Maršrutas: Vilkaviškis ir Kalvarija

Šį kartą kviečiame susipažinti su Suvalkija ir patikėkite čia ne tik lygumos. Nuo Egzotiškų gyvūnų ir plaktukų iš Australijos iki maumedžio girelės ir parinktos maudynės vietos, kad būtų kur atsigaivinti kelionės metu.  Ir labai svarbu pastebėti, kad į šį kraštą dar ne kartą grįžime, nes tiek lankytinų objektų sudėti į vieną kelionę tiesiog neįmanoma, ech turtingi tie suvalkai.

Paežerių dvaro sodyba

Paežerių dvaro sodyba – unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas, turintis istorinę, architektūrinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Dvaro ansamblis 1992 m. įtrauktas į saugojamų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė ir vertinamas kaip vienas raiškiausių perėjimo iš baroko į klasicizmą laikotarpio dvarų sodybinių ansamblių Lietuvoje.

Plaktukų muziejus

Pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkstančius skirtingų plaktukų rūšių. Plaktukų muziejai yra retas reiškinys. Lietuvoje jų vos du: vienas Ignalinos rajone, antras – Sauliaus Matusevičiaus įkurtas muziejus Degučių kaime, Vilkaviškio rajone. Muziejuje šiandien yra apie 1 000 eksponatų. Plaktukai sunumeruoti, prie kiekvieno parašyta kilmės šalis ir paskirtis. Jų yra pačių įvairiausių: skirtas smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, juvelyro plaktukas, teisėjo, mėsininko, baldžiaus ir t.t.

Į muziejų yra atkeliavę daugybė eksponatų iš JAV, Anglijos, Japonijos, Vokietijos, Rusijos bei kitų pasaulio šalių. Na, o toliausiai atkeliavę eksponatai yra iš Australijos.

Kalvarijos sinagogų kompleksas

Vienintelis Lietuvoje iki mūsų dienų išlikęs trijų pastatų sinagogos kompleksas, turintis 200 metų gyvavimo istoriją. Kompleksą sudaro barokinė vasarinė ir eklektinė žieminė sinagogos bei nedidelis, žaismingos „plytų stiliaus” architektūros Talmudo mokyklos, dar vadinamos Rabino namu, pastatas. XVIII a. pab. Barokinė sinagoga – viena vertingiausių mūrinių sinagogų Lietuvoje. Išlikusi pirminė struktūra, nepakitusios išorės formos. Sienų storis siekia 1,5 m. Pastate išlikusi viena iš trijų Lietuvoje Toros ritinių laikymo vieta – aron kodešas. Kompleksas priklauso Lietuvos žydų bendruomenei.

Orijos Paplūdimys

Čia įrengta poilsio zona, vasarą veikia vandens dviračių ir baidarių nuoma. Poilsiavietėje – paplūdimys, laužavietė, automobilių stovėjimo aikštelė, sporto aikštė.

Molotovo linijos bunkeris

Molotovo linija- gynybinių įtvirtinimų kompleksas, statytas 1940- 1941 m. ir skirtas apsaugoti naująsias Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos vakarines sienas nuo galimos atakos iš vakarų. Šis Raudeniškių bunkeris tapo muziejumi, vieninteliu tokiu Lietuvoje Viduje įrengta ekspozicija.

Susisiekimas: (8-630) 33755 arba kontaktinis asmuo Robertas Degutis +37069178726; arkaklubas@gmail.com Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/molotovolinija

ZOOPARKAS

2008 m. liepos 26 d. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai įsikūrė „Zooparkas”. Pirmasis zoologijos sodo gyvūnas buvo džiunglių karalius- Liūtas. Kiek vėliau, vienas po kito parke apsigyveno egzotiniai gyvūnai iš įvairių pasaulio kraštų: guanakai, tigrai, zebrai, vilkai, alpakos, lamos ir dar daug kitų. Tarp daugybės žinduolių eksponuojami ir paukščiai: stručiai, povai, balandžiai, papūgos. Bendradarbiaujame su kitais užsienio zoologijos sodais, todėl kasmet mūsų gyvūnų gretos didėja. Šiuo metu mūsų zoologijos sode yra virš 40 egzotinių ir naminių gyvūnų rūšių.

Kačergų kalnas

Legendomis ir padavimais apipinta kalva į pietus nuo Liubavo miestelio. Ant kalvos įrengtas apžvalgos bokštas nuo kurio atsiveria nuostabaus grožio kraštovaizdis, matyti 5 parapijų bažnyčių bokštai (Liubavo, Jelenavo, Vižainio, Akmenynų, Gražiškių), Šešupės vingis.

Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, įrengta poilsio aikštelė. Šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“.Tai vienintelis spygliuotis, kuris nepaklūsta savo giminės tvarkai. Rudenį maumedžių spygliai pagelsta ir nukrinta, o pavasarį vėl išsprogsta – šviesiai žali, minkšti. Maumedžiai žiemoja plikomis šakomis, apsikaišę nedideliais, pailgais ovaliais kankorėžiais. Vasarą šie būna rausvi, vėliau paruduoja ir ant šakų kabo keletą metų (nelygu rūšis). Šakos gauna pakankamai šviesos, auga greitai. Gyvena iki 600 metų. Šaknys tvirtos, gilios, gerai išsivysčiusios, medžiai atsparūs vėjavartai.

Maumedžių giraitė

Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, įrengta poilsio aikštelė. Šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“.Tai vienintelis spygliuotis, kuris nepaklūsta savo giminės tvarkai. Rudenį maumedžių spygliai pagelsta ir nukrinta, o pavasarį vėl išsprogsta – šviesiai žali, minkšti. Maumedžiai žiemoja plikomis šakomis, apsikaišę nedideliais, pailgais ovaliais kankorėžiais. Vasarą šie būna rausvi, vėliau paruduoja ir ant šakų kabo keletą metų (nelygu rūšis). Šakos gauna pakankamai šviesos, auga greitai. Gyvena iki 600 metų. Šaknys tvirtos, gilios, gerai išsivysčiusios, medžiai atsparūs vėjavartai.

Muziejus „Metalo Fantazija”

Apsilankę  muziejuje „Metalo Fantazija“ pamatysite unikalių gaminių iš metalo detalių, kurios buvo pasmerktos perdirbimui ar sunaikinimui. Muziejuje išvysite daugiau nei 800 eksponatų iš augalijos, gyvūnijos pasaulių bei modernių improvizacijų. Muziejus „Metalo Fantazija“ yra neatsiejama kempingo „Pušelė“ dalis po atviru dangumi, kuri naktį atgyja kitomis spalvomis, todėl nakvynė  kempinge yra bene vienintelė galimybė Lietuvoje praleisti naktį muziejuje!

Vištyčio regioninis parkas

Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.  Darbo laikas: I-IV 8:00-12:00 – 12.45-17:00,

V 8:00-12:00 – 12:45-15:45, VI 10:00-12:00 – 12.30-17:00

Jono Basanavičiaus gimtinė (Jonas Basanavicius Birthplace)

Nuo 2010 metų liepos 1 dienos Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Šiandien atstatytoje Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais.
Gyvenamajame name, kuris šiuose kraštuose vadinama stuba, atkurta XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios pasiturinčio ūkininko gyvenamoji aplinka – su to laikotarpio baldais, interjero detalėmis, tekstile ir keletu dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Vienoje klojimo šalinėje eksponuojami grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, įvairūs žemės dirbimo padargai. Pagrindinė klojimo dalis pritaikyta renginiams – įrengta scena, žiūrovų erdvė. Ūkiniuose pastatuose – buvusiose kiaulidėje ir karvidėje – yra dvi parodų salės ir edukacijos klasė