Velykos – viena svarbiausių krikščioniškų švenčių, švenčiama visame pasaulyje. Tačiau kiekviena tauta šią šventę pažymi savitomis tradicijomis, apeigomis ir papročiais, kurie atspindi tiek religinius įsitikinimus, tiek istorinį–kultūrinį paveldą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Velykos švenčiamos įvairiose pasaulio šalyse, kokios tradicijos puoselėjamos ir kuo jos skiriasi nuo mums įprastų lietuviškų Velykų papročių.
Velykos Ispanijoje
Ispanijoje Velykų šventimas prasideda Didžiąją savaitę (Semana Santa), kuri laikoma vienu įspūdingiausių religinių renginių Europoje. Didžiosios savaitės metu gatvėse organizuojamos įspūdingos eisenos, kuriose dalyvauja procesijų brolijos. Ypač įspūdingos procesijos vyksta Sevilijoje, kur brolijos neša sunkias platformas su religinėmis skulptūromis, vaizduojančiomis Kristaus kančios scenas.
Velykų kulinarinė tradicija Ispanijoje – torrijas, tai duonos riekelės, mirkomos piene, kiaušiniuose ir cukruje, vėliau kepamos aliejuje ir apibarstomas cinamonu. Šis desertas simbolizuoja pasibaigusį pasninką ir šventinį džiaugsmą.
Velykų tradicijos Graikijoje
Graikijoje Velykos (Pascha) yra svarbiausia religinė šventė. Didįjį penktadienį bažnyčiose rengiamos Kristaus laidotuvių procesijos, kuriose nešamas papuoštas karstas. Šeštadienio naktį visi susirenka į bažnyčias, kur vidurnaktį užgesinamos visos šviesos, o vėliau kunigas išeina su žvake, nuo kurios uždegamos visų tikinčiųjų žvakės, simbolizuojančios Kristaus prisikėlimą.
Graikai savo namus puošia raudonais kiaušiniais, simbolizuojančiais Kristaus kraujo auką. Tradicinis Velykų valgis – magiritsa, avienos sriuba, kuri valgoma sekmadienio ryte po vidurnakčio mišių. Pascha švenčiama ir specialiu pyragaičiu tsoureki, kuris kepamas su raudonais kiaušiniais.
Velykų savitumas Italijoje
Italijoje Velykos (Pasqua) švenčiamos labai iškilmingai. Didžiąją savaitę vyksta religinės procesijos, o kulminacinis taškas – Popiežiaus mišios ir Urbi et Orbi palaiminimas Šv. Petro aikštėje Vatikane, kur susirenka tikintieji iš viso pasaulio.
Italų velykinis stalas neįsivaizduojamas be colomba pasquale – balandžio formos pyragaičio, simbolizuojančio taiką. Toskanos regione populiarus schiacciata – saldus duonos pyragas su kiaušiniais. Pietų Italijoje kepami pastiera napoletana – kviečių ir rikotos sūrio pyragaičiai su citrinų žievelėmis.
Velykos Skandinavijos šalyse
Skandinavijos šalyse Velykos žymi ne tik religinę šventę, bet ir pavasario atėjimą po ilgos, tamsios žiemos. Švedijoje ir Norvegijoje populiarios påskris – beržo šakelių puokštės, papuoštos spalvotomis plunksnomis ir mažomis dekoracijomis. Jos simbolizuoja pavasario atgimimą.
Suomijoje Velykų tradicijos sujungia religinius aspektus su liaudies tikėjimais. Čia vaikai persirengia raganomis ir eina nuo durų prie durų, dovanodami dekoruotas verbas ir prašydami saldumynų – panašiai kaip per Helovyną Amerikoje.
Danijoje namai puošiami geltonais narcizais, o valgomi påskeæg – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizais viduje.
Velykų tradicijos Lenkijoje
Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, Velykos prasideda šventinant verbas Verbų sekmadienį. Velykų rytą šeimos renkasi bažnyčiose šventinti maisto krepšelius (święconka), kuriuose būna kiaušiniai, duona, druska, mėsa ir krienai, simbolizuojantys skirtingus gyvenimo aspektus.
Pirmąją Velykų dieną lenkų šeimos dalijasi šventintu kiaušiniu, linkėdamos vieni kitiems geros sveikatos ir sėkmės. Tradicinis Velykų valgis – żurek – rūgšti sriuba su dešra ir kiaušiniais, taip pat babka – saldus pyragas.
Velykos Jungtinėse Amerikos Valstijose
JAV Velykos švenčiamos su stipriu komerciniu atspalviu. Čia populiarūs Velykų zuikio simboliai, šokoladiniai kiaušiniai ir krepšeliai, pripildyti dovanų. Daugybė šeimų organizuoja kiaušinių medžiokles vaikams, kai spalvoti kiaušiniai ar saldainiai paslėpti sode ar parke.
Didžiojo penktadienio ir Velykų sekmadienio pamaldos yra svarbios daugeliui amerikiečių šeimų, o po jų dažnai organizuojami šeimos pietūs su tradiciniais patiekalais – keptu kumpiu, bulvių koše ir morkų garnyru.
Velykos Rusijoje ir Rytų Europoje
Stačiatikių bažnyčios, kurios dominuoja Rusijoje ir dalyje Rytų Europos, Velykas (Pascha) dažnai švenčia kitu laiku nei Vakarų krikščionys dėl skirtingų kalendorių. Čia tradiciniai patiekalai yra kulich – cilindro formos saldus duonos kepalas, ir paskha – varškės desertas piramidės forma.
Rusijoje populiarus sveikinimasis triskart bučiuojant į skruostus ir sakant „Kristus prisikėlė!“ („Khristos voskres!“), į ką atsakoma „Iš tiesų prisikėlė!“ („Voistinu voskres!“).
Velykų tradicijos Australijoje
Australijoje Velykos švenčiamos rudenį, nes pietiniame pusrutulyje tuo metu baigiasi vasara. Čia Velykų simboliai yra ne tik tradicinis zuikis, bet ir Bilby – vietinis gyvūnas, panašus į triušį, kurį australai propaguoja kaip ekologišką simbolį.
Australų šeimos dažnai organizuoja Velykų piknikus gamtoje, mėgaujasi šokoladiniais kiaušiniais ir zuikiais bei dalyvauja bendruomenės renginiuose.
Velykos – tai ne tik religinė šventė, bet ir kultūrinis reiškinys, kuris skirtingose šalyse įgauna unikalių formų. Nors pagrindinis šventės simbolis – prisikėlimas ir atsinaujinimas – išlieka tas pats, tradicijos, papročiai ir šventiniai patiekalai atspindi kiekvienos tautos istorinį ir kultūrinį paveldą. Šios skirtingos tradicijos praturtina bendrą žmonijos kultūrinį lobyną ir primena, kad, nepaisant skirtumų, žmonės visame pasaulyje ieško vilties, atsinaujinimo ir džiaugsmo simbolių.
20 velykinių kiaušinių marginimo būdų. Nuo tradicinių iki šiuolaikinių metodų
