Ukmergė – vienas seniausių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėtas 1333 m. Hermani de Wartenberge’s Livonijos kronikoje.
Miesto viduryje stūkso piliakalnis. Jo viršuje kadaise stovėjo pilis, kurios papėdėje ėmė kurtis gyvenvietė, vėliau virtusi miestu.
Senasis miesto vardas – Vilkmergė. Taip jis minimas ir istoriniuose šaltiniuose. Prieš šimtmetį miestas pervadintas Ukmerge.
Pasak legendos, kadaise ūksmingose giriose gyveno graži mergelė, žmonių vadinta Vilkmerge. Ji buvo žynė. Kartą tose vietovėse medžiojo jaunas kunigaikštis Tautvilas. Ir ištiko jį bėda: pasibaigus strėlėms, užpuolė vilkai. Tačiau netikėtai pasirodė Vilkmergė. Ji sutramdė plėšrūnus ir išgelbėjo kunigaikščio gyvybę. Tautvilo tėvas Dausprungas, galingojo kunigaikščio Mindaugo brolis, prie Šventosios upės pastatė pilį. Žynės garbei ją pavadino Vilkmerge. Vardas vėliau prigijo ir miestui, besikuriančiam šalia pilies.
Ukmergės senamiestis – vienas iš septynių vertingiausių Lietuvoje. Tai gerai išlikęs 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios urbanistikos paminklas. Mūriniai pastatai statyti po didžiojo 1877 m. gaisro. Iki tol buvusi medinė miesto centrinė dalis beveik sudegė. Dauguma senamiesčio namų fasadais atgręžti į gatvę, vienaukščiai, su mezoninais. Ukmergės senamiesčio kompleksas apima Kęstučio aikštę, į ją sueinančių pagrindinių – Kauno, Gedimino, Vytauto ir Vilniaus – gatvių įvairias atkarpas, tarp šių gatvių ir aplink jas susidariusį šalutinių gatvių tinklą. Pastatų išvaizda nuo 20 a. pradžios iki dabar išliko beveik nepakitusi.
Ukmergės piliakalnis stūkso Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje, miesto centre. Šlaitai statūs, 16 m aukščio. Tai labai senas piliakalnis, naudotas gynybai jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. 13 a. pradžioje kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis, ant piliakalnio pastatė medinę pilį. Ši pilis atlaikė daugybę kryžiuočių antpuolių. 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu ji buvo sudeginta.
Šventosios upės krantinės promenada ir miesto panorama
Šventoji – ilgiausia lietuviška upė, nuo versmių iki žiočių 246 km vingiuojanti tik Lietuvos teritorija. Ji teka ir per Ukmergės miesto širdį – senamiestį. Upės krante įrengta prieplauka baidarėms, gėlo vandens kolonėlė. Pakrante driekiasi takas, kuriuo malonu pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti, prisėsti ant suolelio, apžvelgti miesto panoramą ir paupio gamtą. Mažyliams įrengta žaidimų aikštelė.
Ukmergės kraštotyros muziejus
Muziejaus ekspozicija pasakoja apie Ukmergės krašto istoriją nuo seniausių laikų iki 20 a. vidurio. Eksponuojami archeologiniai radiniai, kaimo ir miesto verslų įrankiai. Įrengti kambariai, atspindintys valstietišką ir bajorišką buitį. Pristatomi 19 – 20 a. politiniai įvykiai: sukilimai, nepriklausomos valstybės laikotarpis, karas, pokario rezistencija. Įrengta ekspozicija, skirta žydų istorijai. Eksponuojami įdomūs ir vertingi senieji koplytstulpiai, meniškos kalvių darbo kryžių viršūnės. Muziejuje nuolat rengiamos muziejinių rinkinių parodos, pristatoma Lietuvos menininkų kūryba.
Senosios gaisrinės bokštas ir miesto panorama
18 m aukščio bokštas pastatytas 19 a. pabaigoje. Iš jo gaisrininkai stebėdavo apylinkes. Bokšto viršuje kabojo varpas, kuriuo skambindavo kilus gaisrui. Čia pat buvo arklidės ir vežimas su vandens statine. Gelbėtojų komanda šiuo vežimu skubėdavo į nelaimės vietą. Dabar šis unikalus statinys – puiki vieta pasižvalgyti po miestą. Įkopus į bokšto viršų, atsiveria nuostabi panorama. Bokšto raktai – Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Paminklas Lietuvos nepriklausomybei „Lituania Restituta“
Šis paminklas – ne originalas. Jo pirmtakas buvo pastatytas 1930 m. Deja, sovietmečiu, 1951 m., jis buvo nugriautas, dvi didelės obelisko dalys užkastos čia pat aikštėje. 1989 m. šios dalys buvo atkastos, paminklas atstatytas ir 1990 m. atidengtas. Didžioji obelisko dalis – autentiška. Paminkle įkomponuotas horeljefas, vaizduojantis vaidilutę, kurstančią aukuro ugnį. Ant obelisko yra autentiškas Vytis herbiniame skyde ir lenta su įrašu. Paminklo aukštis – apie 17 metrų.
Švč. Trejybės bažnyčia.
Tai bizantiško stiliaus mūrinė bažnyčia. Pastatyta 1869 m. Bažnyčios istorija mena daug permainų. 1788 m. šioje vietoje buvo pijorų vienuolyno teritorija, ir joje buvo pastatyta medinė pijorų bažnyčia. 1845 m. carinė valdžia vienuolyną uždarė, bažnyčia netrukus sudegė. 1869 m. pijorų bažnyčios vietoje pastatyta mūrinė stačiatikių cerkvė. 1919 m. bažnyčia buvo perduota katalikams. Sovietmečiu ji buvo uždaryta, paversta sandėliu, vėliau – santuokos rūmais. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
Buvusi Didžioji žydų sinagoga
Sinagoga – tai dvasinis, kultūrinis, ekonominis ir politinis žydų bendruomenės centras. 1825 m. Ukmergės miesto surašymo duomenimis, ši sinagoga buvo vienintelė mieste. 1877 m. ji sudegė per didžiulį gaisrą, kuomet nuo sugedusio kepyklos dūmtraukio suliepsnojo visas miestas. Netrukus sinagoga buvo atstatyta nekeičiant išorės vaizdo. 19 a. pabaigoje šalia Didžiosios sinagogos ėmė formuotis visas žydų kulto ir studijų pastatų kompleksas – kitos sinagogos, ješiva, „Talmud-Toros“ mokykla. Didžioji žydų sinagoga veikė iki 1941 m.
Pilies parkas ir miesto panorama
14 a. sudegus medinei piliai ant piliakalnio, ant kitos kalvos prie Šventosios upės buvo pastatyta mūrinė pilis. Nuo tada Ukmergės miestas ėmė augti, jam suteiktos Magdeburgo teisės, vyko dideli turgūs, prekymečiai. Pilis galutinai sunyko 18 a. pabaigoje. Dabar šioje vietoje žaliuoja Pilies parkas, kurio šlaitai atveria nuostabią miesto panoramą.
