Žiūrint į ramų Šešupės tekėjimą Šakiuose, sunku patikėti, kad šis nedidelis miestelis kadaise buvo vienas svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo centrų. Čia, tarp senų ąžuolų, ant ežero kranto, gimė dainos, kurias šiandien gieda visa Lietuva, o slapti knygnešių takai vedė į išlaisvėjusio žodžio šviesos pilną ateitį.
Zanavykų muziejus – gyva praeities širdis
Pradėkime kelionę nuo įspūdingo Zyplių dvaro ansamblio, kur tarp buvusios vežiminės sienų slypi tikras istorijos lobis – Zanavykų muziejus. Čia laikas tarsi sustojo XVIII amžiaus pabaigoje, kai zanavykų kraštas gyveno savo autentišką gyvenimą, kupiną tradicijų ir nepalaužiamos dvasios.
Muziejus ne tik rodo – jis kviečia patirti. Interaktyvūs žaidimai atskleis Sūduvos krašto signatarų paslaptis, o išmanioji zanavykų krašto žinovė palydės jus virtualioje ekskursijoje po senovės sodybą. Čia galėsite ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kaip kvepėjo naminė duona, kaip skambėjo kanklės vakaro tyloje.
Ypač įdomus naujasis Amatininkų namas – moderni erdvė, kur senovės amatai atskleidžiami per šiuolaikines technologijas. Tačiau tikrasis stebuklas – galimybė pačiam išsikepti duonos kepalą tikroje duonkepėje. Šis kvapas, šiluma, tradicija – visa tai perkels jus tiesiai į zanavykų buities šerdį.
Praktiškai: muziejus siūlo daugiau nei 16 skirtingų edukacinių programų – nuo žvakių liejybos iki tradicinių žaislų gamybos. Kiekviena programa – tai kelionė laike, kur praeitis tampa gyva ir paliečiama.
Dr. Vinco Kudirkos paminklas Šakiuose: ten, kur skleidėsi lietuvybė
Šakių miesto širdyje, ant ežero kranto, stovintis dr. Vinco Kudirkos paminklas – ne tik skulptūros kūrinys. Tai vieta, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, jaunas daktaras Kudirka priiminėjo ligonius, tačiau visą likusį laisvą laiką skyrė tam, kas jam buvo svarbiausia – lietuvių tautos žadinimui.
1890–1895 metais Šakiai tapo ne tik Kudirkos namais, bet ir slaptu tautinio judėjimo centru. Jo butas virto spaudos platintojų susitikimo vieta, o sode slėpėsi draudžiamų knygų slėptuvė. Įsivaizduokite – čia pat, kur dabar ramiai teka gyvenimas, kadaise vyko slapti susitikimai, buvo ruošiami planai, kaip išlaikyti ir puoselėti lietuvišką žodį.
Kudirka Šakius vadino „Žydpile“, „Žydmiesčiu“ – miesto daugiakultūriškumas formavo ir jo paties toleranciją bei platų pasaulio suvokimą.
Paminklinis akmuo signatarams: trijų didvyrių atmintis
Netoliese stovintis paminklinis akmuo byloja apie tris šio krašto sūnus, kurie 1918 metų vasario 16–ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vyskupas Justinas Staugaitis, Saliamonas Banaitis ir Jonas Vailokaitis – jų vardai iškalti akmenyje, o parašų faksimilės primena tą istorinę akimirką, kai buvo pasakyta: „Lietuva vėl laisva!“
Šio paminklo autorius – iš Šakių kilęs menininkas Mindaugas Šnipas, tarsi norėjęs pabrėžti: šis kraštas ne tik kūrė istoriją, bet ir moka ją tinkamai įamžinti.
Kudirkos Naumiestis: ten, kur gimė himnas
Keliasdešimt kilometrų nuo Šakių, Šešupės ir Širvintos santakoje įsikūrusiame Kudirkos Naumiestyje laikas, atrodo, sustojo dar drąsiau. Centrinėje aikštėje stovintis Vinco Kudirkos paminklas (skulptoriaus Vinco Grybo kūrinys iš 1934 m.) žvelgia į namą, kurio vietoje dabar stovi gimnazija. Būtent čia Kudirka praleido savo paskutiniuosius metus, čia sukūrė „Tautiškos giesmės“ žodžius, kurie šiandien yra mūsų brangus himnas.
Miestelio kapinėse ilsisi šis didis žmogus, o jo garbei pavadintas tiltas per Šešupę primena, kad kai kurie žmonės palieka pėdsakus ne tik žemėje, bet ir širdyse.
Rygiškių Jablonskynė: Kalbos Tėvo gimtieji namai
Tarp Kudirkos Naumiesčio ir Šakių, Rygiškių kaime, slepiasi viena iš brangiausių lietuvių kalbos istorijos vietų – Jablonskynė, kalbininko Jono Jablonskio, dar vadinamo Kalbos Tėvu, sodyba. Nors Jonas Jablonskis gimė netoliese, Kubilėlių kaime, 1877 metais, kai jam buvo 17 metų, šeima persikėlė į Rygiškių kaimą.
Čia, šioje autentiškoje sodyboje, atsiskleidžia kitoks tautinio atgimimo veidas – ne tik kovos už lietuvišką žodį, bet ir kasdienio darbo su kalba aspektas. Būdamas gimnazistas, studentas ar vėliau jau mokytojas, Jablonskis vis sugrįždavo į gimtuosius namus atostogų: skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus. Čia, tarp kasdienių rūpesčių, brendo didysis lietuvių kalbos normintojo talentas.
Iki šių dienų išlikęs gyvenamasis namas pastatytas pagal XIX a. pabaigos – XX a. pradžios zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J. Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos ir giminės nuotraukos. Ekspozicija skirta ne tik pačiam Jablonskiui, bet ir kitiems šio krašto žymiems žmonėms.
Sodybos teritorijoje taip pat išlikusi klėtelė, o kieme auga ąžuolas, vadinamas Rygiškių Jono ąžuolu – tarsi gyvas paminklas tam, kuris padėjo suformuoti lietuvių bendrinę kalbą. Jablonskynėje ir šiandien gyvena tautinio atgimimo dvasia – čia rengiamos kaimo teatrų šventės, jaunųjų kanklininkų stovyklos ir kiti renginiai, kurie puoselėja gimtosios kalbos grožį.
Vinco Kudirkos muziejus: himno gimtinėje
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejus, pastatytas tiksliai toje vietoje, kur stovėjo rašytojo namai ir kur buvo sukurta „Tautiška giesmė“. Čia eksponuojami autentiški daiktai: pianinas, kuriuo Kudirka grojo Varšuvoje, originalūs „Varpo“ numeriai, literatūrinių vertimų rankraščiai.
Interaktyvūs terminalai leis jums pavartyti varpininkų leidinius, pamatyti tikrą knygnešių slėptuvę, susipažinti su zanavykų tautiniu kostiumu. Muziejus siūlo net 12 skirtingų edukacinių programų – nuo „Varpo“ epochos pažinimo iki geometrijos mokymosi per lietuvių liaudies raštus.
Patarimas: dalyvaukite programoje „Kudirkos Naumiestis: nepaprasta pasienio miestelio istorija“ – dviejų valandų pėsčiųjų ekskursija atskleis ne vieną paslaptį.
Vaiguvos upė–gatvė: poezijos ir meilės upė
O štai tikras unikumas – Vaiguvos upė, kuri yra ne tik gamtos kūrinys, bet ir… gatvė! Taip, šia upe iki šiol galima važiuoti automobiliu. Švarus, šaltas vanduo, akmenukais išgrįstas dugnas, romantiškas čiurlenimas – visa tai kuria nepakartojamą atmosferą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio ilsėdavosi ir rašydavo Vincas Kudirka. Pasakojama, kad prie šio akmens susitikdavo du artimos sielos žmonės – Kudirka ir suomių rašytoja Mailia Talvio. Ar jų ryšys buvo tik draugiškas, ar siekė giliau – istorija tyli, bet romantika šaukia labai garsiai.
Karo metais akmuo buvo susprogdintas, vėliau iš jo pagamintos girnos aliejui spausti. Dabar jos stovi Plokščių centre ir vis dar vadinamos V. Kudirkos akmeniu – tarsi primindamos, kad net sunaikinus fizinį objektą, atmintis ir simbolika išlieka amžinai.
Kodėl verta atvykti į Šakius?
Šakių kraštas – tai ne tik istorijos pamokos ten, kur klestėjo ir skleidėsi lietuvybės idėjos. Tai gyva patirtis, kur galite:
- Išsikepti duoną pagal senovės receptus Zanavykų muziejuje.
- Pabraidžioti Vaiguvos upe, kur kadaise žengė Kudirkos kojos.
- Pajusti tikrą knygnešių paslaptingumą ir jiems grėsusius pavojus muziejuose.
- Suprasti, kaip gimė mūsų tautinis himnas.
- Patirti zanavykų kultūros autentiškumą per edukacinius užsiėmimus.
- Paliesti Kalbos Tėvo palikimą autentiškoje Jablonskynės sodyboje.
Šis kraštas moko, jog tautinis atgimimas – ne tik istorijos vadovėlių puslapiuose. Tai gyva dvasia, kuri mus pasiekia per kvapus, garsus, prisilietimus ir patirtis. Atvykite į Šakių kraštą ir leiskite istorijai tapti dalimi jūsų asmeninės kelionės.
Praktinė informacija: Zanavykų muziejaus edukacinės programos gali būti rezervuojamos kultūrinio švietimo sistemoje. Čia taip pat veikia restoranas „Kuchmistrai“ ir viešbutis „Zyplių dvaro oficina“, todėl galite pratęsti vizitą ir pernakvoti autentiškoje atmosferoje.
Šakių kraštas laukia – su visomis savo paslaptimis, istorijomis ir nematytu grožiu. Čia praeitis ne tik prisimenama – ji išgyvenama.
Platesnę informaciją apie lankytinas vietas rasite https://www.visitsakiai.lt/ka-veikti/
