Įdomūs faktai apie Velykas: tradicijos, kuriozai ir istorijos

Velykos – viena seniausių ir labiausiai paplitusių švenčių pasaulyje. Ši pavasario šventė pilna įvairių tradicijų, simbolių ir papročių, kurių istorija dažnai nustebina net ir tuos, kurie mano viską žinantys apie šią šventę. Šiame straipsnyje pasidalinsime įdomiais ir netikėtais faktais apie Velykas, kurie praplės jūsų žinias ir galbūt taps puikiu pokalbių pradžios tašku prie šventinio stalo.

Velykų simboliai ir jų kilmė

Šokoladiniai zuikiai ir jų populiarumas

• Net 76 % žmonių šokoladinį Velykų zuikį pradeda valgyti nuo ausų. Tai patvirtina dauguma tyrimų, atliktų skirtingose šalyse.
• Kasmet pasaulį išvysta apie 90 milijonų šokoladinių zuikių. Jei visus juos sudėtume į vieną eilę, ji nusitęstų daugiau nei 3200 kilometrų!
• Velykinis zuikis kaip simbolis atsirado vokiškose žemėse dar XVI amžiuje, bet tik XIX amžiuje, kai buvo išmokta gaminti pieninį šokoladą, zuikis tapo saldžia dovana.
• Didžiausias šokoladinis Velykų zuikis buvo pagamintas 2010 metais Brazilijoje. Jis svėrė beveik 4 tonas ir buvo daugiau nei 4 metrų aukščio.

Margučiai ir jų istorija

• Jei norite, kad Velykų dieną margučiai lengvai luptųsi, nusipirkite kiaušinius 10–14 dienų prieš dažymą. Šviežiems kiaušiniams lupti reikia daugiau pastangų.
• Viduramžiais kiaušinius daužyti buvo įprasta ne prie Velykų stalo, o bažnyčioje. Tais laikais kunigas pirmasis savo margučiu pabandydavo sudaužyti vieno iš choristų margutį, laimėtojas kovojo su sekančiu choristu ir t.t. Galiausiai laimėdavo tas, kurio kiaušinis išmušus 12-ai valandai būdavo sveikas.
• Seniausias išlikęs dekoruotas Velykų kiaušinis buvo rastas Britanijoje ir datuojamas 5000 m. pr. Kr. Archeologai mano, kad tai buvo naudojama ritualinėms apeigoms.
• Žinomiausias Velykų kiaušinių meistras buvo Peteris Carlas Fabergé, kuris 1885–1917 m. sukūrė 50 prabangių kiaušinių Rusijos carui ir jo šeimai. Kiekvienas iš jų buvo unikalus ir slėpė savyje staigmeną. Šiandien vieno tokio kiaušinio vertė siekia milijonus dolerių.
• Jei sudėtume visus JAV per Velykas suvalgomus kiaušinius, jų užtektų nutiesti keliui nuo Los Andželo iki Niujorko ir atgal.

  

Velykų tradicijos įvairiose pasaulio šalyse

Europietiškos tradicijos

• Vokietijoje egzistuoja tradicija puošti medžius Velykų kiaušiniais (vok. Ostereierbaum). Vienas žymiausių tokių medžių yra Saalfeld mieste, kuris būdavo papuošiamas daugiau nei 10 000 margučių.
• Škotijoje vaikams rengiami kiaušinių ridenimo konkursai, kurie simbolizuoja akmens nuridentą nuo Kristaus kapo.
• Graikijoje kiaušiniai dažomi išskirtinai raudona spalva, simbolizuojančia Kristaus kraują. Graikų tradicijoje pirmasis raudonas kiaušinis saugomas namuose kaip laimės ir apsaugos simbolis iki kitų Velykų.
• Ispanijoje, Segovijoje, per Velykas rengiama šventė Manteo del Pelele, kurios metu žmonės sukioja šiaudinę iškamšą ant didelio audeklo. Ši tradicija simbolizuoja Judo Iskarijoto nubaudimą.

Velykos už Europos ribų

• Bermudų salose Velykos švenčiamos leidžiant į dangų aitvarus. Ši tradicija prasidėjo, kai vienas mokytojas panaudojo aitvarą, norėdamas pavaizduoti mokiniams Kristaus prisikėlimą.
• Filipinuose kai kurie tikintieji per Didįjį penktadienį savanoriškai leidžiasi nukryžiuojami tikrais vinimis, taip išreikšdami savo tikėjimą ir atgailą.
• Hondūre gyventojai Didžiojo šeštadienio naktį iš smėlio sukuria spalvingus kilimus (alfombras) gatvėse, kuriais kitą dieną praeina Velykų procesija.
• Australijoje tradiciniams šokoladiniams zuikiams rimtą konkurenciją sudaro šokoladiniai bilbiai (bilby – nykstantis Australijos gyvūnas, panašus į ilgaausį žiurkėną). Tokiu būdu australai ne tik švenčia Velykas, bet ir stengiasi atkreipti dėmesį į vietinių gyvūnų apsaugą.

  

Velykų valgiai ir jų istorija

Velykinis maistas

• Hot cross buns (kryžiumi pažymėtos bandelės) yra tradicinė Didžiojo penktadienio duona angliškai kalbančiose šalyse. Pasak seno prietaro, bandelė, iškepta Didįjį penktadienį, niekada nesuges. Kai kurie žmonės dar ir šiandien saugo vieną tokią bandelę visus metus kaip laimės simbolį.
• Tradicinis lenkiškas velykinės duonos receptas babka reikalauja net 15 kiaušinių. Ši duona buvo kepama tik per didžiąsias šventes ir buvo laikoma prabangos simboliu.
• Didžiausia pasaulyje velykinė kiaušinienė buvo paruošta 1994 metais Sasačevano provincijoje, Kanadoje. Jai panaudota 19500 kiaušinių.
• Velykinis kumpis – tradicinis amerikiečių Velykų patiekalas, kurio istorija siekia laikotarpį, kai skerdienai nebuvo šaldytuvų. Kiaulės buvo skerdžiamos rudenį, o jų mėsa sūdoma ir konservuojama. Pavasariui atėjus, kumpis buvo vienas iš nedaugelio mėsos gaminių, kuris dar tiko valgyti.

Saldumynai ir jų rekordai

• Zefyriniai saldainiai „Peeps“ yra ypač populiarūs JAV per Velykas. Kasdien pagaminama apie 5,5 milijono šių saldainių, o metinė gamyba siekia apie 700 milijonų vienetų.
• Didžiausias šokoladinis Velykų kiaušinis buvo pagamintas Italijoje 2011 metais. Jo aukštis siekė 10,39 metro, o svoris – daugiau nei 7 tonas.
• Vieno tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis britų vaikas per Velykas suvalgo kiaušinių, kuriuose yra 8 kartus daugiau cukraus nei rekomenduojama paros norma.
• Velykoms skirtų saldainių pardavimai pasaulyje yra antroje vietoje po Kalėdų šventinių pardavimų. JAV vien šiai šventei išleidžiama apie 2,6 milijardo dolerių saldumynams.

  

Istoriniai Velykų faktai

Velykų datos nustatymas

• Velykų data kasmet keičiasi, nes ji nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio šiaurės pusrutulyje.
• 325 metais Nikėjos susirinkime buvo nuspręsta, kad visi krikščionys turi švęsti Velykas tą pačią dieną. Nepaisant to, dėl skirtingų kalendorių, naudojamų Rytų ir Vakarų bažnyčių, katalikų ir stačiatikių Velykų datos dažnai skiriasi.
• Anksčiausia galima Velykų data yra kovo 22 d. Paskutinį kartą Velykos buvo švenčiamos šią dieną 1818 metais, o kitas kartas bus tik 2285 metais.
• Vėliausia galima Velykų data yra balandžio 25 d. Paskutinį kartą Velykos buvo švenčiamos šią dieną 1943 metais, o kitas kartas bus 2038 metais.

Velykų pavadinimo kilmė

• Angliškas Velykų pavadinimas Easter kilo nuo pagoniškos pavasario deivės Eostre vardo. Ji buvo aušros ir prisikėlimo deivė anglo–saksų mitologijoje.
• Lietuviškas Velykų pavadinimas kildinamas iš žodžio vėlės (protėvių dvasios). Senovės lietuviai tikėjo, kad per Velykas protėvių dvasios grįžta aplankyti gyvųjų.
• Slavų kalbose Velykų pavadinimas – Pascha – tiesiogiai kilo iš hebrajų žodžio Pesach, reiškiančio žydų Paschą (Perėjimo šventę).

  

Neįprasti Velykų rekordai ir faktai

Pasaulio rekordai

• Didžiausias margučių medis buvo sukurtas 2007 metais Vokietijoje. Jis buvo papuoštas 76,596 rankomis dekoruotais margučiais.
• Ilgiausias šokoladinis velykinių kiaušinių voratinklis buvo sukurtas 2017 metais Londone. Jis tęsėsi per 8 namus ir turėjo 1,7 km ilgio šokoladinių kiaušinių virvelę.
• Didžiausias kiaušinių daužymo turnyras kasmet vyksta Kroatijoje, jame dalyvauja tūkstančiai žmonių. Nugalėtojas gauna prizą ir teisę didžiuotis visus metus.

Kurioziniai faktai

• 2007 metais viena airių šeima rado 47 metų senumo šokoladinį kiaušinį, kuris buvo saugomas kaip relikvija ir niekada neatidarytas. Nors šokoladas visiškai sudžiūvo ir susiraukšlėjo, žaisliukas viduje išliko puikios būklės.
• Japonijoje Velykos yra labiau komercinė nei religinė šventė, o Velykų zuikis laikomas tiesiog mielu personažu, panašiu į Hello Kitty ar kitus populiarius animacinius personažus.
• 2012 metais vienas britų menininkas sukūrė didžiausią pasaulyje velykinį zuikį iš šiaudų. Zuikis buvo 15 metrų aukščio ir matomas iš 3 kilometrų atstumo.
• Kosmose taip pat švenčiamos Velykos! NASA astronautai, būdami Tarptautinėje kosminėje stotyje, dažnai gauna specialius Velykų maisto paketus ir kartais net siuntinius su šokoladiniais kiaušiniais.

  

Velykos – neįtikėtinai turtinga šventė tiek savo istorija, tiek tradicijomis. Nuo šokoladinių zuikių iki kiaušinių ridenimo konkursų, nuo religinių apeigų iki linksmų šeimos žaidimų – ši pavasario šventė suteikia džiaugsmo ir šilumos milijonams žmonių visame pasaulyje.

Įdomu tai, kad nors Velykos yra viena seniausių krikščioniškų švenčių, daugelis jos simbolių ir tradicijų turi pagoniškų šaknų, susijusių su pavasario ir gyvybės atgimimo šventimu. Tai įrodo, kaip skirtingos kultūros ir tikėjimai gali susilieti į vieną gražią tradiciją, kuri bėgant laikui vis papildoma naujomis prasmėmis ir papročiais.

Velykos primena mums ne tik apie religinius įsitikinimus, bet ir apie amžiną gyvybės ciklą, apie tai, kaip po šaltos žiemos visada ateina pavasaris, nešantis naują gyvybę ir viltį. Todėl nesvarbu, ar Velykas švenčiate religiniu požiūriu, ar tiesiog kaip gražią pavasario šventę – jos visuomet bus kupinos stebuklų, tradicijų ir, žinoma, skanumynų!

Sveikinimai su Velykomis. Pasveikinkit artimuosius, draugus, kolegas

Įdomu sužinoti

See Full Bio