Vasara – energijos ir džiaugsmo laikas, tačiau daugelis žmonių patiria keistą paradoksą: vietoj gaivumo ir jėgų antplūdžio jaučiamės nuolat pavargę ir išsekę. Jei ir jums pažįstamas šis jausmas, kai net ilgai išmiegojus ryte sunku atsikelti iš lovos, žinokite – nesate vieni. Mokslininkai atskleidė, kodėl vasaros mėnesiai gali būti itin varginantys mūsų organizmui.
Karštis kaip energijos vagis
Pirmoji ir svarbiausia vasaros nuovargio priežastis – aukšta temperatūra. Kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius, mūsų organizmas pradeda intensyviai dirbti, kad palaikytų normalų kūno temperatūros režimą. Prakaituodamas kūnas praranda ne tik vandenį, bet ir elektrolitus, kurie yra būtini normaliam nervų sistemos veikimui.
Karštis verčia širdį plakti greičiau, kad kraują nukreiptų prie odos paviršiaus aušinimui. Šis procesas reikalauja papildomos energijos, todėl jaučiamės pavargę net nieko neveikdami. Be to, dehidratacija, kuri vasarą yra ypač dažna, gali sukelti galvos skausmą, sunkumą koncentruojantis ir bendrą silpnumo jausmą.

Šviesos perteklius ir miego ritmo trikdžiai
Ilgos vasaros dienos, nors ir džiugina, gali suardyti mūsų biologinį laikrodį. Šviesūs vakarai iki 22 valandos ir ankstyvas saulėtekis trikdo melatonino – miego hormono – gamybą. Organizmas paprasčiausiai „pamiršta“, kada reikia ruoštis miegui.
Daugelis žmonių vasarą eina miegoti vėliau, nes lauke dar šviesu ir atrodo, kad diena dar nesibaigė. O rytą saulė pažadina anksčiau nei norėtųsi. Rezultatas – sutrumpėjęs miegas ir prasta jo kokybė. Net jei miegame tiek pat valandų kaip ir žiemą, miego kokybė vasarą dažnai būna prastesnė dėl karščio ir šviesos.
Socialinio aktyvumo spąstai
Vasara – renginių, švenčių ir susitikimų sezonas. Nuolatos vykstantys piknikai, vakarėliai, festivaliai ir kelionės, nors ir malonūs, gali tapti tikru išbandymu organizmui. Dažni planų keitimai, vėlyvas grįžimas namo ir nereguliari dienos rutina kaupia stresą ir nuovargį.
Be to, vasarą dažniau vartojame alkoholį socialiniuose renginiuose, o tai papildomai dehidratuoja organizmą ir trikdo miego kokybę. FOMO (fear of missing out) sindromas verčia mus dalyvauti kiekviename renginyje, net kai kūnas reikalauja poilsio.
Mitybos pokyčiai ir jų pasekmės
Karštomis dienomis keičiasi ir mūsų mitybos įpročiai. Dažniau renkamės lengvus užkandžius, šaltus gėrimus ir mažiau maistingų patiekalų. Vasaros „dietos“ – vaisiai, salotos ir gėrimai – nors ir sveikos, ne visada suteikia pakankamai energijos aktyviam gyvenimui.
Dažnos kelionės ir išvykos taip pat keičia įprastą mitybos režimą. Valgome nereguliariai, dažniau renkamės greitą maistą, kuris nesuteikia stabilios energijos visai dienai.

Kaip kovoti su vasaros nuovargiu?
Kad vasara taptų tikrai atgaivinančiu laiku, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Gerkite daugiau vandens nei įprastai – ne mažiau kaip 2,5 litro per dieną. Stenkitės išlaikyti regulų miego režimą, net jei lauke dar šviesu. Naudokite užuolaidas ar akių kaukes, kurie padės sukurti tinkamą miego atmosferą.
Neužmirškite protingai planuoti savo socialinio gyvenimo – ne kiekvienas kvietimas yra privalomas. Kartais geriau praleisti vakarą namuose, atsigaunant, nei vėl išbėgti į triukšmingą vakarėlį.
Vasaros nuovargis yra visiškai normalus reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma žmonių. Suprasdami jo priežastis ir tinkamai prisitaikydami prie sezono reikalavimų, galime mėgautis saulėtaisiais mėnesiais neprarasdami energijos ir geros savijautos.
Ar vasarą būtina dėvėti galvos apdangalą? Kokie madingiausi 2025 metų pasirinkimai?