Okonomiyaki – dar vienas gatvės maisto patiekalas, kilęs iš Kyoto, kur netrukus savo laikinų namų duris atvers geriausias pasaulio restoranas – Noma. Ir nors šis patiekalas nė iš tolo neprilyksta jokiems kulinariniams stebuklams, visgi jis yra artimas net lietuviams.
Okonomiaki – stambiai tarkuotas kopūsto blynas su miltais ir kiaušiniu, gardinamas įvairiais priedais – šonine, jūros gėrybėmis arba paukštiena, o jo skonis sustiprinamas lengvais džiovinto tuno plunksnų patalais, japonišku majonezu ir kitais padažais.
Šis iš pažiūros paprastas patiekalas gali nustebinti savo stipriais ir išraiškingais skoniais, tokiais kaip dashi (japoniško sultinio bazė pagaminta iš džiovinto tuno) ir šis blynas gali pasirodyti visai neprastai, tad leidžiamės ieškoti šio lietuviško bulvinio blyno pusbrolio iš Japonijos.
Vilniuje apsilankiau japoniško gatvės maisto vietoje – Tachi Machi, kurioje tikėjausi atrasti dar neragautų Lietuvoje Japonijos skonių.
Ramioje vietoje atokiau centro įsikūrusi maitinimo įstaiga pasitiko su šypsenų šalies nuotaika, o santūri šeimininkė bei šefė nuteikė pozityviai.
Pasirinkimas – trumpas ir aiškus kaip ir turėtų būti gero maisto vietoje.
Miso sriuba su miniatiūrinėmis daržovių salotomis – puikus startas prieš karštąjį patiekalą, nors porcija kukli, miso buvo puikaus skonio, pagaminta iš kokybiško sultinio. Salotos pateiktos su sriuba buvo lengvai šiltos, su trumpu terminiu apdotojimu – kas puikiai išsaugo daržovių vertingąsias savybes ir maistinę vertę.
Hyashi kiauliena su ryžiais buvo puiki – geras ir kokybiškas mėsos troškinys su puikiais tolumoje jaučiamais Japonijos prieskoniais, Torisoboro don – bliūdas su ryžiais, skrembalu ir malta vištiena priminė nabagų patiekalą savo konstrukcija, skoniais ir stipriu teryaki dominavimu mėsoje – blanus, prastas kokteilis.
Na ir mano ieškotas Okonomyaki – su jūros gėrybėmis – turi būti tikrai puikus, nes juk paprasti produktai daro stebuklus, bet, deja, skonis buvo labai prastas, neperkeptas blynas atrodė prastai – žalias kopūstas bukino dantis, keli gabaliukai jūros gėrybių kokteilio nepermušė lietuviško kopūsto žalumo, o Japonijos gamtos ir prieskonių aromatu ir su žiburiu nerasi.
Abudu blynai tiek su šonine, tiek su jūros gėrybėmis buvo beveidžiai ir nė iš tolo nepateisino mano lūkesčių.
Desertas – keistos tekstūris krakmolo burbuliukai su teryaki pagardu atrodė įdomiai, bet nekėlė apetetingumo, o ir skonis labiau buvo nuviliantis ir kuklus.
Nors vieta iš esmės kelianti daug simpatijų dėl anglakalbių japonijos ir azijos merginų, kurios šiai vietai suteikia daug žavesio ir patikimumo, visgi japoniškos dvasios – mažokai, skonių ir jausmų žiupsnio nepatyriau, labiau sulietuvintą pataikavimą svečiui be išskirtinumo jausmo..
Nors vieta ir nėra beviltiška, visgi padigendu Japoniško gatvės maisto ir spalvų, tad tokioms vietoms reikia daugiau unikalumo ir drąsos siūlyti autentiškumą.
Kolkas lietuviškas bulvinis blynas nugali okonomyaki kopūstainį, nerasdamas sau tinkamo skonio apniukusiame ir drėgname Vilniuje.
Maistas mylintiems gyvenimą.
