Maršruto metu užfiksavę vietą mūsų svetainėje (Žymėk vietą) naujienų prenumeratoriai į savo el. paštą gaus specialų nuolaidos kodą šio maršruto magnetukams įsigyti pigiau! Verta būti mūsų bendruomenės nariu ir gauti mūsų naujienlaiškius.
Trumpas pabėgimas iš Vilniaus!
Šį maršrutą saugojom ir nekantriai laukėm, kada jį galėsim „paleisti“. Ir pagaliau pagrindinė maršruto „razinka“ jau veikia! Tad kviečiame išbandyti vienintelį tokį Lietuvoje keltą per Nerį. Pridėjom ir iššūkių, vietų kurios mus gali nukelti į akmens amžių ar net prie jūros, pamatyti stulbinančius gamtos grožius ir susipažinti su Lietuvos istorija. Tikimės šis maršrutas jus atgaivins, taip kaip pavasario lietus atgaivina bundančią gamtą.
Briedžių takas. Širvintose jūsų laukia vienintelis toks Lietuvoje „Briedžių takas“. Take tarp tiltų sutiksite ne vieną „briedį“, kuris yra Širvintų rajono simbolis.
Bartkuškio kopa. Neatrasta vieta – pasislėpusi to paties pavadinimo miške, nustebins savo smėlio švelnumu ir netradiciniu vaizdeliu miške. Ji yra atvira žemyninė kopa, viena iš nedaugelio tokių geomorfologinių darinių kontinentinėje Lietuvos dalyje. Manoma, kad smėlį čia paliko ledynai.
Verškionių regykla. Nuo aukšto Neries skardžio, ties kavine “Pušynėlis”, atsiveriantis vaizdas – pats įspūdingiausias visame regioniniame parke. Čia galima ne tik skaniai papietauti, bet ir, žiūrint į miškingas tolumas, aiškiausiai suvokti regioninio parko steigimo tikslą – išsaugoti Neries vidurupio kraštovaizdį su labai išraiškingomis upės kilpomis, kurias ji padaro besiverždama per skersai kelio ledyno sustumtas Baltijos aukštumas.
Poilsevietė „Panerių miško regykla“. Vieta ne tik sustoti poilsiui ir piknikui, bet kartu ir pasižvalgymui po regioninį parką.
Žąslių piliakalnis. Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių tautos romėniškąją kilmę. Legendoje rašoma, kad mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui stabas supuvęs ir ten užaugusios liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę. Yra didelė tikimybė, kad Šv. Jurgio bažnyčia stovi ant legendoje minimo piliakalnio, nes daugiau panašių vietų aplink Žaslių ežerą nėra.
Čiobiškio keltas. Vienintelis srovinis keltas Lietuvoje, veikiantis be variklio ar irklų. Nuo pavasario iki lapkričio mėn. pradžios kiekvieną dieną dirbantis keltas vienu metu gali perkelti du lengvuosius automobilius. Dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 m. ir per sezoną nuplaukia apie 200 km. Jo veikla 2012 m. pažymėta tautinio paveldo sertifikatu.
Čiobiškio urvas. Urvinių žmonių namus primenantis Čiobiškio urvas susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jį rasti nėra taip paprasta. Miško tankmėje slypinčio urvo anga juoduoja Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Nuo vandens urvas pakilęs apie penkis metrus.
Čiobiškio dvaras. Naujai atgimęs dvaras kviečia į svečius, stebina ne tik klasicizmo stiliaus architektūra, puikia gamta, bet ir atsakingai atliekamais tvarkybos darbais. www.ciobiskiodvaras.lt
Elnių SPA – Edukacija vaikams. Manoma, kad kadaise klajoklius į šias apylinkes atviliojo čia besiganiusios šiaurės elnių kaimenės. Sekdami paskui jas, medžiotojai įkūrė stovyklavietę, vėliau tapusią Kernavės miesteliu. Pasak „Elnių SPA“ įkūrėjų Remigijaus Garškos ir Rimos Janužytės, būtent šis faktas įpareigojo šiose žemėse auginti ne karves, o elnius. O jų čia netrūksta kaip ir pramogų tinkančiu tiek mažiems, tiek ir dideliems.
Kernavės piliakalnių apžvalgos aikštelė. Istorinę Lietuvos praeitį mena Pajautos slėnyje stūksantys didingi Kernavės piliakalniai – pagrindinė Kernavės kultūrinio rezervato vertybė. Automobilį pasistatyti galime miestelio centre, netoli bažnyčios, o nuo jos iki piliakalnių nužingsniuosime labai greitai. Piliakalniai puikiai sutvarkyti ir prižiūrimi, įrengti laiptai ir takai, tad nepatingėkime užkopti ir pasigrožėti apylinkės vaizdais.
Aplankę piliakalnius, apeikime nedidelį miestelio centrą, pasigrožėkime neogotikine bažnyčia, šalia esančia senąja medine koplyčia. Klebonijos kieme įrengtas Lietuvos formos baseinas su žydinčiomis vandens lelijomis. Bažnyčios prieigose stovi Geležinio vilko skulptūra – Vilniaus simbolis. Mažiesiems patiks Kernavės archeologinės vietovės muziejus – bus įdomu sužinoti, kokius pėdsakus Lietuvoje paliko akmens, žalvario, geležies amžiai, kaip kadaise gyveno šio krašto gyventojai. Tėveliai gali susipažinti su Kernavėje eksponuojama I. Užkurnio drožybos darbų kolekcija.
Norite būti pirmieji gaunantis šiuos maršrutus ir papildomas nuolaidas? Tapkite mūsų naujienlaiškių prenumeratoriai! Privatumo politika
Šio maršruto magnetukai:
