pietvakarius – kalva, vadinama Alka. Aukštesniojoje kalvoje XIX a. buvo laidojami vietos dvarininkai Bytautai. Jų kapai dabar yra krūmais apžėlusioje aikštelėje. Šiems dvarininkams priklausė Karūžiškės dvaras, jie garsėjo savo žiaurumu. Ši kalva dar vadinama Kapinių kalnu.

Lakštingalų slėnis

Gražiame Akmenos upės slėnyje yra ne mažiau graži Lakštingalų slėnio poilsiavietė. Akmena šioje vietoje daro vingį, todėl kitoje upės pusėje susiformavo atodanga. Nuo poilsiavietės iki atodangos veda pėsčiųjų maršrutas – Akmenos pažintinis takas, kuris yra tarsi Pagramančio regioninio parko vizitinė kortelė. Šis regioninis parkas garsėja kabančiais tiltais, o jų šiame pažintiniame take net du, vienas – pačio pradžioje, kitas – pabaigoje.

 

Pagramančio atodanga

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras

(Malūno g. 2 Ringių k. Tauragės r.) lankytojai gali susipažinti su ekspozicija „Almančios rėvos”, aplankyti veikiančias parodas bei gauti informaciją apie Pagramančio regioninį parką. Lankytojų centro darbuotoja gali suorganizuoti ekskursiją po Pagramančio regioninį parką.

Darbo laikas:
Pirmadienį – ketvirtadienį 8:00–17:00
Penktadienį 8:00–15:45
Šeštadienį (vasaros sezono metu) 8:00–17:00
Pietų pertrauka 12:00–12:45
Tel. 8 659 57738

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus

Istorija prasideda XIX a. pabaigoje, kai 1889 m. Šilokarčemos senąjį dvarą nupirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu). Jis buvo vienas iš žinomiausių Klaipėdos krašto žmonių, pasireiškusių Rytų Prūsijos ekonominėje ir kultūrinėje veikloje. Matydamas, kaip greitai dėl pramonės revoliucijos XIX a. nyksta tradicijos ir verslai, savo dvaro rūmų dviejuose kambariuose pradėjo kaupti Klaipėdos krašto etnografinę medžiagą, rinko tautosaką.

Dvaro muziejuje buvo sukaupta etnografinių baldų, rūbų, dokumentų, spaudinių, žemėlapių kolekcija. Surinkta ypač daug senų lietuviškų rūbų bei audinių pavyzdžių. Tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte. Be to, jis buvo prieinamas inteligentijai, mokslininkams.