Maršruto metu užfiksavę vietą mūsų svetainėje (Žymėk vietą) naujienų prenumeratoriai į savo el. paštą gaus specialų nuolaidos kodą šio maršruto magnetukams įsigyti pigiau! Verta būti mūsų bendruomenės nariu ir gauti mūsų naujienlaiškius.
Yra gyvenime vietų kurios tiesiog privalo būti aplankytos, juk visi buvom Trakų pilyje ant Palangos tilto ir lankėm Puntuko akmenį Anykščiuose, tai kaip galima neaplankyti ir didžiausio akmens Lietuvoje ! Šis maršrutas kviečia susipažinti su kietu kuršiu kraštu – Skuodu ir ištyrinėti akmenuotus peizažus, o kad būtų dar stipresnė motyvacija keliauti į šį kraštą pridedam ir dar kelis objektus jei jus ne, tik lietuviškos gamtos grožis, bet ir kultūra domina. Jūsų laukia tikrai įspūdingas savaitgalis nuo akmens iki dvaro.
Renavo dvaras
Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje.
Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo Renne giminė,dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas. Nuo 2012 m. restauruotoje XIX a. Renavo dvaro sodyboje veikia muziejinė ekspozicija, supažindinanti lankytojus su Lietuvos dvarų kultūra.
Mažeikių aeroklubas, J. Kumpikevičiaus vardo aerodromas.
Tiems kas mėgsta aštrius pojūčius galima išbandyti šuolį su parašiutu ar apylinkes apžvelgti iš lėktuvo skrydžio.
Šauklių riedulynas
Tai draustinis, kuriame saugomas išskirtinis kraštovaizdis su ledyno atneštais rieduliais ir augančiais kadagiais. Įrengtas „Pažintinis takas”. Juo keliaujama apie 1–2 val. Yra poilsio aikštelė, vandens telkinys. Salantų regioninio parko direkcija Šauklių riedulyno pažintiniame gamtos take įrengė 300 m. ilgio medinės dangos pėsčiųjų taką. Šis medinis lentų takas, prasidedantis kiek toliau nuo pagrindinio įėjimo į riedulyną, pėsčiųjų gamtos tako pabaigoje, yra pritaikytas ir neįgaliems riedulyno lankytojams.
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas – tai unikalus muziejus, įkurtas Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Restauruotame vandens malūne, kuris skaičiuoja jau trečią šimtmetį ir yra kultūros paveldo objektas, veikia vidaus ekspozicija. Čia pateikta uolienų klasifikacija, suakmenėję gyvūnai ir augalai, mineralai (brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys), gausiausia smėlio bei žvyro kolekcija, eksponuojami iš žmogaus organizmo pašalinti akmenys. Muziejaus lauko ekspozicija (parkas) šiandien užima 14,5 ha ploto teritorija, kurioje eksponuojama begalė akmenų.
Viekšnių I-osios vaistinės muziejus
Tai vienintelis kaimiško tipo, XIX a. – XX a. veikusios vaistinės, muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininko gyvenamosiomis patalpomis. Muziejaus ekspoziciją sudaro vaistinėje dirbusių farmacininkų daiktai, baldai, vaistų gamyboje naudoti prietaisai, indai, įrankiai, receptai. Retesni eksponatai – žmogaus odos diržai, kurie seniau buvo naudojami žaizdoms bei votims gydyti, receptas, rašytas Simonui Daukantui nuo skaudulių ir daugelis kitų, apie kuriuos lankytojams įdomiai pasakoja muziejaus darbuotojai.
Kurmaičių geležinkelio tiltas
1872 m. pro Pumpurų kaimą buvo nutiesta geležinkelio linija ir čia pastatyta stotis su trimis atsarginiais keliais. Carinės Rusijos pareigūnai ją oficialiai vadindavo Vindava, vokiečiai pakabino iškabą „Wenta“. 1904-1905 m. per Ventą pastatytas medinis geležinkelio tiltas. 1915 m. balandžio mėn. vokiečių kariuomenė sudegino geležinkelio stoties namą, prekių sandėlį, o šalia esantį geležinkelio tiltą per Ventą susprogdino. Po I pasaulinio karo tiltas buvo atstatytas, tik tada jo konstrukcijos pakeistos metalinėmis. Dabar aiškiai matyti, kad karo metu tiltas buvo labai stipriai saugomas, o jo strateginė svarba buvo labai didelė, nes keturių aukštų raudonų plytų vieno metro storumo bokštai su angomis šaudyti kulkosvaidžiais yra išvarpytos kulkų skylių. Sklinda kalbos, ir žmonės tuo tiki, kad ten vaidenasi, vakarais galima išvysti kareivių vaiduoklius, išgirsti šūvių garsus. Kalbama, kad šalia tilto buvo sušaudyti keli tūkstančiai žmonių. Gal tai tik mitai, o gal ir ne…
Penkių širdžių koplytstulpis.
Penkių širdžių koplytstulpis Tirkšliuose sumūrytas nežinomo autoriaus 1676 m. Koplytstulpis stovi miestelio aikštės pakraštyje.
Apie koplytstulpio atsiradimą yra daug padavimų. Viename jų teigiama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su ketuuriais vaikais pasislėpusi viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę. Sugavę sargą, klausinėję, kur yra dvarininkas ir jo šeima. Tačiau sargas neišdavęs ir slėptuvės neparodęs. Įpykę švedai nuvedę sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudė. Sugrįžęs namo, Važinskis atrado visus šeimos narius gyvus ir sveikus. Ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su penkiomis raudonomis širdimis.
Barstyčių akmuo
Tai didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Padavime sakoma, kad senovėje, kur dabar guli Puokės akmuo, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir stambųjį akmenį.
Simono Daukanto gimtinė
Muziejuje esančios ekspozicijos: Simono Daukanto (1793-1864) gyvenimas ir darbai; Etnografijos ekspozicija (eksponatai iš Lenkimų apylinkių); Simono Daukanto klėtelė; J. Pabrėžai skirta kamara. Norintiems susipažinti su klėtelės ekspozicija prašome informacijos teirautis telefonu. Tel. +370 618 26628
Norite būti pirmieji gaunantis šiuos maršrutus ir papildomas nuolaidas? Tapkite mūsų naujienlaiškių prenumeratoriai! Privatumo politika
Šio maršruto magnetukai:
