Vasaros sezonas – tai iškylų, piknikų ir lauko renginių metas, kai šeimos ir draugai renkasi gamtoje, mėgaujasi šviežiu oru ir skaniais patiekalais. Tačiau kartu su šiltu oru ateina ir didesnė maisto apsinuodijimo rizika. Aukšta temperatūra, drėgmė ir nepakankama maisto saugojimo kultūra gali paversti malonų poilsį nemaloniu nuotykiu.
Kodėl vasarą maisto apsinuodijimas gresia dažniau?
Vasaros mėnesiais maisto apsinuodijimo atvejai išauga net kelis kartus, palyginti su šaltuoju sezonu. Pagrindinė to priežastis – bakterijų, tokių kaip salmonelė, kampilоbakterija ir escherichia coli, spartus dauginimasis šiltoje aplinkoje. Temperatūra tarp 4 ir 60 laipsnių Celsijaus – tai tikras bakterijų rojus, kur mikroorganizmai gali padvigubėti kas 20 minučių.
Be to, vasarą dažniau vartojame šviežius produktus – daržoves, vaisius, žaliąsias salatas, kurios gali būti užterštos, jei yra netinkamai nuplautos ar saugomos. Lauko aplinka, kur ne visada įmanoma palaikyti idealią švarą, taip pat prisideda prie didesnės užsikrėtimo rizikos.
Pavojingiausi vasaros produktai
Tam tikri maisto produktai yra ypač jautrūs vasaros sąlygoms ir gali tapti bakterijų dauginimosi židiniu. Mėsos produktai, ypač malta mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės, priklauso prie aukščiausios rizikos grupės. Šie produktai turi būti laikomi šaldytuve iki paskutinės minutės prieš gaminimą ir kruopščiai iškepti.
Pieno produktai – jogurtas, grietinė, sūris – taip pat reikalauja ypatingos atsargos. Jie greitai genda šiltoje aplinkoje ir gali tapti pavojingais net per kelias valandas. Kiaušiniai ir patiekalai su kiaušiniais, tokie kaip majonezas ar kremas, yra klasikinis vasaros apsinuodijimo šaltinis.
Netgi šviežios daržovės ir vaisiai gali kelti grėsmę, jei netinkamai nuplaunami ar saugomi netinkamoje temperatūroje. Ypač atsargiai reikia elgtis su pjaustytu arbūzu, melionais ir kitais sultingais vaisiais.
Pirkimo ir transportavimo taisyklės
Saugus maistas prasideda nuo tinkamo produktų pasirinkimo parduotuvėje. Pirmiausia rinkitės šviežius produktus, tikrinkite galiojimo datas ir įsitikinkite, kad šaldyti produktai yra tinkamos temperatūros. Mėsos produktai turėtų būti kieti ir šalti, be pašalinių kvapų ar spalvos pokyčių.
Transportuojant produktus namo ar į iškylą, naudokite šaltkrepšius ar kitas termotalpas. Karštomis vasaros dienomis produktai automobilyje gali įšilti iki pavojingos temperatūros vos per 15–20 minučių. Šaltuosius produktus dėkite į šaltkrepšį paskutinius ir išimkite pirmuosius.
Jei keliaujate toliau, planuokite maršrutą taip, kad kuo greičiau galėtumėte saugiai sudėti produktus. Ilgos kelionės metu reguliariai papildykite šaltkrepšį ledu ar šaldančiais paketais.
Tinkamas maisto ruošimas ir gaminimas
Maisto ruošimas prasideda nuo kruopštaus rankų ir darbo paviršių plovimo. Naudokite skirtingas pjaustymo lenteles žaliems ir termiškai apdorotiems produktams, kad išvengtumėte kryžminio užterštumo. Šviežias daržoves ir vaisius plaukite tekančiu vandeniu, net jei planuojate nulupti žievę.
Gaminant mėsos produktus, ypač svarbu pasiekti tinkamą vidinę temperatūrą. Paukštiena turėtų būti iškepinta iki 75 laipsnių, kiauliena ir malta mėsa – iki 70 laipsnių, o jautiena – mažiausiai iki 63 laipsnių Celsijaus. Nepasitikėkite tik išvaizdos vertinimu – naudokite maisto termometrą.
Jei gaminate ant griliaus, užtikrinkite, kad ugnis ar anglys būtų pakankamo karščio. Mėsą ant grotelių verskite tik vieną kartą ir nenaudokite tos pačios lentelės ar indų, kuriuose buvo žalios mėsos.
Saugojimo subtilybės lauko sąlygomis
Iškylų metu maisto saugojimas reikalauja ypatingos disciplinos. Šaldyti produktai neturėtų būti laikomi kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, o jei temperatūra viršija 30 laipsnių – ne ilgiau nei valandą. Pagamintas maistas taip pat turi būti suvartojamas per tą patį laikotarpį arba grąžintas į šaltkrepšį.
Šaltkrepšį laikykite šešėlyje, geriausia – uždengtą šviesiu audeklu ar rankšluosčiais. Venkite dažno atidarinėjimo, kad išlaikytumėte šaltį kuo ilgiau. Jei galite, naudokite du šaltkrepšius – vieną gėrimams, kurį atidarysite dažniau, o kitą – maistui.
Likusius produktus po iškylos būtinai patikrinkite prieš valgydami namuose. Jei kyla bet kokių abejonių dėl maisto saugumo, geriau jį išmesti nei rizikuoti sveikata.
Rizikos grupės ir papildomi atsargumo priemonės
Kai kurie žmonės yra ypač jautrūs apsinuodijimui maistu. Nėščios moterys, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su nusilpusia imunine sistema turėtų vengti aukštos rizikos produktų, tokių kaip žuvies tartaras, pusiau kepti kiaušiniai ar nepasterizuoti pieno produktai.
Šioms rizikos grupėms patariama ypač kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, gerai iškepti visus mėsos produktus ir vengti patiekalų, kurie buvo ilgai laikomi kambario temperatūroje.
Keliaudami į egzotiškas šalis, papildomai atsargiai elkitės su vietos vandeniu, ledu ir šviežiais produktais. Vadovaukitės principu „virk, kepk, lupk arba pamiršk“ – vartokite tik termiškai apdorotus, karštus patiekalus.
Simptomai ir pirmoji pagalba
Maisto apsinuodijimo požymiai paprastai pasireiškia per kelias valandas po užteršto maisto suvartojimo. Tipiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas ir bendras silpnumas. Lengvais atvejais simptomai praeina per kelias dienas be specialaus gydymo.
Svarbiausias dalykas apsinuodijus maistu – palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Gerkite daug vandens, skystų sriubų ar specialių rehidracijos tirpalų. Venkite pieno produktų, kofeino ir alkoholio, kol simptomai nepraeis.
Jei simptomai yra sunkūs, trunka ilgiau nei kelias dienas arba esate rizikos grupės atstovas, būtinai kreipkitės į gydytoją. Ypač pavojingi požymiai – aukštas karščiavimas, stipri dehidratacija, kraujas išmatose ar nepaliaujamas vėmimas.
Prevencija – geriausias gydymas
Atminkite, kad maisto apsinuodijimo prevencija visada geresnė išeitis nei gydymas. Paprastos higienos taisyklės, tinkamas maisto saugojimas ir atidumas renkantis produktus gali apsaugoti jus ir jūsų artimuosius nuo nemalonių pasekmių.
Vasaros sezono malonumai neturi būti gadinami maisto apsinuodijimo. Su tinkamomis žiniomis ir atsargumu galite mėgautis lauko patiekalais, piknikais ir iškylomis, išlaikydami ramybę dėl savo sveikatos. Atsakingas požiūris į maisto saugumą – tai investicija į malonų ir saugų vasaros sezoną.
Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą grybais? Pirmoji pagalba ir svarbiausi patarimai
