Naujienos Pamatyk! Tauragė

Tauragės kraštas – 10 priežasčių jį aplankyti

5,00 (2)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaitijos regione, Karšuvos žemumoje, netoli pasienio su Kaliningrado sritimi, buvusiomis Prūsijos žemėmis, plyti Tauragės kraštas – dviejų istorinių regionų – Mažosios Lietuvos ir Lietuvos – paribys. „Amžinasis“ pasienis – ne retas taip apibūdina Tauragės miestą. Šis „statusas“ kraštui suteikia savitą atspalvį, o įdomi istorija – turtingą kultūrinių ir gamtinių paveldo objektų palikimą. Taigi, jūsų kelionių planams pateikiame 10 priežasčių, kodėl tikrai verta apsilankyti Tauragės krašte.

  1. Todėl, kad čia stūkso unikalus statinys, vadinamas Tauragės pilimi  miesto simbolis – vienintelis toks Lietuvoje pastatų ansamblis. 

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai renesanso laikų gynybinė pilis. Tačiau tai – XIX a. statytas administracinis pastatas. XIX a. pradžioje nutiesus naują plentą į Tilžę, carinė valdžia nusprendė įkurti naują didelę muitinę. Joje buvo atliekama muitinės kontrolė, gyveno muitinės darbuotojai, kalinti sulaikytieji, tarp jų ir knygnešiai. Carmečiui pasibaigus, pilies pastatų šeimininkai daug kartų keitėsi: čia veikė psichiatrijos ligoninė ir Aukštesnioji komercijos mokykla. Sovietmečiu čia buvo įkurdinta vidurinė mokykla, vėliau –  Elektromechanikos technikumas. 1990 m. rugsėjo 1 d. įsikūrė Tauragės krašto muziejus, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio lankytojams atvertos renovuotos buvusios kalėjimo patalpos, kurios naudojamos reprezentaciniams ir kultūriniams renginiams. 

  1. Todėl, kad čia per amžius buvo siena – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos.

Po 1410 m. laimėto Žalgirio mūšio, 1411 m. buvo pasirašyta Torno (Torunės) taikos sutartis, pagal kurią Vokiečių ordinas atsisakė pretenzijų į Žemaitiją. 1422 m. pasirašyta Melno taikos sutartis, nustatyta LDK ir Vokiečių ordino valstybės siena. 501 metus ši siena buvo tarpvalstybinė. Tiek pat metų buvo atskirta didelė dalis Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštas. Tai dabartinės Tauragės rajono savivaldybės teritorijos dalis – Lauksargių seniūnija. Siena skyrė ne tik valstybes, bet ir du kultūrinius arealus – protestantišką šiaurės vakarų Europą ir katalikišką vidurio Europą. Linija iki šiol atriboja du etnokultūrinius regionus – Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Melno taika istorikų pagrįstai vadinama abipusiu kompromisu ir per laiką yra gavusi „amžinosios taikos“ vardą. Ji galutinai išsprendė Lietuvos ir ordino konfliktą ir pakeitė jėgų santykį Rytų Europoje.

  1. Todėl, kad čia teka Jūra!

Ir tai ne tik skambus pavadinimas. Ne veltui, Jūra – dešimta pagal ilgį upė Lietuvoje, o  jos išskirtinė ypatybė – didelis vandeningumas. Kalbininkų nuomone, senžodis jūra reiškia vandenį ar didelį vandens telkinį. Upė Tauragės krašto vietovaizdį pagyvina savo vingiais skrosdama per jos teritoriją. Jūra – gana „jauna“ upė, susiformavusi šiame regione vėliau nei kitos, tačiau kai kuriuose ruožuose upė dar ir dabar intensyviai tebekuria savo slėnį: gilina vagą, ardydama krantus, atveria įspūdingas atodangas, o iš jų išriedantys akmenys sudaro šniokščiančias rėvas. Aktyvaus poilsio mėgėjams Jūros upės vandens turistinis maršrutas puikiai pritaikytas plaukti baidarėmis. 2011 metais išvalyta Jūros upės vagos dalis mieste, prie užtvankos rekonstruotas Jūros parkas, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, sportinių lauko treniruoklių zona, įrengta mini prieplauka.

  1. Todėl, kad čia Tauragės vardas buvo įrašytas į pasaulio istorijos puslapius.

Tauragės vardas minimas ir pasaulinėje istorijoje. Nepavykus Napoleono žygiui į Rusiją, jo armija traukėsi į vakarus. 1812 m. gruodžio 30 d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne  buvo pasirašyta 7 straipsnių konvencija tarp Napoleono sąjungininko Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto L. D. von Yorck ir Rusijos armijos generolo majoro H. K. von Diebitsch. Tauragės konvencija numatė, jog Prūsijos korpusas prieš Rusiją nebekariaus, liks neutralus. Pažymėtina, kad Jorkas veikė prieš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III valią. Napoleonas apie tai sakė: „tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu“. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje.

  1. Todėl, kad čia veikia vienas didžiausių nuotykių parkų Lietuvoje.

Tauragės miesto pakraštyje, buvusio Tauragės dvaro teritorijoje, įkurtas rekreacinis parkas, skirtas miesto gyventojų ir svečių poilsiui. Nuo 2011 metų pradėjo veikti vienas didžiausių Lietuvoje – Taurų nuotykių parkas. Jame netrūksta įvairių pramogų patiems mažiausiems ir adrenalino fanatikams. Parke įrengtos 6 skirtingo sudėtingumo trasos nuo 1 iki 21 metro aukštyje, vaikų žaidimo aikštelė ir pramogų erdvė vaikams – ORE – 250 kv/m ploto batutų zona, alpinizmo sienelė, kūrybinis kampelis bei lavinamųjų ir ekologiškų žaislų spinta. Norintys ekstremalių pojūčių galės išbandyti šuolį ant oro pagalvės ar šiltuoju metų laiku nakvynę namelyje medyje net 8 metrų aukštyje!

  1. Todėl, kad Tauragė turi tik jai būdingą charakterį ir savitą atspalvį.

Pasienio miestas istorijos vingiuose atsidūrė tarp dviejų pasaulių: skalvių ir Karšuvos žemių, tarp Mažosos ir Didžiosios Lietuvos, tarp katalikybės ir reformacijos. Šis kraštas turėjo būti siena, skirianti šiuos pasaulius, o kartais – juos jungiantis tiltas. Tauragę kūrė ne tik įvairių konfesijų, bet ir skirtingų tautybių tauragiškiai. Be vietinių žemaičių, gausios buvo rusų, vokiečių ir žydų bendruomenės. Tauragės kraštas, būdamas pasienyje, įgavo skirtingas tautines ir konfesines spalvas – tarsi į vieną upę sutekėdavo skirtingos kultūros, kuriančios ir gražinančios miestą ir jo apylinkes. Čia gausu vertingų kultūros ir istorijos paminklų, senovės gyvenviečių ir bažnyčių, piliakalnių ir muziejų – skirtingų laikmečių palikimas, suformavęs dabartinį Tauragės krašto veidą.

  1. Todėl, kad čia nuostabi gamta.

Tauragės kraštas turtingas gražia gamta, kuri keliaujantiems gali pasiūlyti daug malonių potyrių tiek aktyviai poilsiaujant, tiek ramaus atokvėpio akimirkų. Čia jus pasitiks ošiantys miškai ir žaliuojančios pievos, kuriuose veši įvairi, kartais reta, augmenija ir ne ką mažiau įdomesnė gyvūnija. Pagramančio regioninis parkas jus pasitiks įspūdingais Akmenos ir Jūros upių slėniais, atodangomis, rėvomis, bei įvairiais amžiais datuojamais piliakalniais, o Viešvilės rezervatas – laukinės, civilizacijos beveik nepaliestos gamtos slėpiniais. Tad pietų Karšuvos žaliasis apdaras neišsiamamas atradimų aruodas, kupinas lankytinų gamtos paveldo objektų.

  1. Todėl, kad čia puoselėjamas tradicinių amatų paveldas.

Tauragės krašte netrūksta kūrybingų ir kuriančių amatininkų, kurie savo sukurtais darbais puošia aplinkinių gyvenimą ir tuo pat puoselėja tradicinius amatus. Tauragės mieste ir jo apylinkėse puikuojasi daug iš medžio ir akmens tautodailininkų sukurtų darbų. Daugelį darbų galima apžiūrėti Tauragės miesto viešuose erdvėse: aikštėse, parkuose. Skulptorių darbai turi ne tik meninę vertę, bet įamžina ir svarbius istorinius įvykius. Siekiant išsaugoti Tauragės krašto tradicinius amatus ir etnokultūrą, Tauragės rajone, Norkaičių kaime įsikūrė Taradicinių amatų ir etnokultūros centras, kuriame puoselėjama tradicinių amatų kultūra: kulinarinis paveldas, audimas, medžio apdirbimo darbai, mezgimas, nėrimas vašeliu. Tauragės krašto svečiai kviečiami iš anksto užsiregistruoti į šio centro organizuojamas edukacijas ir patys išbandyti tradicinių amatų subtilybes.

  1. Todėl, kad čia nuolat verda kultūrinis gyvenimas.

Tauragės krašte netrūksta kultūros įstaigų, organizuojančių įvairaus pobūdžio kultūrinius renginius ištisus metus. Bibliotekuose, kultūros centruose, muziejuose organizuojamos valstybinės, kalendorinės, tradicinės šventės, atmintinų datų paminėjimai, knygų pristatymai, parodos, spektakliai, koncertai ir kiti renginiai. Tauragės miesto šventė, organizuojama kasmet nuo 2005 metų, pritraukia ne tik daug dalyvių, bet ir šventės renginiuose apsilankančių tauragiškių bei miesto svečių. 

  1. Todėl, kad čia kiekvienas atras sau patinkančią turizmo pramogą.

Tauragės kraštas išties turi ką pasiūlyti turistui. Puikus kraštovaizdis, turtingas istorinis bei gamtinis paveldas leis ne tik pažinti kraštą iš arčiau, bet ir pasimėgauti turiningu poilsiu. Nuolat atnaujinami ar leidžiami nauji turistiniai leidiniai, kuriami turistiniai maršrutai, mobiliosios programėlės, įgyvendinami bendri projektai su kaimyninėmis savivaldybėmis. Kiekvienas atvykęs į Tauragės kraštą atras sau labiausiai patinkančią laisvalaikio pramogą: nuo aktyvaus turizmo iki ramaus poilsio svetinguose kaimo turizmo sodybose. 

Tekstą parengė Živilė Griguolienė, Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Trys tekstai nugulė ant sostinės Antakalnio pastatų sienų

Sostinės Trijų kryžių paminklas nušvito Ispanijos vėliavos spalvomis

We love Lithuania

Šiaulių podiumas. Kur Šiauliuose gyvena mada ir stilius?

Europos paveldo dienos Pasvalyje: ką pasakoja senųjų pastatų požemiai?

We love Lithuania

Klaipėdos laikrodžių muziejus – virtualus turas

We love Lithuania

Europos paveldo dienos Lietuvoje: atraskite Šimtmečio paveldą

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"