„Tėve mūsų“ malda, dar vadinama Viešpaties malda, yra viena svarbiausių ir plačiausiai žinomų krikščioniškų maldų pasaulyje. Ši unikali malda turi gilią istoriją, simbolizmą ir yra tapusi kertine daugelio religinio gyvenimo dalimi.
Maldos kilmė
„Tėve mūsų“ malda kilo tiesiogiai iš Jėzaus Kristaus mokymo. Ji pateikiama Naujajame Testamente dviejose Evangelijos versijose:
- Mato evangelijoje (6:9013) – ilgesnė, labiau paplitusi versija
- Luko evangelijoje (11:2–4) – trumpesnė versija
Ši malda buvo Jėzaus atsakymas į mokinių prašymą išmokyti juos melstis. Tai vienintelė malda, kurios Jėzus tiesiogiai mokė savo sekėjus, todėl ji turi ypatingą reikšmę krikščionybėje.
Maldos tekstas lietuvių kalba
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. [Nes Tavo yra karalystė ir galybė, ir garbė per amžius. Amen.]
Pastaba: Paskutinė dalis, vadinama doksologija, nėra įtraukta į ankstyvuosius rankraščius, bet yra naudojama daugelio bažnyčių tradicijose.
Mažiau žinomi faktai
- Aramėjų kalba: Manoma, kad Jėzus tikriausiai išmokė „Tėve mūsų“ aramėjų kalba, kuri buvo Jo kasdienė kalba. Seniausi žinomi maldos užrašymai yra graikų kalba.
- Rytietiška skaičiavimo simbolika: Maldą sudaro 7 prašymai (Mato versijoje), o skaičius 7 Biblijoje simbolizuoja tobulumą ir pilnatvę.
- Mirties slėnio lentelė: Death Valley nacionaliniame parke JAV yra įdomus turistų traukos objektas – didžiulė akmens lenta su „Tėve mūsų“ malda 180 kalbų.
- Rekordinis vertimų skaičius: „Tėve mūsų“ yra išversta į daugiau nei 1800 kalbų ir tarmių, o tai daro ją vienu labiausiai verstų tekstų pasaulyje.
- Rytų krikščionių malda su virvute: Ortodoksų ir kai kuriose Rytų bažnyčiose tikintieji naudoja specialias maldų virveles (komboskini arba čiotki), kuriomis skaičiuoja „Tėve mūsų“ maldos pakartojimus.
Tradicijos įvairiose šalyse
Filipinai: Čia „Tėve mūsų“ malda yra neatsiejama „Angelus“ maldos dalis, kalbama tris kartus per dieną – 6 val. ryto, 12 val. dieną ir 6 val. vakaro, o bažnyčių varpai skamba primindami šią tradiciją.
Vokietija: Liuteronų tradicijoje „Vater Unser“ (Tėve mūsų) dažnai kalbama laikant rankas išskleistas ir nukreiptas į dangų – simboliškai priimant Dievo malonę.
Artimieji Rytai: Vietinių krikščionių bendruomenėse maldą vis dar kalba aramėjų kalba, tęsiant tradiciją nuo Jėzaus laikų.
Airija: Katalikiškose šeimose išlikusi tradicija vakarais susirinkti aplink židinį ir kartu kalbėti rožinį, kuriame „Tėve mūsų“ malda kartojama tarp misterijų.
Maldos teologinė reikšmė
Teologai pabrėžia, kad „Tėve mūsų“ yra daugiau nei tik žodžiai – tai savotiška krikščioniško gyvenimo santrauka ir programa:
- Kreipinys „Tėve mūsų“ pabrėžia mūsų santykį su Dievu ir vienas kitu.
- Prašymas „kasdienės duonos“ simbolizuoja pasitikėjimą Dievo aprūpinimu.
- Atleidimo prašymas susietas su mūsų pačių elgesiu su kitais.
- Prašymas apsaugoti nuo pagundos pripažįsta žmogaus dvasinę kovą.
Ši malda yra išskirtinė tuo, kad joje nėra asmeninių prašymų – visi kreipimaisi yra bendruomeniniai, naudojant daugiskaitą „mes“, o ne „aš“, taip pabrėžiant krikščioniškos bendruomenės vienybę.
Malda šiuolaikiniame pasaulyje
Nepaisant sekuliarizacijos, „Tėve mūsų“ išlieka viena labiausiai atpažįstamų maldų pasaulyje. Ji skamba ne tik bažnyčiose, bet ir koncertuose, filmuose, literatūroje. Šios maldos žodžiai turi ypatingą vietą daugelio žmonių širdyse – net ir tų, kurie nėra aktyvūs tikintieji.
Galingame savo paprastume „Tėve mūsų“ malda ir toliau jungia milijonus žmonių visame pasaulyje, peržengdama denominacijų, kultūrų ir kalbų barjerus.
Atleidimo malda – kelias į vidinę ramybę ir dvasinį atsinaujinimą
