Vitaminų sąrašas ilgas, tačiau ne visi jie sulaukia vienodo dėmesio. Vitaminas K dažnai lieka antrame plane, nors jo poveikis organizmui yra reikšmingas ir būtinas. Jis ne tik dalyvauja kraujo krešėjimo procese, bet ir užtikrina tinkamą kalcio pasiskirstymą organizme, stiprina kaulus ir apsaugo širdies bei kraujagyslių sistemą. Sužinokime plačiau apie šį vitaminą, jo funkcijas, šaltinius bei vartojimo svarbą.
Kodėl vitaminas K toks svarbus?
Viena pagrindinių vitamino K funkcijų – kraujo krešėjimo proceso reguliavimas. Šis vitaminas aktyvina specifinius baltymus, kurie sukelia trombo (kraujo krešulio) susidarymą. Be jo organizmas negalėtų apsiginti nuo per didelio kraujavimo po sužeidimų ar chirurginių procedūrų.
Tačiau šio vitamino poveikis nesibaigia ties kraujo krešėjimu. Jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį:
- Kaulų sveikatoje. Vitaminas K padeda aktyvuoti baltymus, atsakingus už kalcio įsitvirtinimą kauluose, taip mažinant osteoporozės ir lūžių riziką.
- Širdies apsaugoje. Šis vitaminas apsaugo nuo kalcio sankaupų kraujagyslių sienelėse, kurios gali sukelti arterijų kalcifikaciją bei didinti širdies ligų riziką.
Vitaminas K – gyvybiškai svarbus jūsų organizmui
Vitaminas K1 ir K2: kuo jie skiriasi?
Reikia žinoti, jog vitaminas K turi dvi pagrindines formas:
- K1 (filochinonas) – daugiausia randamas augaliniuose maisto produktuose, ypač žalios spalvos daržovėse.
- K2 (menachinonas) – gaminamas žarnyno bakterijų ir aptinkamas tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose bei fermentuotuose maisto produktuose.
Nors abi formos yra svarbios, K2 turi didesnį poveikį kaulų ir kraujagyslių sveikatai, nes jis ilgiau išlieka kraujotakoje ir efektyviau reguliuoja kalcio metabolizmą.
Vitamino K ir vitamino D derinys: kodėl tai svarbu?
Vitaminas D yra būtinas kalcio įsisavinimui iš maisto. Tačiau be vitamino K kalcis gali pasiskirstyti netinkamai – patekti ne į kaulus, o į kraujagysles, sukeldamas jų kalcifikaciją. Dėl to vitamino D ir K2 vartojimas kartu padeda užtikrinti, kad kalcis būtų nukreiptas ten, kur jo reikia – į kaulus, o ne į kraujagysles.
Būtent dėl šios sinergijos rinkoje populiarėja papildai, kuriuose abu vitaminai pateikiami kartu.
Geriausi vitamino K šaltiniai
- K1: špinatai, lapiniai kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, žalios lapinės salotos.
- K2: natto (fermentuotos sojos pupelės), kietieji sūriai, sviestas, kiaušiniai, vištiena.
Jeigu į savo mitybą įtraukiate pakankamai žalios spalvos daržovių ir fermentuotų produktų, greičiausiai gaunate reikiamą šio vitamino kiekį.
Rekomenduojama paros norma
Rekomenduojama vitamino K paros norma suaugusiems svyruoja nuo 90 iki 120 mcg. Šį kiekį galima nesunkiai gauti iš subalansuotos mitybos, tačiau fermentuotų produktų, kurie yra pagrindinis K2 šaltinis, dažnai trūksta vakarietiškoje dietoje.
Ar galima perdozuoti vitamino K?
Perdozuoti natūraliai gaunamą vitaminą K yra itin sunku. Organizmas geba reguliuoti jo pasisavinimą, todėl didelė vitamino dozė paprastai nesukelia šalutinių poveikių.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vitaminas K gali sumažinti kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas, efektyvumą. Todėl žmonėms, vartojantiems tokius vaistus, būtina konsultuotis su gydytoju dėl vitamino K suvartojimo ribojimo.
Kodėl verta nepamiršti vitamino K?
Vitaminas K ne tik palaiko gyvybiškai svarbius kraujo krešėjimo procesus, bet ir padeda išlaikyti tvirtus kaulus bei sveikas kraujagysles. Nepaisant to, kad jo trūkumas yra retas reiškinys, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad K2 forma gali būti itin svarbi šiuolaikinei visuomenei.
Jei rūpinatės savo kaulų ir širdies sveikata, įtraukite į savo mitybą daugiau žalios spalvos daržovių bei fermentuotų produktų – tai paprastas būdas užtikrinti, kad organizmas gautų šį gyvybiškai svarbų vitaminą.
