Maršruto metu užfiksavę vietą mūsų svetainėje (Žymėk vietą) naujienų prenumeratoriai į savo el. paštą gaus specialų nuolaidos kodą šio maršruto magnetukams įsigyti pigiau! Verta būti mūsų bendruomenės nariu ir gauti mūsų naujienlaiškius.
Kai ruduo diena džiugina spalvomis, tuo tarpu ilgėjantis vakarai prašosi šviesos. Tad siūlome apsilankyti rudeninių spalvų ir šviesų festivalyje Švėkšnoje, kur rudeninio derliaus moliūgai nušviečia ne tik miestelio parką, bet ir vos ne kiekvieną miestelio kiemą, o dar kiek visokių užsiėmimų vyks net dvi dienas! O jei jau Švėkšna visą ištrynėsite, galima dar pasidairyti ir po Šilutės sekretus vakare ar išbandyti ilgiausią kabanti tiltą ir žinoma Ventės rage palydėti išskrendančius paukščius.
Švėkšnos moliūgų žibintų festivais „Mes už šviesą”
Jau tradiciškai, spalio 14 ir 15d. Švėkšnoje netrūks įspūdingų moliūgų. Šiais metais festivalis kviečia su turininga kultūrine programa, taip pat Švėkšnos dvaro parke vyks lazerių instaliacijos.
Visi renginiai nemokami.
Dalyvaujant ekskursijose bei edukacinėse programose – būtina registracija.
Daugiau informacijos čia.
Ventės ragas
Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Tai vienas paslaptingiausių neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias. http://www.vros.lt/ Darbo laikas: I-V: 10:00-17:00, VI-VII: 10:00-18:00.
Šilutės sekretai
“Šilutės sekretai” – tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Į šį projektą įsitraukė ne tik miesto meno mokykla, kurioje, vadovaujami mokytojo Andriaus Sirtauto, užsiėmimus lankantys vaikai ir suaugusieji kūrė “sekretus”. Jį kuriant prisidėjo visos Šilutės mokyklos. Informaciją apie Lietuvininkų gatvės istorinius namus rinko Vydūno bei Pirmosios gimnazijų, Pamario ir M.Jankaus pagrindinių mokyklų moksleiviai ir mokytojai. daugiau info: https://silutesmenomokykla2.wordpress.com/
Lietuvos aviacijos muziejus, lakūno Stepono Dariaus gimtinė
Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar tai – Dariaus kaimas. 1907 m. lakūno šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams Idzelevičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu“, kuris žaliuoja ir šiandien.
1946 m. spalio 15 d. „stribai“ Dariškę sudegino. Negyvenamos sodybos ūkiniai pastatai laikui bėgant visai sugriuvo ir sunyko. 1968 m., kada melioracija artėjo prie Dariškės, sodyboje pastatų nebebuvo. Buvo likęs tik medinis kryžius, kuriame ir šiandien įskaitoma data – 1928 m. Pagal melioracijos projektą vietoje Dariškės turėjo plytėti lygūs tarybinio ūkio laukai.
Kraštotyrininkai, į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai 1969 m. gegužės 9 d. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933.“ Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso.
Po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti abiejų lakūnų tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įrengta memorialinė ekspozicija.
Darbo laikas: II-VI 10-17 val. IV iki 19 val.
Drevernos kaimo kapinės
Senosios kapinės stovi ant nedidelio kalniuko. Aplink jį iki pat viršaus sukasi takelis. Kapinėse yra galimybė susipažinti su to meto vietinių kalvių gamybos antkapiais ir iki šiol išsaugotais Mažosios Lietuvos architektūros paminklais – krikštais. Krikštas – viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje.Drevernos kapinėse yra laivadirbio J. Gižo šeimos kapas J. Gižo kapas dėmesio sulaukė praėjus keleriems metams po J. Gižo etnografinės sodybos sutvarkymo. Ant laivadirbio paminklo išraižytas laivas.
Lankupių tiltas – ilgiausias kabantis tiltas Lietuvoje
Lankupių kabamasis tiltas per Minijos upę 2017 m. įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą. Tai ilgiausias kabamasis tiltas, kurio ilgis yra 130 m, plotis 1,4 m. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime.
Norite būti pirmieji gaunantis šiuos maršrutus ir papildomas nuolaidas? Tapkite mūsų naujienlaiškių prenumeratoriai! Privatumo politika
Šio maršruto magnetukai:
