Pirmadienio vakarą vilniečiai rinkosi į Šventaragio slėnį švęsti pavasario lygiadienio. Pavasario lygiadienį susiduria tamsusis ir šviesusis metų laikotarpiai, o nakties ir dienos trukmė tampa lygi, tai astronominio pavasario pradžia. Vilniaus etninės kultūros centras pakvietė iš žiemos sąstingio pro pavasario vartus žengti į Šventaragio slėnyje išaugusius „Lygės sodus“.
Šiaudinis sodas – viena įspūdingiausių lietuvių dailės rūšių. Tai tobulos visatos modelis, kuriame harmoniją sukuria priešingų polių dermė. Klasikinį sodą sudaro dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienos smaigalys nukreiptas į viršų (dangų, dausas), o kitas – į apačią (požemį). Sodo viduryje sutelpa visas žmogaus gyvenimas tarp dangaus ir žemės, tarp pradžios ir pabaigos – visi džiaugsmai ir vargai, siekiai ir rūpesčiai.
Susirinkusieji į Šventaragio slėnį turėjo galimybę pabūti tokio sodo viduje. Šventės vietoje įsikurė Mantvydo Vlado Vilio sukurta interaktyvi meninė instaliacija, kurią sudaro tradicinius sodus primenančios skulptūros.
Renginio dalyviai galėjo užeiti į didžiausiojo sodo vidų ir patirti šviesos bei šešėlių žaismą, skambant folkroko grupės „Atalyja“ atliekamoms muzikinėms kompozicijoms ir Vlado Braziūno poezijai.
Didįjį sodą apsupo maži sodeliai, į kuriuos „sutūpė“ Vilniaus miesto moksleivių sukurti pavasario pranašai – paukšteliai. Atbundančios gamtos oazę nušvietė žvakių liepsnų raštai.
„Lygės sodai“ Šventaragio slėnį puoš iki balandžio 3 d.
