Nuo seniausių laikų žmonės tikėjo, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Šis tikėjimas siejasi su senosios Europos kultūros deive Paukšte, kurios pėdsakus atsekė garsioji archeologė Marija Gimbutienė. Lietuvių etninėje kultūroje ši tradicija išliko gyva – pavasario dienos pažymėtos paukščių vardais. Pirmoji tokia diena – vasario 24-oji, Vieversio diena, sutampanti su Šv. Motiejaus vardadieniu.
Pirmasis pavasario svečias
Nors žiema dar nenori trauktis ir šiaurinis vėjas vis dar atneša pūgas, gamtoje jau galima pastebėti pirmuosius pavasario ženklus. Medžių pumpurai pradeda brinkti, o karklų ir gluosnių šakelės įgauna ryškesnes spalvas. Šiuo metu gamtoje vyksta subtili kova tarp žiemos ir artėjančio pavasario.
Dirvinis vieversys, liaudyje vadinamas cyruliu, vyturiu ar voversiu, yra pirmasis iš migruojančių paukščių, sugrįžtančių į gimtinę. Įdomu tai, kad patinėliai grįžta mėnesiu anksčiau už pateles, siekdami užsitikrinti teritoriją būsimai šeimai. Jų skardus čirenimas skelbia ne tik pavasario pradžią, bet ir teritorijos ribas.
Liaudies išmintis
Senolių išmintis sako, kad vieversio pasirodymo laikas gali nulemti pavasario pobūdį. Jei paukštis vėluoja į savo šventę – pavasaris bus ankstyvas. Jei atvyksta per anksti – pavasaris užtruks, o orai išliks žvarbesni. Paukštelio elgesys taip pat padeda numatyti vasaros orus: prieš lietingą vasarą jis suka lizdą ant kalnelio, o prieš karštą – lomelėje.
Vieversio diena buvo svarbi kaimo bendruomenės gyvenime. Merginos stengdavosi iki šios dienos užbaigti verpimo darbus, nes tikėta, kad atskridęs vieversys gali „priteršti kuodelį“. Tą dieną buvo draudžiama šukuoti plaukus ir sijoti miltus, tikint, kad tai gali pakenkti ūkiui. Norint išsaugoti veido grožį, buvo rekomenduojama triskart nusiprausti sniegu.
Vaikų žaidimai ir sportas
Vieversio dieną vaikai būdavo raginami būti aktyvūs. Jie turėdavo apibėgti aplink trobą ir nubėgti iki galulaukės, tikint, kad tai suteiks jiems vikrumo visus metus. Šią tradiciją būtų galima pritaikyti šiuolaikinėse mokyklose, organizuojant sporto varžybas ir įsteigiant Vieversio taurę.
Vieversio diena išlieka svarbi lietuvių kultūros dalis, simbolizuojanti pavasario pradžią ir gamtos atbudimą. Ji primena mums apie glaudų žmogaus ryšį su gamta ir jos ciklais, bei skatina puoselėti senąsias tradicijas šiuolaikiniame pasaulyje.
Įspūdingiausi 2025 metų pavasario astronominiai įvykiai: ko nepraleisti?
