Vasara – puikus metas pradėti kompostuoti arba patobulinti jau turimus įgūdžius. Šiltas oras pagreitina irimo procesus, tačiau kartu kelia ir tam tikrų iššūkių. Norint gauti kokybišką kompostą ir išvengti nemalonių kvapų ar kenkėjų antplūdžio, svarbu žinoti, ko į komposto krūvą mesti tikrai nereikėtų.
Kodėl vasarą kompostuoti sudėtingiau?
Aukšta temperatūra ir drėgmė sukuria idealias sąlygas mikroorganizmams, tačiau taip pat gali pritraukti nepageidaujamus svečius – muses, vabalus ar net graužikus. Vasarą komposto krūva greičiau džiūsta, todėl reikia dažniau ją laistyti. Be to, netinkamos medžiagos karštomis dienomis gali sukelti ypač nemalonius kvapus.
Ko vasarą į kompostą mesti negalima?
- Mėsos ir žuvies likučiai – tai pagrindinis tabu. Šie produktai ne tik skleidžia stiprų kvapą, bet ir pritraukia lapes, šunis, žiurkes bei kitus gyvūnus. Dėl vasaros karščio puvimo procesas vyksta ypač intensyviai, todėl kvapas gali tapti nepakenčiamas.
- Pieno produktai taip pat nepageidaujami komposto krūvoje. Jogurtas, sūris, pienas ar grietinė pradeda rūgti ir skleidžia rūgštų kvapą, kuris vasarą tampa dar intensyvesnis. Be to, jie pritraukia muses ir kitus vabzdžius.
- Riebalai ir aliejus – dar viena medžiagų grupė, kurios reikėtų vengti. Jie lėtina kompostavimo procesą, nes sukuria vandeniui nepralaidų sluoksnį. Vasarą, kai drėgmės ir taip trūksta, tai gali visiškai sustabdyti irimo procesus.
- Ligotų augalų dalys vasarą kelia ypatingą pavojų. Šiltas ir drėgnas oras sudaro puikias sąlygas ligų plitimui. Jei į kompostą pateks pomidorų fitoftorozės ar kitų ligų pažeisti augalai, infekcija gali išplisti po visą sodą.
- Citrusų žievelės dideliais kiekiais – nors nedidelis kiekis nepakenks, vasarą geriau jų vengti. Jos ilgai pūva ir gali pritraukti vaisines museles. Be to, citrusų rūgštys gali sulėtinti mikroorganizmų veiklą.
Vasaros komposto paslaptys: ko mesti negalima?
Netikėti draudžiami produktai
- Spalvotas popierius ir žurnaliniai leidiniai – juose esantys dažai gali būti toksiški. Vasaros karščiu toksinai greičiau patenka į dirvožemį.
- Gyvūnų ekskrementai (ypač kačių ir šunų) gali turėti parazitų, kurie šiltomis dienomis ypač gerai dauginasi. Net ir paukščių mėšlas turėtų būti kompostuojamas atskirai.
- Duonos ir kepinių likučiai vasarą greitai pelija ir pritraukia graužikus. Geriau juos atiduoti paukščiams arba išmesti į buitines atliekas.
- Riešutų kevalai (ypač graikinių riešutų) turi jugloną – medžiagą, kuri slopina augalų augimą. Vasarą ši medžiaga ypač aktyviai veikia.
Kaip kompostuoti vasarą teisingai?
Laikykitės „žalių“ ir „rudų“ medžiagų balanso – maišykite šviežias žoles su sausais lapais ar šiaudais. Reguliariai maišykite krūvą, kad užtikrintumėte oro cirkuliaciją. Palaikykite optimalią drėgmę – komposto krūva turėtų būti drėgna kaip išgręžta kempinė.
Stebėkite temperatūrą – idealu, kai komposto viduje temperatūra siekia 50–60 °C. Tai rodo, kad procesas vyksta tinkamai. Jei krūva per sausa, palaistykite vandeniu, jei per šlapia – pridėkite sausų medžiagų.
Tinkamas kompostavimas vasarą reikalauja daugiau dėmesio, tačiau rezultatas – maistingas kompostas jūsų augalams – vertas pastangų. Vengdami netinkamų medžiagų ir laikydamiesi pagrindinių taisyklių, galėsite mėgautis ekologišku būdu utilizuotomis atliekomis ir sveiku sodu. Atminkite – komposto krūva nėra šiukšlių dėžė, o vertingų maisto medžiagų gamykla jūsų sodui.
Vejos priežiūra vasarą: 6 svarbiausios taisyklės žaliam kilimui
