Mąstote kur nuvykti šią vasarą? Kviečiame aplankyti ežerų kraštą – Zarasus. Čia Jūsų laukia unikalūs gamtos ir kultūros paveldo objektai, kuriuos paprasta pasiekti ir smagu pažinti, svetinga turizmo infrastruktūra bei atsinaujinusios kultūrinės erdvės. Pateikiame 10 objektų Zarasų rajone, kuriuos būtina pamatyti čia atvykus.
Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė
Ne vieną tarptautinį ir šalies apdovanojimą už išskirtinumą pelnęs Zarasų apžvalgos ratas buvo atidarytas 2011 metų rudenį. Šio unikalaus statinio aukštis – 17 metrų, o panduso skersmuo net 34 metrai (kaip ir visi tokio tipo statiniai, apžvalgos ratas lengvai juda). Čia pat galima susipažinti su kultūrine erdve – akmens skulptūrų parku, o nusileidus žemyn laipteliais galima pasivaikščioti ežerą juosiančiu taku, atsikvėpti ant čia pat įrengtų suolelių arba nueiti iki Didžiosios Zaraso ežero salos.
Zaraso ežero Didžioji sala
Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. Kadaise saloje buvo Vilniaus vyskupų dvaras, o dabar ši vieta tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta. Zaraso ežero Didžiojoje saloje yra ir aktyvviam poilsiui pritaikytas pagrindinis miesto paplūdimys, netoliese įrengta didžiausia Baltijos šalyse 600 metrų ilgio vandenlenčių trasa, vandens batutų parkas, sveikatingumo takas.
Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija
Naujausias turistų traukos centras Zarasuose – viename iš seniausių miesto pastatų nuo 2023 metų vasarą atidaryta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.
Menininkų kūriniai yra eksponuojami trijose tapybos darbams pritaikytose salėse. Ekspozicijos įrengtos ratu, tad meno kūrinius galima apžiūrėti pasirinkus vieną iš dviejų krypčių. Galerijoje galite pamatyti ne tik dar niekur neeksponuotus darbus, bet ir jau lankytojų pamėgtus kūrinius.
Šlyninkos vandens malūnas
Už penkių kilometrų nuo miesto esančiame trijų šimtų metų senumo malūne lankytojai turi galimybę ne tik paragauti čia kepamos paveldo – ruginės, kvietinės duonos, tačiau ir įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviškumi alumi. Susitarus malūnininkas praves ekskursiją po šimtmečius veikiantį vandens malūną.
Kamariškių dvaras
Šiandien Zarasų rajone yra išlikusios vos kelios dvarvietės su dar tebestovinčiais rūmais. Viena iš jų – XVI amžių menanti Kamariškių dvarvietė, esanti nuošaliame gamtos kampelyje, pačiame Zarasų rajono pakraštyje, prie pat Latvijos sienos. Čia buvę didingi rūmai, didelis sodas, liepų ir maumedžių alėjos, daugybė ūkinių pastatų.
1901 m. dvarą įsigijo iš Kuršo kilęs baronas Heinrichas Vilhelmas fon Richteris. Amžininkų prisiminimai byloja, kad jis buvo pasiturintis ir dosnus žmogus gerai mokėjęs samdiniams, keldavęs puotas (ypač per Jonines), mylėjęs šunis ir žirgus, o dvaras garsėjo jame gamintais karameliniais saldainiais „Karvutė“.
2019 metais apleistą Kamariškių dvarvietę įsigijo ir ėmė prikėlinėti socialinėmis inovacijomis garsėjanti VŠĮ ,,Įnovatorių slėnio” komanda. Laimėjus projektą ir gavus Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino paramą, su remėjų, specialistų ir savanorių pagalba pavyko sutvarkyti ir padaryti prieinamą daugybe metų apleistą dvaro parką, išvalyti tvenkinius, teritorijas aplink pagrindinius dvaro sodybos statinius, sutvarkyti ir apsaugoti rūmų flygelius.
Dvare ketinama įrengti įnovatyvias kūrybines erdves, meno ir garso įrašų studiją, renginių salę, lėto gyvenimo, bendro darbo erdves, kur žmogus gali nuo visko pabėgti, atitrūkti, pailsėti, kurti, rasti ryšį su gamta ir kultūros paveldu.
Antazavės dvaras ir Dievo Apvaizdos bažnyčia
Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovi XVIII amžiaus pabaigoje grafienės grafienės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės statyti neoklasicistinio stiliaus rūmai. 1794 metais jos lėšomis buvo pastatyta medinė baroko architektūros bruožų turinti Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia.
Įdomu ir tai, kad garsioji 1831 metų sukilimo herojė Emilija Pliaterytė čia yra pasirašiusi pareiškimą, kuriuo paskelbė prisijungianti prie sukilėlių.
Šiuo metu dvaro rūmuose veikia Emilijai Pliaterytei skirtas muziejus, vyksta parodos bei koncertai, yra įrengtas tradicinių amatų centras.
Sėlių šventtakis
2024 m. rugpjūčio 25 d. įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projektą, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Gražutės regioniniame parke buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje 11 kilometrų ilgio Sėlių šventtakis.
Tai – unikalus pėsčiųjų maršrutas, nusidriekęs vaizdingomis Antalieptės apylinkėmis, per baltų šventvietes, kur mūsų protėviai šventė šventes, aukojo dievams, gydė ligas ir meldė sveikatos.
Maršrutas prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šventosios versmės, vietinių vadinamos Šveicarkos šaltiniu, iš ten – prie Šavašos akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, apeiginį akmenį su dubeniu ir galiausiai alkakalnius simboliniais pavadinimais, esančius prie Jakštų kaimo – „Dievaičiukas“ ir „Dievaitytė“.
Sėlių šventtakis – pirmasis Lietuvoje pėsčiųjų takas per baltų šventąsias vietas
Šventosios aukštupio pažintinis takas
Tai išskirtinis 10,5 km ilgio žiedinis maršrutas vingiuojantis per pievas, miškus, vaizdingomis Antalieptės marių pakrantėmis.
Pačioje trasos pradžioje, ant vienos iš marių pakrantėje pūpsančių kalvų galima rasti 26 akmenis su iškaltais pavadinimais – kiekvienas jų simbolizuoja Antalieptės mariose paskendusį ežerą. Greta yra įrengta sėdima regykla su nuostabia panorama į marių pusę, o pasisupti galima valties stiliaus sūpynėse.
Be gražių Aukštaitijos kraštovaizdžių ir pakeliui aplankomų Galminų senųjų kapinių bei pilkapynų, Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje laukia ir viena atrakcija, kurios daugiau Lietuvoje daugiau niekur nerasite – siauriausioje Antalieptės marių vietoje iš vieno kranto į kitą reikia savarankiškai persikelti pontoniniu keltu.
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Ąžuolas yra 19,5 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties lajos apačioje (prie žemės), o kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių. Remiantis naujausiais tyrimais, laikomasi nuomonės kad Stelmužės ąžuolas auga nuo XIII-XIV amžiaus, tad neabejotinai mena ir čia gyvenusius sėlių genties atstovus ir pirmuosius Stelmužės dvaro savininkus.
Galima tik stebėtis, kad net ir būdamas labai blogos būklės, Stelmužės ąžuolas vis dar tebestorėja pusamžio ąžuolo sparta – remiantis nuo 1956 iki 2012 m. atliktų matavimų duomenimis matyti, kad Stelmužės ąžuolas per 56 metus pastorėjo 31 cm taigi, kasmet jo skersmuo vidutiniškai padidėdavo apie 5,5 mm.
Stelmužės Viešpaties Jėzaus kryžiaus filinė bažnyčia ir varpinė
Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu, tačiau ir unikalia medine bažnyčia. Laikomasi nuomonės, kad tai seniausias Lietuvoje medinės architektūros paminklas. Laikomasi nuomonės, kad tai seniausias Lietuvoje medinės architektūros paminklas. Pastatyta XVII amžiaus pirmoje pusėje, kaip privati Stelmužės dvarininkų fon Berkenų šeimos koplyčia. Iki šių dienų čia išlikęs unikalus barokinis altorius, vidaus puošyba, XVII a. menanti varpinė.
2024 m. vasarą, kolekcininko Ramučio Petniūno iniciatyva Stelmužės bažnyčios bažnyčios varpinėje buvo pakabintas naujas, 1889 m. Rygoje nulietas varpas, kuris suskamba kasdien 12 valandą.
Daugiau informacijos apie lankytinus objektus galite sužinoti apsilankę Zarasų turizmo ir verslo informacijos centre informacijos centre https://www.visitzarasai.lt, adresu D. Bukonto g. 1, Zarasai, tel. +370 682 40988, el. p. visitzarasai@gmail.com
