Ignalina Lankytinos vietos Naujienos Pamatyk!

Trenkturo Labanoro žygis’20 su Gjensidige: TOP lankytinų vietų rekomendacijos

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Trenkturo komanda kviečia jau rupjūčio 22 d. išbandyti savo jėgas didžiausioje Lietuvos girioje – Labanore. Epitetų ši vieta turi daug: didinga, graži, sena, tanki, turtinga, ežeringa, pasakiška ir beprotiškai paslaptinga.

Ar žinojote, kad Labanoro giria apjungia net 105 skirtingus miškus ir maždaug 300 jos glėbyje esančius ežerus. Skaičiai kalba patys už save ir suteikia peno žygio maršrutų kūrybai, kuriuos paruošė jums tris: 16, 25 ir 32 km. Kviečiame užsimauti žygio batus ir leistis tyrinėti šį, rodos, niekada nesibaigiantį miško masyvą.

Daugiau informacijos apie žygį : www.trenkturas.lt

 

Vietos, kurias privalu aplankyti ir sudalyvauti prieš ir po žygio

Atsigaivinkite po žygio vaistažolių arbata ,,Vaistažolių rinkimo čempionate” Sarių paplūdimyje, kuris vyks jau 6 kartą. Švenčionys taps vaistažolių sostine ir kvies nuo 15 val. stebėti ir patiems dalyvauti vaistažolių rinkime ir pažintyje su Lietuvos žolynais. Taip pat Jūsų lauks ir šventinis koncertas.

Nieks neatgaivina geriau kūno, nei pirties malonumai. Išgėrę vaistažolių arbatos Sarių paplūdimyje vyks ir ,,Pirties diena 2020”, kurį organizuoja Lietuviškos pirties bičiulių draugija. Pirtininkai iš visos Lietuvos pasakos apie pirties gydomąsias savybes, vantų džiovinimą, bei turėsite progą patys pasimėgauti pirtimi.

Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Vieta: https://goo.gl/maps/Dr8zbG8R7X9t8meE9

Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios leidimo Švenčionėliuose prie kapinių pasistatyti koplyčią. Statyti neleista. 1903 m. leidimas gautas, bet žmonės jau norėjo bažnyčios. Kunigas Jonas Burba 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Iš buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia.

Nalšios muziejus

Vieta: https://goo.gl/maps/m172JACHMk3CSEJm6

Švenčionių kraštotyros muziejus įkurtas 1945 metais. Muziejaus fondus sudarė mokykloje naudotos mokymo priemonės, mineralų kolekcija, akmeniniai kirvukai, monetų ir banknotų kolekcija.

Muziejus kaupia istorijos, gamtos, archeologijos, amatų, verslų ir buities eksponatus, organizuoja ekspedicijas (kraštotyrines, archeologines) jiems rinkti, tiria krašto etnokultūrinį palikimą ir jį propaguoja. Nalšios muziejuje sukaupta virš 64 000 eksponatų. Saugomi unikalūs akmens ir žalvario amžių archeologiniai radiniai iš Kretuono apyežerio gyvenviečių: papuošalai, darbo ir verslų įrankiai. Numizmatikos rinkinyje: Vaclovo IV Prahos grašiai, Žygimanto Augusto pusgrašiai, Rusijos kapeikos bei 20 a. monetos ir banknotai. 2000 metų vasario 14 d. Nalšios muziejus atvėrė duris naujame pastate. Trijose ekspozicijų salėse eksponuojama gamtos, archeologijos, istorijos, miestelėnų buities bei etnografijos eksponatai. Ekspozicijoje rodoma: kraičio skrynios, spintos, bufetai, kiti miestelėnų buities rakandai. Tel. (8 387) 5 18 31.

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Vieta: https://goo.gl/maps/eMBmkFZ3JBaiYhWG6 

Gintaras Balčiūnas
Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Labanoro bažnyčia Vilniaus vyskupijoje minima nuo 1522 metų, nes yra įrašyta tų metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąraše. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo Marijos Sopulingosios paveikslas, laikomas stebuklingu. Bažnyčiai pasenus, Vilniaus vyskupas Masalskis 1768 m. pastatė naują. Ji sudegė 1798 metais. 1818–1820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis. Spėjama, kad varpinė irgi pastatyta XIX amžiuje. 1820 m. Labanoro bažnyčios vizitacijos akte nurodoma, kad tai iš pušies rąstų suręstas pastatas su 7 stačiakampiais langais. Ant mūrinių postamentų pastatytos kolonos laikė aukštą trikampį frontoną – šiaudais dengto stogo skydą. Frontoną puošė trys pusapskričiai langai. 1849 m. stogas buvo uždengtas malksnomis. Tiek bažnyčia, tiek varpinė vėliau iš lauko apkaltos lentomis, nudažytos rusvai.

Cirkliškio buvusio dvaro sodyba

Vieta: https://goo.gl/maps/LZqJmDYFKSRWkGG99

Cirkliškio dvarą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau – kiti didžiūnai. Vėliau valdytas grafų Juozo, Edvardo ir Vladislovo Mastovskių. Jie pastatė rūmus (pamatinis akmuo su data 1823 m.; dvaras dar vadintas Švenčionių vardu), užveistas parkas. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Mastovskiai buvo ištremti į Tobolsko guberniją.

Cirkliškio dvaras yra Cirkliškyje. Dvaro rūmai dviejų aukštų, klasicistiniai, pagrindinį fasadą sudaro 6 kolonų portikas. Išlikusi kalvė ir ledainė. Yra parkas su vandens telkiniais. Link dvaro rūmų veda klevų ir liepų alėja.

Nors spėjama, kad Cirkliškio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje pagal Vilniaus universiteto profesoriaus architekto L. Gucevičiaus projektą, o 1820–1823 m. rekonstruoti, tačiau pagal istorinius dokumentus rūmai statyti 1823–1880 m. pagal architekto iš Vienos projektą. Išliko tik dalis puošnaus rūmų interjero.

Sovietmečiu dvaro rūmuose įkurtas tarybinis ūkis-technikumas. Šiuo metu juose yra Cirkliškio seniūnija, įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras.

Mindūnų apžvalgos bokštas

Vieta: https://goo.gl/maps/J5hwKrmm8xbYPj8R6

Bokštas atidarytas 2015 rugsėjo mėnesį ir skirtas apžvelgti Labanoro regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę, susipažinti su jame esančiais Baltaisiais Lakajais, Juodaisiais Lakajais, Siesarties ežeru, su salomis bei garsiąja Labanoro giria.

Martynas Žala
Mindūnų (Labanoro) apžvalgos bokštas. 36 m aukščio Vietos koordinatės: 55.219, 25.560788

Ežerų žvejybos muziejus

Vieta:  https://goo.gl/maps/xQ8rXQbH85xvpiHj9

Moletų TIC

Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a. žvejo pirkioje ir svirne. Šauniausią įspūdį daro 4 metrų ilgio XV a. luotas. Muziejuje eksponuojami senieji ungurių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, automatinės meškerės. Į muziejų įeina ir žvejo kambarys, kamarėlė, žuvų rūkyklos. Kiemą puošia pynučių tvoros, gėlynai, senos valtys. Šalia įrengtas baseinėlis, kuriame plaukioja žuvys.

Švenčionių apžvalgos bokštas

Vieta: https://goo.gl/maps/8yxSjGX8x6XyAVFd7

Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.

Senoji Palūšės valtinė

Vieta: https://goo.gl/maps/KY1WT2nKNqCNYvmv8

,,Palūšės valtinė” viena seniausių ir turbūt didžiausia Lietuvoje, įkurta 1959 metais. Jau dvi dešimtis metų, nejausdami tekančio laiko, kuria ,,Valtininko istoriją” turistų mekoje – Palūšėje.

Šimtai istorijų iš viso pasaulio buvo susėdę prie valtinės laužo, tyrame gamtos kampelyje tarp Niujorko ir Tokijo. Kodėl čia? Todėl, kad čia vis dar švaru, dar skaidru, dar gilu ir gyva. Dar gali žiūrėti į laužą ir būti vienas kitam geru.

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Sostinėje paminėtos Oršos mūšio metinės (nuotraukų galerija)

Kauno miesto muziejus kviečia švęsti Kauno gimtadienį ir apsilankyti nemokamai

We love Lithuania

Lankydamiesi saugomose teritorijose turite nepamiršti šių taisyklių

„Vandens nešėjas“ – Vilniuje atidengta R. Kvinto sukurta skulptūra

Kleboniškių muziejuje vyko mediniam Lietuvos architektūros paveldui skirtas seminaras

Parkuose ir rezervatuose minima Pelkės diena. Žygiai ir pažintinės ekskursijos

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"