„Šis koncertas – puiki galimybė atrasti perkusiją iš naujo. Tai ne tik ritmas, bet ir melodija, emocija bei netikėti garsų deriniai, kurie įtrauks ir nustebins. Nesvarbu, ar esate klasikinės muzikos mėgėjas, ar tiesiog smalsus klausytojas, šis ekspresyvus koncertas paliks stiprų įspūdį bei leis pasinerti į visiškai unikalų muzikinį pasaulį“, – anonsuoja festivalio programos sudarytojas ir iniciatorius Nerijus Masevičius.

„Baltic Percussion Trio“ koncertas bus dedikuotas Baltijos šalių šiuolaikinei muzikai – skambės kompozicijos, atstovaujančios visų trijų regiono šalių muzikinį veidą. Tai koncertas, kuriame susipins meistriškumas, šiuolaikinės muzikos drąsa ir autentiškas garsinis pasakojimas, kuriam vadovauja perkusija – galinga, tačiau subtili muzikos jėga.

„Šis koncertas mums labai ypatingas – ne tik dėl to, kad tai yra proga susitikti trims muzikantams iš skirtingų Baltijos šalių ir per garsą pasidalinti tuo, kas mums svarbu, bet taip pat ir dėl to, kad tai pirmas mūsų koncertas Lietuvoje! Programa – labai įvairi: vieni kūriniai pulsuos energija, kiti – ramybe. Programoje skambės ir originaliai perkusijai parašyti ir mūsų pačių suaranžuoti žinomų kompozitorių kūriniai, kuriuose atsispindės Baltijos šalių muzikinė dvasia. Tikimės, kad žmonės po koncerto išeis ne tik su garsų įspūdžiais, bet ir su tuo sunkiai paaiškinamu jausmu, kuris lieka kai muzika tikrai paliečia“, – apie būsimą koncertą pasakoja Andrius Rekašius.

Visi trys „Baltic Percussion Trio“ nariai yra ryškios asmenybės tarptautinėje muzikos scenoje: Guntars Freibergs, baigęs studijas Stasbūre, Briuselyje ir Lince, šiandien yra vienas įtakingiausių Latvijos perkusininkų, puikiai pažįstamas ir Lietuvos publikai, Heigo Rosin – pirmasis estų perkusininkas, kurio pagrindinė veiklos sritis yra kamerinė muzika, koncertavęs tokiose salėse kaip legendinė Niujorko „Carnegie Hall“, Andrius Rekašius, Lietuvoje gerai žinomas šiuolaikinės muzikos atlikėjas, savo kelią pradėjo Palangos pučiamųjų orkestre, o šiandien dažnai girdimas įvairiausiuose šiuolaikinės muzikos projektuose.

Pirmasis „Vilnius Spring Festival“ koncertas žada palikti ne tik stiprų muzikinį įspūdį, bet ir pakviesti prasmingam kultūriniam dialogui tarp trijų Baltijos valstybių! Tai – puiki proga atrasti, kaip moderni perkusija gali kalbėti apie mūsų regiono garsinę tapatybę.

Daugiau informacijos apie festivalio artėjančius koncertus – springfestival.lt

„Vilnius Spring Festival 2025“ grįžta į Nacionalinę dailės galeriją

Man šis troškinys patinka tuo, kad išsitroškinusi jautiena būna labai minkšta ir sultinga, o troškinio padažas ryškaus skonio, tirštas. Šis patiekalas tinka šventėms ar kai norisi jaukaus, komfortiško maisto. Geriausia šį troškinį gaminti iš vakaro, o kitą dieną pašildyti, nes tada jo skonis bus labiausiai atsiskleidęs.

Produktai, kurių reikės norint pagaminti burgundišką jautienos troškinį (4 porcijos):

1–1,2 kg jautienos, tinkančios troškinti (kumpio, mentės ar sprandinės)

150 g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės

500 ml jautienos sultinio

500 ml burgundiško raudono sauso vyno („Pinot Noir“)

2 valg. š. sviesto

2 morkos

1 svogūnas

250 g rudųjų pievagrybių

150 g konservuotų perlinių svogūnėlių

4 skiltelės česnako skiltelių

2 valg. š. pomidorų pastos

3 valg. š. miltų

2 šakelių šviežių čiobrelių

2 lauro lapų

kelios šakelės šviežių petražolių

druska, juodieji pipirai

šlakelio aliejaus, kepimui

Burgundiškas jautienos troškinys – kaip pagaminti?

Kiaulienos šoninė: sausame ketaus puode ant neaukštos–vidutinės ugnies pakepiname kiaulienos šoninės gabaliukus. Kai jie lengvai apskrus ir išskirs riebalus, išimame iš puodo.

Jautiena: ją supjaustome 3–4 cm gabaliukais, padidiname ugnį iki vidutinės–aukštos, sudedame jautieną į puodą, apibarstome druska, juodaisiais pipirais ir pakepiname po keletą minučių iš abiejų pusių. Mėsos išorė turėtų būti apskrudusi, vidus dar neturi būti iškepęs. Kepant jautienos gabaliukai neturėtų liestis, todėl geriausia kepti per kelis kartus. Mėsą išimame iš puodo.

Daržovės: puode ant vidutinės ugnies ištirpiname gabaliuką sviesto, sudedame ne visai smulkiai supjaustytą svogūną, stambiai supjaustytas morkas. Pakepiname apie 4 minutes. Tada sudedame sugrūstas česnako skilteles ir pakepiname apie minutę.  Į puodą sudedame pomidorų pastą, išmaišome. Suberiame miltus, irgi viską išmaišome.

Vynas ir sultinys: po truputį, maišydami mentele, supilame vyną (padažas turėtų būti gana tirštas), tą patį padarome ir su sultiniu. Viską užverdame.

Troškinimas: sudedame į puodą jautieną, šoninę, lauro lapus, čiobrelius. Uždengtą puodą perkeliame į 170 °C įkaitintą orkaitę ir troškiname apie 2 valandas.

Pievagrybiai: tuo metu keptuvėje ištirpiname gabaliuką sviesto ir pakepiname į 2–4 dalis perpjautus pievagrybius, kol jie suminkštės, paruduos. Pievagrybius sudedame į puodą ir dar viską troškiname apie 1 valandą ar kol mėsa bus minkšta.

Sudedame perlinius svogūnus, išimame lauro lapus, čiobrelius. Jeigu reikia, įberiame druskos, juodųjų pipirų, užberiame susmulkintų petražolių.

Patiekimas: geriausia patiekti su bulvių koše.

1. Įdaryti kiaušiniai su avokadu

Klasikiniai įdaryti kiaušiniai su šiuolaikišku tvistu – tryniai sumaišomi su avokadu, citrinų sultimis, druska ir pipirais. Lengvas, bet puošnus užkandis, kuris puikiai tinka šventiniam Velykų stalui ir gali būti paruoštas vos per 15 minučių.

2. Greiti silkės suktinukai

Marinuotos silkės filė suktinukai su virtais burokėliais, grietine ir žalumynais – tradicinis lietuviško Velykų stalo patiekalas, kurį galima paruošti iš anksto. Tiesiog paruoškite silkės filė, išdėliokite įdarą ir suvyniokite į dailius suktinukus.

3. Sluoksniuotos salotos stiklinėse

Individualios porcijos stiklinėse ar taurėse atrodo įspūdingai ir yra praktiškos. Sluoksniuokite virtus burokėlius, morkas, bulves, žirnelius, majonezą ir kitus mėgstamus ingredientus. Taip tradicinė mišrainė tampa elegantišku, moderniu patiekalu.

4. Vištienos vyniotinis su slyvomis

Parduotuvėje įsigytas vištienos krūtinėlės vyniotinis, supjaustytas plonomis riekelėmis ir patiektas su džiovintomis slyvomis bei graikiniais riešutais, tampa prabangia šventinio stalo puošmena. Jį tereikia gražiai išdėlioti lėkštėje ir papuošti žalumynais.

5. Greitai paruošiama šalta sriuba

Šaltibarščiai ar gazpacho tipo sriuba – puikus lengvas patiekalas, ypač jei Velykos pasitaiko šiltesnėmis dienomis. Sutarkuokite agurkus, svogūnus, pridėkite mėtų, krapų, paruoškite jogurto ar kefyro bazę ir leiskite viskam pastovėti šaldytuve kelias valandas.

6. Sūrio lėkštė su medumi ir riešutais

Įvairių sūrių rinkinys su medumi, riešutais ir džiovintais vaisiais – elegantiškas, bet labai paprastas ruošti patiekalas. Jis ne tik puošia stalą, bet ir suteikia galimybę svečiams rinktis pagal skonį.

7. Keptos paprikos su fetos sūriu

Perpjaukite perpus saldžias paprikas, pašalinkite sėklas, pripildykite fetos sūrio, sumaišyto su žalumynais, ir kepkite orkaitėje 15–20 minučių. Spalvinga ir skoninga alternatyva tradiciniams patiekalams.

8. Velykinis kumpis su medaus glazūra

Nors skamba sudėtingai, tačiau parduotuvėje įsigytas jau iškeptas kumpis su namuose paruošta medaus ir garstyčių glazūra yra paprastas, bet įspūdingas pagrindinis Velykų stalo patiekalas. Užtepkite glazūrą ir pašildykite orkaitėje – ir viskas!

9. Tortilijų suktinukai su lašiša

Tortilijos, pateptos kreminiu sūriu, su rūkytos lašišos griežinėliais, kaparėliais ir žalumynais, suvyniotos į vyniotinį ir supjaustytos dailiais ritinėliais – greitas, bet elegantiškas užkandis. Jį galima paruošti iš vakaro ir laikyti šaldytuve.

10. Greitas obuolių pyragas

Paruoškite paprastą tešlą iš miltų, sviesto ir cukraus, sudėkite supjaustytus obuolius, apibarstykite cinamonu ir kepkite apie 30 minučių. Pyragas idealiai tinka prie arbatos ar kavos po pagrindinio Velykų valgio.

Šie patiekalai ne tik sutaupys jūsų laiką virtuvėje, bet ir leis paruošti įspūdingą šventinį stalą, kuriuo galėsite didžiuotis. Nepamirškite, kad Velykos yra šeimos šventė, todėl svarbiausia yra praleisti laiką su artimaisiais, o ne prie viryklės. Paprastumas kartais gali būti pats elegantiškiausias sprendimas.

Linksmų ir skanių Velykų!

Velykų stalo puošmenos: tradicijų ir šiuolaikiškumo dermė

Neskelbkite išvykimo planų socialiniuose tinkluose

Įspūdingos nuotraukos iš kelionės ar šventinio stalo pas gimines – puiku, tačiau geriausia jomis pasidalinti tik grįžus namo. Viešai paskelbti planai apie išvykimą gali tapti puikia informacija potencialiems ilgapirščiams. Nereikėtų skelbti nei tikslių išvykimo datų, nei grįžimo laiko, nei to, kad būstas liks tuščias.

Paprašykite kaimynų pagalbos

Jei kaimynystėje gyvenate su patikimais žmonėmis, paprašykite jų retkarčiais užsukti į Jūsų namus – pasiimti paštą, patikrinti, ar viskas tvarkoje. Taip pat verta suteikti jiems savo kontaktus, kad kilus įtarimui dėl įtartinų asmenų ar veiklos prie jūsų namų, galėtų nedelsiant informuoti.

Sukurkite buvimo namuose įspūdį

Vagys paprastai vengia būstų, kuriuose yra žmonių. Todėl verta pasirūpinti priemonėmis, kurios sukurtų įspūdį, kad namuose nuolat kas nors yra:

• Įsigykite laikmačius, kurie įjungia ir išjungia šviesą skirtingu paros metu.
• Palikite įjungtą radiją – kalbos garsai sukurs įspūdį, kad namuose yra žmonių.
• Jei turite judėjimo davikliu valdomą lauko apšvietimą, įsitikinkite, kad jis veikia.

  

Patikrinkite langus ir duris

Prieš išvykdami būtinai patikrinkite, ar visi langai ir durys yra tinkamai uždaryti ir užrakinti. Ypatingą dėmesį skirkite pirmo aukšto langams, terasų ar balkonų durims. Jei turite papildomų saugumo priemonių, kaip užraktai ar skersiniai, būtinai juos naudokite.

Vertingus daiktus laikykite saugiai

Jei namuose laikote vertingus daiktus ar didesnes pinigų sumas, išvykdami ilgesniam laikui pagalvokite apie saugesnę vietą jiems – galbūt seifo dėžutę banke ar kitą saugią vietą. Jei tai neįmanoma, paslėpkite juos ne akivaizdžiose vietose, ne miegamajame, kur vagys dažniausiai ieško pirmiausia.

Pasirūpinkite signalizacija

Jei turite įsirengę signalizacijos sistemą, nepamirškite jos įjungti. Jei ne – pagalvokite apie paprastesnes apsaugos priemones, pavyzdžiui, durų ir langų daviklius, kurie įsijungia bandant juos atidaryti. Šiuolaikinės išmaniosios apsaugos sistemos leidžia stebėti savo namus nuotoliniu būdu per telefoną, tad galbūt verta apsvarstyti tokį sprendimą ateityje.

Paruoškite namus nenumatytiems atvejams

Prieš išvykdami ilgesniam laikui, išjunkite vandenį, kad išvengtumėte galimų nutekėjimų ar užpylimų. Taip pat patikrinkite, ar išjungti visi elektros prietaisai, ypač tie, kurie galėtų sukelti gaisrą (viryklė, lygintuvai, šildytuvai). Rekomenduojama palikti šaldytuvą įjungtą, tačiau išimti greitai gendančius produktus.

Apgalvokite automobilio statymo vietą

Jei keliaujate ne savo automobiliu, pagalvokite, kur jį paliksite. Ilgą laiką toje pačioje vietoje stovintis automobilis gali signalizuoti vagims, kad šeimininkai išvykę. Jei įmanoma, paprašykite kaimynų ar giminaičių retkarčiais perstatyti jūsų automobilį.

Pasirūpinkite namų augintiniais ir augalais

Jei turite augintinių, iš anksto suorganizuokite jų priežiūrą. Tai ne tik užtikrins jų gerovę, bet ir padės sukurti įspūdį, kad namuose nuolat kažkas lankosi. Taip pat pasirūpinkite augalais – paprašykite, kad kas nors juos palaistytų, jei išvykstate ilgesniam laikui.

Velykų savaitgalis turėtų būti džiaugsminga šventė, o ne nerimo kupinas laikas galvojant apie namų saugumą. Laikantis šių paprastų patarimų, galėsite ramiai mėgautis šventiniu laikotarpiu žinodami, kad jūsų namai yra saugūs. Suplanuokite savo saugumo priemones iš anksto, ir tada galėsite visą dėmesį skirti šventėms ir artimųjų draugijai.

Geriausios kelionių kryptys pavasario atostogoms: kur keliauti balandžio pabaigoje?

Kiek laiko galima laikyti virtus kiaušinius?

Maisto saugos ekspertai rekomenduoja virtus kiaušinius, laikomus šaldytuve, suvartoti per 7 dienas. Tai galioja tiek paprastiems virtiems kiaušiniams, tiek margučiams. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų:

• Jei margučiai keletą valandų buvo laikomi kambario temperatūroje (pvz., šventinio stalo dekoracijai ar per margučių ridenimo žaidimus), jų galiojimo laikas sutrumpėja iki 4–5 dienų.
• Kiaušiniai, kurie ilgiau nei 2 valandas buvo laikomi šiltoje aplinkoje (virš 5 °C), turėtų būti suvartoti kuo greičiau arba išmesti.
• Jei pastebite, kad virtas kiaušinis skleidžia nemalonų kvapą arba ant jo yra gleivėtos tekstūros ar pelėsio žymių, nedvejodami jį išmeskite, net jei nepraėjo rekomenduojamas 7 dienų laikotarpis.

  

Tinkamas virtų kiaušinių laikymas

Norint užtikrinti, kad virti kiaušiniai kuo ilgiau išliktų saugūs valgyti, reikia laikytis šių patarimų:

1. Nevalykite lukšto – nuplautus virtus kiaušinius reikia suvartoti greičiau, nes nuplovus natūralią apsauginę plėvelę bakterijos gali patekti į vidų.
2. Laikykite šaldytuve – virti kiaušiniai turėtų būti laikomi šaldytuve, geriausia originalioje kiaušinių pakuotėje arba uždarame inde, kad nepersiimtų kitų maisto produktų kvapais.
3. Atskirkite nuo žalių produktų – laikykite virtus kiaušinius atskirai nuo žalios mėsos, žuvies ar kitų žalių produktų, kad išvengtumėte kryžminio užteršimo.
4. Atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas – optimaliausia temperatūra virtiems kiaušiniams laikyti yra +2 °C iki +4 °C.

Ypatingi patarimai dėl margučių

Velykų margučiams galioja papildomi patarimai:

• Jei marginate kiaušinius natūraliais dažais (svogūnų lukštais, burokėliais ir pan.), jie išlieka saugūs valgyti tiek pat, kiek ir paprasti virti kiaušiniai.
• Jei naudojate sintetinius maistui skirtus dažus, įsitikinkite, kad jie pažymėti kaip tinkami maistui.
• Jei marginate kiaušinius su dažais, kurie nėra skirti maistui, arba naudojate klijus, blizgučius ir kitas dekoravimo priemones, tokių kiaušinių nereikėtų valgyti – jie skirti tik dekoravimui.

Kaip atpažinti sugedusį virtą kiaušinį?

Net ir laikantis visų atsargumo priemonių, svarbu mokėti atpažinti sugedusį virtą kiaušinį:

• Nemalonus sieros kvapas, kuris yra stipresnis nei įprastai.
• Pakitusi kiaušinio baltymo ar trynio spalva.
• Lipni ar gleivėta kiaušinio paviršiaus tekstūra.
• Pelėsio požymiai ant lukšto ar viduje.
• Neįprastai minkšta kiaušinio konsistencija.

  

Patarimai, kaip greitai sunaudoti likusius margučius

Jei po Velykų liko daug virtų kiaušinių, štai keletas idėjų, kaip juos greitai sunaudoti:

• paruoškite kiaušinių salotas sumuštiniams;
• įdėkite supjaustytus kiaušinius į makaronų ar bulvių salotas;
• pagaminkite klasikinį Olivier mišrainę;
• paruoškite įdarytus kiaušinius su įvairiais įdarais;
• supjaustykite ir įdėkite į sriubas.

Tinkamai laikomi virti kiaušiniai ir Velykų margučiai gali būti saugiai vartojami iki 7 dienų. Tačiau visada vadovaukitės sveiku protu – jei kiaušinis atrodo ar kvepia įtartinai, geriau jo nevartokite. Saugus maisto vartojimas yra svarbiausia, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu ir kitų sveikatos problemų.

Laikantis šių patarimų, galėsite ilgiau mėgautis skaniais Velykų margučiais ir kitais patiekalais iš virtų kiaušinių, nesijaudindami dėl savo ir artimųjų sveikatos.

10 būdų, kaip išradingai panaudoti po Velykų likusius margučius

1. Klasikinės kiaušinių salotos sumuštiniams

Supjaustykite 4–5 virtus kiaušinius kubeliais, sumaišykite su 2 šaukštais majonezo, šaukšteliu Dijon garstyčių, smulkintais svogūnų laiškais ir druska. Šios salotos puikiai tinka ant skrudintos duonos, sumuštiniuose arba įdaryti avokadą.

2. Pavasariška kiaušinių mišrainė

Supjaustykite 3–4 margučius, pridėkite virtų bulvių, žirnelių, morkų, marinuotų agurkėlių. Pagardinkite majonezu, druska ir pipirais. Galite įberti smulkintų krapų – tai suteiks gaivos ir pavasariško aromato.

3. Įdaryti kiaušiniai su lašiša

Perpjaukite margučius per pusę, atsargiai išimkite trynius. Sutrintus trynius sumaišykite su avokadu, šaukšteliu majonezo, žiupsneliu druskos. Įdarą sudėkite atgal į kiaušinių baltymus ir papuoškite rūkytos lašišos gabaliukais bei krapais.

4. Šiltos bulvių salotos su kiaušiniais

Keptas bulves supjaustykite skiltelėmis, sumaišykite su supjaustytais margučiais, kepintais svogūnais ir šonine. Pagardinkite citrinos sultimis, alyvuogių aliejumi, druska ir šviežiomis žolelėmis. Patiekite dar šiltas.

5. Velykinis buljonas su kiaušiniais

Paruoškite daržovių ar vištienos buljoną, sudėkite į jį plonais griežinėliais supjaustytus margučius, šviežius špinatus ar kitokias žalumynas, vieną kitą bulvę ir morką. Šis lengvas pavasariškas buljonas – puiki vakarienė atšilus orams.

6. Kiaušiniai su keptu sūriu

Perpjautus per pusę kiaušinius dėkite ant skrudintos duonos, ant viršaus uždėkite fermentinio sūrio ir pakepinkite orkaitėje, kol sūris išsilydys. Papuoškite šviežiomis žolelėmis ir patiekite kaip šiltą užkandį.

7. Rytietiškas kiaušinių padažas

Smulkiai sukapokite 3–4 margučius, sumaišykite su žiupsneliu kario, 3 šaukštais jogurto, šaukšteliu medaus ir šviežiai spaustomis citrinos sultimis. Šį padažą patiekite su kepta duona, daržovėmis arba kepta vištienos filė.

8. Greitos Nicos salotos

Sumaišykite supjaustytus margučius su tunų aliejuje konservais, virtomis pupelėmis, alyvuogėmis ir pomidorais. Pagardinkite alyvuogių aliejumi, balzamiko actu, druska ir pipirais. Šios salotos – pilnavertis ir greitas patiekalas.

9. Kiaušinių apkepas su daržovėmis

Supjaustykite 5–6 margučius, sumaišykite su pakepintomis cukinijomis, paprikomis ir svogūnais. Viską sudėkite į kepimo formą, užpilkite plakta kiaušinių ir grietinėlės mase, pabarstykite tarkuotu sūriu ir kepkite orkaitėje 25 minutes. Paprastas ir sotus pietų patiekalas!

10. Kiaušinių putėsiai su avokadu

Sutrinkite 3–4 margučius kartu su prinokusiu avokadu, žiupsneliu druskos, pipirų ir citrinų sulčių. Šį kremą galite tepti ant duonelės arba naudoti kaip padažą prie šviežių daržovių, krekerių ar traškučių.

Bet kuris iš šių patiekalų ne tik leis išvengti maisto švaistymo, bet ir praturtins jūsų stalą po švenčių, kai jau norisi ko nors lengvesnio ir paprastesnio. Linkiu skanaus ir kūrybiško margučių panaudojimo!

Įdaryti kiaušiniai Velykoms: 5 originalūs receptai šventiniam stalui

Prekybos centrų darbo laikas per Velykas

Dauguma didžiųjų prekybos centrų laikosi tradicijos neveikti pirmąją Velykų dieną, balandžio 20-ąją, suteikdami darbuotojams galimybę švęsti su šeimomis. Antrąją Velykų dieną daugelis prekybos centrų grįžta prie įprasto darbo grafiko.

„Akropoliai“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pirmąją Velykų dieną uždarys parduotuves, vaistines ir daugumą paslaugų vietų. Tiesa, pramogų erdvės – kino teatrai, kai kurie restoranai ir barai – lankytojus priims nuo vidurdienio iki 22 val. Kauno „Akropolyje“ veiks tik kino teatras. Antrąją šventės dieną visi „Akropoliai“ dirbs įprastu grafiku.

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ Velykų sekmadienį taip pat nedirbs, išskyrus sporto klubą „GYM+“. Pirmadienį „Mega“ atsidarys įprastu laiku – didieji prekybininkai nuo 9 val. ryto, kitos parduotuvės ir paslaugų teikėjai – nuo 10 val.

Maisto prekių parduotuvių tinklai

Per penkerius metus tradicija tapęs „Maximos“ sprendimas neveikti pirmąją Velykų dieną tęsiamas ir šiemet – visos tinklo parduotuvės balandžio 20-ąją bus uždarytos. Velykų išvakarėse ir antrąją šventės dieną „Maxima“ dirbs įprastu laiku.

„Iki“ taip pat nutarė suteikti darbuotojams poilsį – pirmąją Velykų dieną visos įprastos parduotuvės nedirbs. Vilniuje pritrūkusiems prekių padės autonominės parduotuvės, veikiančios be darbuotojų. Antrąją Velykų dieną tinklas atnaujins veiklą įprastomis valandomis.

„Lidl“ parduotuvės jau aštuntus metus iš eilės Velykų sekmadienį nedirbs, o pirmadienį duris atvers nuo 8 val. ryto.

„Norfa“ šeštadienį, balandžio 19-ąją, dirbs iki 20 val., Velykų dieną bus uždaryta, o pirmadienį parduotuvės pradės dirbti nuo 9 val.

„Rimi“ išsiskiria tuo, kad dalis jų parduotuvių dirbs ir Velykų sekmadienį. Tinklas praneša, kad balandžio 20-ąją lankytojus aptarnaus 49 budinčios parduotuvės visoje Lietuvoje – 16 Vilniuje, 11 Kaune, 6 Klaipėdoje ir 16 kituose miestuose.

Elektroninės parduotuvės ir pristatymo paslaugos

Norintiems išvengti šventinio apsipirkimo spūsčių, siūloma pasinaudoti elektroninėmis parduotuvėmis ir prekių pristatymo paslaugomis. „Rimi“ elektroninė parduotuvė Velykų sekmadienį nedirbs, tačiau šeštadienį ir pirmadienį prekes pristatys į namus ar specialius atsiėmimo punktus.

„Iki“ taip pat siūlo užsisakyti prekes į namus per „LastMile“ kurjerius, kurie po sekmadienio poilsio vėl pradės dirbti pirmadienį.

Patarimai pirkėjams

Prekybos tinklų atstovai pataria nepalikti šventinio apsipirkimo paskutinei minutei, nes didžiausias pirkėjų srautas parduotuvėse fiksuojamas Didįjį penktadienį apie vidurdienį. Jei vis dėlto tenka apsipirkti prieš pat šventes, geriausia tai daryti ryte iki 10 val. arba vakare po 19 val., kai pirkėjų srautai mažesni.

Svarbu prisiminti, kad parduotuvių darbo laikas gali būti koreguojamas pasikeitus aplinkybėms, todėl prieš vykstant į prekybos centrą vertėtų pasitikrinti jų oficialiuose tinklalapiuose pateikiamą informaciją.

Parduotuvių darbo laikas per Velykas 2025

Pastaba: Darbo laikas gali keistis. Prieš vykstant rekomenduojama patikrinti oficialius prekybos tinklų puslapius.

Velykų laikotarpis kasmet atneša ne tik šventinę nuotaiką, bet ir pokyčius prekybos vietų darbo laike. Šiemet daugelis didžiųjų prekybos tinklų laikosi gražios tradicijos suteikti savo darbuotojams galimybę švęsti su šeimomis pirmąją Velykų dieną. Jei planuojate šventinį apsipirkimą, patariama tai padaryti iš anksto arba pasinaudoti keliomis budėsiančiomis parduotuvėmis bei elektroninės prekybos galimybėmis.

Velykinio stalo puošmena – tradicinė Velykų boba

Antrojoje vakaro dalyje KVMT baleto artistai – Romanas Semenenko ir Daria Verovka (Ukraina), Elly Bruno ir Aurora Ruvoletto (Italija), Bernat Blay Bosch (Ispanija) ir Mantas Ūsas (Lietuva) – pristatys autorines šokio kompozicijas, sukurtas bendradarbiaujant su muzikos kūrėjais: Yana Shliabanska (Ukraina), Dylanu Iuliano (Italija), Kristijonu Lučinsku, Donatu Bielkausku, Jonu Raudonium ir Andriumi Stakele (Lietuva).

Kompozitoriai pasakoja apie jautrų ir kūrybiškai intensyvų bendradarbiavimą su choreografais – jų bendros idėjos gimė iš gilaus įsiklausymo vienas į kitą, iš vizijų susijungimo ir abipusės pagarbos. Juos įkvėpė ne tik konkrečios M. K. Čiurlionio drobės, bet ir jo muzika, meninė pasaulėjauta. Muzikos kūrėjai įvardija motyvus, gimusius iš širdies plakimo, jūros alsavimo, iš spalvų ar net vos kelių sekundžių trukmės muzikinio garsaeilio. 

Jonas Raudonius: lengva pasinerti į Čiurlionio muzikinį sapną

Choreografės Darios Verovkos ir elektroninės muzikos kūrėjo Jono Raudoniaus įkvėpimu tapo gerai žinomas M. K. Čiurlionio paveikslas „Ramybė“. J. Raudonius sako džiaugsmingai sutikęs prisidėti prie projekto, nes „Ramybė“ – vienas jo mėgstamiausių M. K. Čiurlionio darbų.

Kurdamas muziką J. Raudonius siekė kuo taikliau perteikti paveikslo vaizdinę erdvę garsais. Jo dėmesį patraukė esminiai vizualiniai elementai: rami, beveik sustingusi jūra, tolumoje į mistinę būtybę panaši sala. Iš pirmo žvilgsnio paveikslas alsuoja ramybe, tačiau įsižiūrėjus atidžiau išryškėja atšiaurios vienatvės pojūtis, o salos šešėlyje slypi kažkas keliančio nerimą — tarsi švytinčios akys stebinčios iš tamsos. Dangus ima niauktis. Visa tai virto trumpa, tačiau intensyvia kelione per paveikslo garsinę kraštovaizdžio viziją.

Kūrybinis procesas, pasak muzikos kūrėjo, nebuvo lengvas – abu paveikslo įkvėpti kolegos buvo pilni idėjų, tad reikėjo laiko viską susiderinti. Juo labiau, kad tai pirmasis bendras jo ir Darios projektas. Laikui bėgant atsirado stiprus kūrybinis ryšys, o galiausiai – labai artima meninė kalba. J. Raudonius viliasi, kad tai tik daugelio jų bendrų darbų pradžia.

Asmeninis J. Raudoniaus ryšys su M. K. Čiurlioniu užsimezgė dar vaikystėje, mokantis groti fortepijonu. „Noktiurnas f-moll“ buvo jo mėgstamiausias koncertinis kūrinys, kurį jis interpretavo plačiai, romantiškai. Čiurlionio muzika jam labai artima – melodijos kupinos nostalgiško ilgesio, akordų dermė primena gamtos vaizdus, o muzikinė erdvė turi savotišką hipnotizuojantį poveikį. J. Raudonius sako, kad labai lengva pasinerti į Čiurlionio muzikinį sapną – būtent į tokį, kuris įkvėpė šį naują choreografinį pasakojimą.

Yana Shliabanska: svarbiausia, kad muzika įkvėptų

Romano Semenenkos kompozicijai „Mindscapes“ (Minčių peizažai) muziką kūrė choreografo tautietė Yana Shliabanska. Anot ukrainietės, ją žavi kaip harmoningai M. K. Čiurlionio kūrybinės idėjos  atsiskleidžia tiek muzikoje, tiek tapyboje. „Jaučiu stiprų ryšį su muzikos vizualumu. Kurdama muziką ir siekdama struktūrizuoti muzikinę medžiagą dažnai remiuosi vizualinėmis idėjomis. Todėl šis tapytojo ir kompozitoriaus junginys man atrodo ypač organiškas ir vertingas“,- sakė ji. 

Anot Y. Shliabanskos, ją sudomino choreografo R. Semenenkos idėja apie minties gimimą ir formavimąsi. „Pradėjau įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti išreikšta judesiu ir garsu. Kaip iš chaoso – „kosmoso“ garsų – gimsta muzikinis motyvas, tada frazė palaipsniui įgauna „kūną“ – muzikinę faktūrą. Tačiau pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo vos kelių sekundžių trukmės M. K. Čiurlionio kantatos „De Profundis“ pradinio motyvo fragmentas. Šį kūrinį pasiūlė Romanas, o muzikos spalva, tonas ir nuotaika mane labai įkvėpė. Nutariau visą kūrinį tarsi išauginti iš šios mažos „sėklos“, aplink ją konstruojant visą faktūrą ir struktūrą. Net kai girdime ilgas ambientines tekstūras, jos vis tiek yra išvestos iš to motyvo — stipriai transformuotos ir ištemptos. Nesvarbu, ar aiškiai atpažįstamas, ar vos juntamas, tas motyvas nuolat skamba visoje muzikoje. Man šiame procese labai svarbi buvo medžiagos ergonomikos sąvoka“,– tikina kūrėja.

Yana taip pat atskleidžia, kad pirmą kartą leido choreografui įžengti į savo „darbinę virtuvę“ – bendrą kūrybos procesą, kuriame kartu su Romanu realiu laiku kūrė perkusijų partiją paskutiniam epizodui. Tuo momentu Romanas tapo ne tik choreografu, bet ir bendraautoriu.

„Mindscapes“ – tai ne tik muzikinė kompozicija, bet ir gilus meninis dialogas, kuriame muzika ir judesys tampa vieniu, leidžiančiu klausytojui ir žiūrovui pasinerti į unikalų minčių peizažą. „Labai svarbu, kad muzika įkvėptų choreografą, o ne taptų jam našta. Juk jis su ja praleis daugybę repeticijų valandų. Išgirdusi patvirtinimą, jog muzika įkvepia – supratau, kad tai ir buvo svarbiausia…“, – sako Yana.

Andrius Stakelė: muzika – lyg kūdikio ar jūros alsavimas

„Kūrybinis procesas buvo puikus – Mantas pateikė aiškų kompozicijos „Gyvybės kurjeris“ struktūrinį planą ir kone iš pirmo karto viskas „susiklijavo“. Vėliau reikėjo tik kelių detalių korekcijų pagal šokio struktūrą“, – sako A. Stakelė. Kūrinys prasidėjo nuo choreografo Manto Ūso atsiųsto muzikinio takelio – tai buvo jo dar negimusios dukrytės širdies plakimas, užfiksuotas įraše. Šis garsas tapo pagrindiniu atspirties tašku ir galingu emociniu impulsu, leidusiu gimti harmoningam kūriniui su subtiliais niuansais ir vingrybėmis.

A. Stakelė pasakoja, kad šokdamas „Auroje“, jis dalyvavo spektaklyje pagal M. K. Čiurlionio „Jūrą“ ir šis prisiminimas natūraliai susijungė su dabartiniu darbu. „Tą gyvybės alsavimą – tiek būsimo vaiko, tiek jūros – pabandžiau sujungti į vientisą muzikinę sintezę. Taip gimė aštuonių minučių kūrinys apie gyvą būtybę, išreiškiamą per elektroninius garsus, su Čiurlionio „Jūros“ aidu“, – pasakoja kompozitorius. 

Širdies plakimas simbolizuoja gyvybės pradžią, o jūros motyvas – jos tęstinumą, judesį ir gylį. Šie du motyvai, kaip priešprieša ir sintezė tuo pačiu metu, suteikia kūriniui ypatingą dinamiką.

„M. K. Čiurlionio kūryba man, kaip kompozitoriui ir šokėjui, ypatinga. Nors nesu tipiškas klasikinės muzikos gerbėjas, Čiurlionio darbai man nėra svetimi – tiek jo muzika, tiek tapyba. Ne kartą teko gilintis į jo kūrybą ne vien paviršutiniškai – kai kuriuos kūrinius analizavau detaliau, stengdamasis suprasti jo meninę logiką ir vidinį pasaulį. Jo muzikoje ir tapyboje jaučiasi ir emocija, ir labai aiški vidinė tvarka – tai mane žavi kaip kūrėją“, – akcentuoja A. Stakelė.

Kristijonas Lučinskas: kartų skirtumai – puikus įkvėpimo šaltinis

Choreografės Auroros Ruvoletto ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko kūrybinės bendrystės dėka gimė choreografinė kompozicija pagal paveikslą „Pasaka II“. Pasak kompozitoriaus, kūrybos atspirties tašku tapo choreografės išgryninta vizija – paveikslo siužetas, kuriame naujagimis, stovėdamas ant kalvos, siekia pienės pūko, o virš jo sklendžiantis erelis tarsi saugo vaiką. Tai tapo muzikos teminiu branduoliu. Ši scena įkvėpė kurti garsinę atmosferą, lengvą tarsi rūkas, kupiną paslapties, saulėlydžio šviesos, vėjo gūsio ir švelnios globos nuo išorinio pasaulio.

Kompozicijoje subtiliai įpintas ir M. K. Čiurlionio preliudo „F-dur – a-moll“ motyvas, o muzikinėje faktūroje netrūksta akcentų, tiesiogiai reaguojančių į choreografijos ritmą. Pasak K. Lučinsko, kūrybiniame procese su Aurora jie diskutavo apie stilistiką, tekstūrą ir galiausiai susitarė dėl synthwave, retrowave skambesio – šiek tiek nostalgiško, primenančio kelionę į vaikystės sapną. 

Kompozitorius neslepia, kad bendras darbas pareikalavo abipusio įsiklausymo ir kantrybės – kartais išryškėdavo kartų skirtumas, lemiantis skirtingą meninių idėjų raišką. Vis dėlto, pasak jo, ši įvairovė tapo kūrybos privalumu. „Skirtumas tarp kartų taip pat puikus įkvėpimo šaltinis“, – sako jis, pabrėždamas, kad po kelių susitikimų ir idėjų mainų jie atrado bendrą kalbą.

K. Lučinskui M. K. Čiurlionio kūryba yra ne tik meninis autoritetas, bet ir dvasinis orientyras. Jis apibūdina Čiurlionio pasaulį kaip beribės vaizduotės ir dvasingumo sankirtą, kurioje kasdienybė virsta subtiliu sapnu. „Jo darbuose jaučiu šviesą, dėl kurios norisi leistis į ieškojimus ne tik mene, bet ir savyje“, – sako kompozitorius, įvardindamas Čiurlionį kaip nepaprasto gylio įkvėpimo šaltinį.

Dylan Iuliano: dėkoja už galimybę tyrinėti muzikos ir šokio ryšį

Muzikos kūrėjo Dylan Iuliano ir choreografės Elly Bruno kūrybos dėka scenoje naujai atgims M. K. Čiurlionio „Miške“. Pasak D. Iuliano, sužinojęs apie projektą, jis iš karto paniro į Čiurlionio muzikinį ir vizualinį palikimą. Kūrinys gimė Berlyne, asmeninių permainų laikotarpiu, todėl jame atsispindi ir emocinė įtampa.

„Aš dėstau elektroakustinės muzikos istoriją konservatorijoje, todėl mane įkvepia nevaržomas požiūris į garsą ir muziką, kuris išryškėjo per pastarąjį šimtmetį. Visuomet jaučiau dvasinį ryšį su elektroniniais garsais ir stengiausi tai perteikti šioje muzikoje“,– sako Dylan Iuliano. 

Kompozitorius stengėsi sujungti tradicinius instrumentus, balsą, aplinkos garsus, sintezatorius bei klubinės muzikos ritmiką į vientisą, švelnų, bet drąsų garsinį pasaulį. „Tarsi nebūtų jokių ribų tarp epochų, technikų ar žanrų. Visus šiuos garsus traktavau kaip „natūralius“, ypač pabaigoje, kur labai ištęstas sintezatoriaus sluoksnis skamba tarsi paniręs po vandeniu ar filtruojamas vėjo“,– sako menininkas.

Pasak D. Iuliano, bendradarbiavimas su Elly Bruno buvo darnus ir įkvepiantis – idėjos sklandžiai virto muzikinėmis struktūromis, o garsai įgijo vizualinius pavidalus. Jis džiaugiasi galimybe tyrinėti muzikos ryšį su kūnu, judesiu ir erdve, kurioje kūrinys bus gyvai atliekamas.

„Nuoširdžiai dėkoju Elly Bruno ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę prisidėti prie tokio ambicingo bei įkvepiančio kūrybinio darbo“, – sako kompozitorius. 

Donatas Bielkauskas: Čiurlionį pažinti per šiuolaikinį judesį ir muzikinį virpėjimą

Kompozitorius Donatas Bielkauskas, kūręs muziką choreografo Bernat Blay Bosch kompozicijai „Paskutinis šviesos blyksnis“, pasakoja, kad įkvėpimas kilo ne tik iš M. K. Čiurlionio kūrybos, bet ir iš kūrybinio dialogo su choreografu. 

Anot jo, įsiklausymas į Bernat sumanymą – kaip menininkas iš kitos kultūrinės aplinkos mato Čiurlionį, kokiais pavidalais ši kūryba jam atsiskleidžia – tapo pagrindu meniniam tiltui. „Tarp mūsų atsirado dialogas, kuriame aš buvau tarsi tarpininkas tarp lietuviškos Čiurlionio tradicijos ir šiuolaikinės Bernat choreografinės kalbos“, – sako muzikos kūrėjas. 

Šis bendradarbiavimas įkvėpė kompozitorių rinktis muzikos sprendimus, kuriuose atsiskleidžia amžinybės, susitaikymo su likimu temos. Tylos pauzės, laike išplėsti garsai ir subtilios ritminės struktūros kūriniui suteikė trapios emocinės įtampos. 

Pasak D. Bielkausko, jei muziką būtų kūręs vienas, galbūt būtų rinkęsis sau artimesnį, pažįstamesnį kelią, tačiau choreografijos linija atvėrė netikėtų posūkių ir praturtino visą kūrinį. „Šis kūrybinis bendradarbiavimas, nepaisant mūsų skirtumų – kartų, kalbos, kultūrinių patirčių – tapo išties prasminga patirtimi, kuri mane patį nustebino teigiama prasme“, – sako jis. 

M. K. Čiurlionio kūrybą kompozitorius vadina ne tik kultūriniu palikimu, bet ir gyvu, daugiaprasmiu reiškiniu, kuriame susilieja garsas ir vaizdas. „Kurdamas muziką šiai choreografijai siekiau perteikti ne citatas, o Čiurlionio dvasią – įsivaizduoti, kokie garsai galėtų skambėti jo paveikslų viduje“, – dalijasi menininkas. Tai ne pirmas kartas, kai šiemet D. Bielkauskas prisiliečia prie M. K. Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus, tačiau būtent ši patirtis leidžia pažvelgti į kūrėjo palikimą per šiuolaikinio judesio ir muzikinio virpėjimo prizmę.

Kalbino Žaneta Skersytė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje – M. K. Čiurlionio įkvėptos baleto miniatiūros

Velykų simboliai ir jų kilmė

Šokoladiniai zuikiai ir jų populiarumas

• Net 76 % žmonių šokoladinį Velykų zuikį pradeda valgyti nuo ausų. Tai patvirtina dauguma tyrimų, atliktų skirtingose šalyse.
• Kasmet pasaulį išvysta apie 90 milijonų šokoladinių zuikių. Jei visus juos sudėtume į vieną eilę, ji nusitęstų daugiau nei 3200 kilometrų!
• Velykinis zuikis kaip simbolis atsirado vokiškose žemėse dar XVI amžiuje, bet tik XIX amžiuje, kai buvo išmokta gaminti pieninį šokoladą, zuikis tapo saldžia dovana.
• Didžiausias šokoladinis Velykų zuikis buvo pagamintas 2010 metais Brazilijoje. Jis svėrė beveik 4 tonas ir buvo daugiau nei 4 metrų aukščio.

Margučiai ir jų istorija

• Jei norite, kad Velykų dieną margučiai lengvai luptųsi, nusipirkite kiaušinius 10–14 dienų prieš dažymą. Šviežiems kiaušiniams lupti reikia daugiau pastangų.
• Viduramžiais kiaušinius daužyti buvo įprasta ne prie Velykų stalo, o bažnyčioje. Tais laikais kunigas pirmasis savo margučiu pabandydavo sudaužyti vieno iš choristų margutį, laimėtojas kovojo su sekančiu choristu ir t.t. Galiausiai laimėdavo tas, kurio kiaušinis išmušus 12-ai valandai būdavo sveikas.
• Seniausias išlikęs dekoruotas Velykų kiaušinis buvo rastas Britanijoje ir datuojamas 5000 m. pr. Kr. Archeologai mano, kad tai buvo naudojama ritualinėms apeigoms.
• Žinomiausias Velykų kiaušinių meistras buvo Peteris Carlas Fabergé, kuris 1885–1917 m. sukūrė 50 prabangių kiaušinių Rusijos carui ir jo šeimai. Kiekvienas iš jų buvo unikalus ir slėpė savyje staigmeną. Šiandien vieno tokio kiaušinio vertė siekia milijonus dolerių.
• Jei sudėtume visus JAV per Velykas suvalgomus kiaušinius, jų užtektų nutiesti keliui nuo Los Andželo iki Niujorko ir atgal.

  

Velykų tradicijos įvairiose pasaulio šalyse

Europietiškos tradicijos

• Vokietijoje egzistuoja tradicija puošti medžius Velykų kiaušiniais (vok. Ostereierbaum). Vienas žymiausių tokių medžių yra Saalfeld mieste, kuris būdavo papuošiamas daugiau nei 10 000 margučių.
• Škotijoje vaikams rengiami kiaušinių ridenimo konkursai, kurie simbolizuoja akmens nuridentą nuo Kristaus kapo.
• Graikijoje kiaušiniai dažomi išskirtinai raudona spalva, simbolizuojančia Kristaus kraują. Graikų tradicijoje pirmasis raudonas kiaušinis saugomas namuose kaip laimės ir apsaugos simbolis iki kitų Velykų.
• Ispanijoje, Segovijoje, per Velykas rengiama šventė Manteo del Pelele, kurios metu žmonės sukioja šiaudinę iškamšą ant didelio audeklo. Ši tradicija simbolizuoja Judo Iskarijoto nubaudimą.

Velykos už Europos ribų

• Bermudų salose Velykos švenčiamos leidžiant į dangų aitvarus. Ši tradicija prasidėjo, kai vienas mokytojas panaudojo aitvarą, norėdamas pavaizduoti mokiniams Kristaus prisikėlimą.
• Filipinuose kai kurie tikintieji per Didįjį penktadienį savanoriškai leidžiasi nukryžiuojami tikrais vinimis, taip išreikšdami savo tikėjimą ir atgailą.
• Hondūre gyventojai Didžiojo šeštadienio naktį iš smėlio sukuria spalvingus kilimus (alfombras) gatvėse, kuriais kitą dieną praeina Velykų procesija.
• Australijoje tradiciniams šokoladiniams zuikiams rimtą konkurenciją sudaro šokoladiniai bilbiai (bilby – nykstantis Australijos gyvūnas, panašus į ilgaausį žiurkėną). Tokiu būdu australai ne tik švenčia Velykas, bet ir stengiasi atkreipti dėmesį į vietinių gyvūnų apsaugą.

  

Velykų valgiai ir jų istorija

Velykinis maistas

• Hot cross buns (kryžiumi pažymėtos bandelės) yra tradicinė Didžiojo penktadienio duona angliškai kalbančiose šalyse. Pasak seno prietaro, bandelė, iškepta Didįjį penktadienį, niekada nesuges. Kai kurie žmonės dar ir šiandien saugo vieną tokią bandelę visus metus kaip laimės simbolį.
• Tradicinis lenkiškas velykinės duonos receptas babka reikalauja net 15 kiaušinių. Ši duona buvo kepama tik per didžiąsias šventes ir buvo laikoma prabangos simboliu.
• Didžiausia pasaulyje velykinė kiaušinienė buvo paruošta 1994 metais Sasačevano provincijoje, Kanadoje. Jai panaudota 19500 kiaušinių.
• Velykinis kumpis – tradicinis amerikiečių Velykų patiekalas, kurio istorija siekia laikotarpį, kai skerdienai nebuvo šaldytuvų. Kiaulės buvo skerdžiamos rudenį, o jų mėsa sūdoma ir konservuojama. Pavasariui atėjus, kumpis buvo vienas iš nedaugelio mėsos gaminių, kuris dar tiko valgyti.

Saldumynai ir jų rekordai

• Zefyriniai saldainiai „Peeps“ yra ypač populiarūs JAV per Velykas. Kasdien pagaminama apie 5,5 milijono šių saldainių, o metinė gamyba siekia apie 700 milijonų vienetų.
• Didžiausias šokoladinis Velykų kiaušinis buvo pagamintas Italijoje 2011 metais. Jo aukštis siekė 10,39 metro, o svoris – daugiau nei 7 tonas.
• Vieno tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis britų vaikas per Velykas suvalgo kiaušinių, kuriuose yra 8 kartus daugiau cukraus nei rekomenduojama paros norma.
• Velykoms skirtų saldainių pardavimai pasaulyje yra antroje vietoje po Kalėdų šventinių pardavimų. JAV vien šiai šventei išleidžiama apie 2,6 milijardo dolerių saldumynams.

  

Istoriniai Velykų faktai

Velykų datos nustatymas

• Velykų data kasmet keičiasi, nes ji nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio šiaurės pusrutulyje.
• 325 metais Nikėjos susirinkime buvo nuspręsta, kad visi krikščionys turi švęsti Velykas tą pačią dieną. Nepaisant to, dėl skirtingų kalendorių, naudojamų Rytų ir Vakarų bažnyčių, katalikų ir stačiatikių Velykų datos dažnai skiriasi.
• Anksčiausia galima Velykų data yra kovo 22 d. Paskutinį kartą Velykos buvo švenčiamos šią dieną 1818 metais, o kitas kartas bus tik 2285 metais.
• Vėliausia galima Velykų data yra balandžio 25 d. Paskutinį kartą Velykos buvo švenčiamos šią dieną 1943 metais, o kitas kartas bus 2038 metais.

Velykų pavadinimo kilmė

• Angliškas Velykų pavadinimas Easter kilo nuo pagoniškos pavasario deivės Eostre vardo. Ji buvo aušros ir prisikėlimo deivė anglo–saksų mitologijoje.
• Lietuviškas Velykų pavadinimas kildinamas iš žodžio vėlės (protėvių dvasios). Senovės lietuviai tikėjo, kad per Velykas protėvių dvasios grįžta aplankyti gyvųjų.
• Slavų kalbose Velykų pavadinimas – Pascha – tiesiogiai kilo iš hebrajų žodžio Pesach, reiškiančio žydų Paschą (Perėjimo šventę).

  

Neįprasti Velykų rekordai ir faktai

Pasaulio rekordai

• Didžiausias margučių medis buvo sukurtas 2007 metais Vokietijoje. Jis buvo papuoštas 76,596 rankomis dekoruotais margučiais.
• Ilgiausias šokoladinis velykinių kiaušinių voratinklis buvo sukurtas 2017 metais Londone. Jis tęsėsi per 8 namus ir turėjo 1,7 km ilgio šokoladinių kiaušinių virvelę.
• Didžiausias kiaušinių daužymo turnyras kasmet vyksta Kroatijoje, jame dalyvauja tūkstančiai žmonių. Nugalėtojas gauna prizą ir teisę didžiuotis visus metus.

Kurioziniai faktai

• 2007 metais viena airių šeima rado 47 metų senumo šokoladinį kiaušinį, kuris buvo saugomas kaip relikvija ir niekada neatidarytas. Nors šokoladas visiškai sudžiūvo ir susiraukšlėjo, žaisliukas viduje išliko puikios būklės.
• Japonijoje Velykos yra labiau komercinė nei religinė šventė, o Velykų zuikis laikomas tiesiog mielu personažu, panašiu į Hello Kitty ar kitus populiarius animacinius personažus.
• 2012 metais vienas britų menininkas sukūrė didžiausią pasaulyje velykinį zuikį iš šiaudų. Zuikis buvo 15 metrų aukščio ir matomas iš 3 kilometrų atstumo.
• Kosmose taip pat švenčiamos Velykos! NASA astronautai, būdami Tarptautinėje kosminėje stotyje, dažnai gauna specialius Velykų maisto paketus ir kartais net siuntinius su šokoladiniais kiaušiniais.

  

Velykos – neįtikėtinai turtinga šventė tiek savo istorija, tiek tradicijomis. Nuo šokoladinių zuikių iki kiaušinių ridenimo konkursų, nuo religinių apeigų iki linksmų šeimos žaidimų – ši pavasario šventė suteikia džiaugsmo ir šilumos milijonams žmonių visame pasaulyje.

Įdomu tai, kad nors Velykos yra viena seniausių krikščioniškų švenčių, daugelis jos simbolių ir tradicijų turi pagoniškų šaknų, susijusių su pavasario ir gyvybės atgimimo šventimu. Tai įrodo, kaip skirtingos kultūros ir tikėjimai gali susilieti į vieną gražią tradiciją, kuri bėgant laikui vis papildoma naujomis prasmėmis ir papročiais.

Velykos primena mums ne tik apie religinius įsitikinimus, bet ir apie amžiną gyvybės ciklą, apie tai, kaip po šaltos žiemos visada ateina pavasaris, nešantis naują gyvybę ir viltį. Todėl nesvarbu, ar Velykas švenčiate religiniu požiūriu, ar tiesiog kaip gražią pavasario šventę – jos visuomet bus kupinos stebuklų, tradicijų ir, žinoma, skanumynų!

Sveikinimai su Velykomis. Pasveikinkit artimuosius, draugus, kolegas

Tradiciniai Velykų sveikinimai

🐰 Velykų rytas teatneša ramybę į Jūsų namus, o pavasario saulė tepripildo širdis šilumos ir meilės. Linkiu gražių ir prasmingų švenčių!
🐰 Su šv. Velykomis! Tegul prisikėlimo džiaugsmas aplanko kiekvieną namą ir kiekvieną širdį. Linksmų ir šviesių švenčių!
🐰 Tegu Velykų džiaugsmas užpildo Jūsų namus, o prisikėlimo viltis suteikia jėgų naujiems darbams ir siekiams. Gražių pavasario švenčių!
🐰 Velykos – tai naujos pradžios ir atgimimo metas. Linkiu, kad kartu su bundančia gamta atgimtų ir Jūsų jėgos, viltys bei svajonės.

Šiltesni ir asmeniškesni sveikinimai

🥚 Šių Velykų proga linkiu ne tik margučių ir skanaus pyrago, bet ir tikro vidinio džiaugsmo, kuris išliktų Jūsų širdyje visus metus. Tegu šventinė nuotaika lydi kiekvieną Jūsų dieną!
🥚 Kai pavasario saulė vis drąsiau šildo žemę, noriu palinkėti, kad jos spinduliai pasiektų ir Jūsų širdį. Tegul Velykų rytas atneša ramybę, santarvę ir meilę. Gražių švenčių!
🥚 Velykos – tai metas, kai galime stabtelėti, apmąstyti nueitą kelią ir su viltimi žvelgti į priekį. Linkiu Jums atrasti tikrąją šios šventės prasmę ir patirti bendrystės džiaugsmą.
🥚 Kaip margučiai suspindi įvairiomis spalvomis, taip tegul ir Jūsų gyvenimas prisipildo gražiausių akimirkų. Šiltų ir jaukių Šv. Velykų!

Linkėjimai šeimai ir artimiesiems

🐣 Mielieji, šių švenčių proga linkiu, kad Jūsų namuose niekada netrūktų šilumos, supratimo ir meilės. Tegul Velykų stebuklas aplanko kiekvieną Jūsų šeimos narį!
🐣 Brangūs tėveliai, dėkoju už Jūsų meilę ir rūpestį. Tegul Velykų rytas atneša Jums sveikatos, džiaugsmo ir ramybės. Būkite laimingi!
🐣 Mano miela šeima, tegu Velykų šventės suartina mus dar labiau. Linkiu, kad mūsų namuose visada skambėtų juokas, o širdyse gyventų meilė ir dėkingumas.
🐣 Broliams ir seserims velykinio džiaugsmo ir šilumos! Tegu mūsų vaikystės prisiminimai apie margučių ridenimą ir šventiškus pusryčius visada išlieka gyvi ir primena apie neišardomą šeimos ryšį.

Velykų linkėjimai draugams ir kolegoms

🎨 Mielas drauge, šv. Velykų proga linkiu Tau saulėtų dienų, šiltų susitikimų ir malonių netikėtumų. Tegu pavasaris atneša naujų galimybių ir jėgų joms įgyvendinti!
🎨 Gerbiami kolegos, tegu Velykų šventės būna kupinos ramybės ir atokvėpio. Linkiu Jums pasisemti energijos ir grįžti kupiniems naujų idėjų ir entuziazmo.
🎨 Brangūs bičiuliai, tegu Velykų varpai skelbia džiugią žinią apie atgimimą ir vilties pergalę. Linkiu, kad šis pavasaris atneštų Jums daug gražių akimirkų ir prasmingų susitikimų.
🎨 Su Velykomis, mano gerieji! Norėčiau, kad šių švenčių metu jaustumėte, kokia svarbi man yra Jūsų draugystė. Tegu naujas pavasaris atneša naujų galimybių mūsų bendravimui!

Poetiški Velykų sveikinimai

🌿 Kaip pirmoji žibutė prasikala pro sniegą, taip tegul ir Jūsų širdyje prasikala viltis ir tikėjimas. Tegul Velykų stebuklas aplanko kiekvieną namą ir kiekvieną sielą.
🌿 Pavasario dvelksmas ir pirmieji žiedai teneša Jums džiaugsmą ir ramybę. Tegul Velykų varpai pažadina širdyje tai, kas gražiausia ir šviesiausia.
🌿 Su atgimstančia gamta teatgimsta ir Jūsų jėgos. Velykos – tai naujos pradžios laikas. Linkiu, kad kiekviena diena būtų kupina naujų atradimų ir malonių staigmenų.
🌿 Kaip saulė kyla ryto danguje, taip tegul kyla ir Jūsų viltys bei svajonės. Šviesių ir palaimintų šv. Velykų!

Velykos – tai viena prasmingiausių pavasario švenčių, kuri primena mums apie atgimimą, viltį ir meilę. Nesvarbu, kokius žodžius pasirinksite, svarbiausia – linkėjimų nuoširdumas ir šiluma. Tegul Jūsų sveikinimai pasiekia artimųjų širdis ir atnešą tikrą velykinio džiaugsmo spindulį!

Linkime visiems skaitytojams prasmingų ir gražių šv. Velykų, kupinų šeimyniškos šilumos, bendrystės džiaugsmo ir tikėjimo pavasario stebuklu!

Velykos KITAIP. Šiemet suplanuokite ir švęskite Velykas po atviru dangumi