Gegužės 22-ąją dieną net 195-iose pasaulio valstybėse minima Tarptautinės biologinės įvairovės dieną. Tarp jų yra ir Lietuva. Šia proga Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija nori jus artimiau supažindinti su regiono biologine įvairove ir ypatingos svarbos gamtinėmis buveinėmis, kurios labiausiai reprezentuoja plačią, sąlyginai nedidelio regiono gamtinę įvairovė.
2000 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė gegužės 22-ąją Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes 1992 m. būtent šią dieną buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m.
Biologinė įvairovė – tai gyvybės mūsų planetoje įvairovė, apimanti visus augalus, gyvūnus, grybus ir mikroorganizmus, taip pat jų tarpusavio ryšius ir ekosistemas.
Šiuo metu Lietuvos biologinę įvairovę sudaro apie 2 500 gyvūnų, 1 800 augalų ir 6 100 grybų rūšių. Lietuvoje yra nemažai nacionaliniu ir europiniu mastu svarbių buveinių, kurios yra stebimos ir saugomos įvairių institucijų vien tam, kad jose būtų išlaikyta kuo didesnė biologinė įvairovė.
Šiame straipsnyje norėtume supažindinti jus su Mažosios Lietuvos regione esančiomis gamtinėmis teritorijomis ir buveinėmis, kurios išsiskiria unikalia ir itin plačia biologine įvairove bei atspindi šio krašto gamtinį išskirtinumą.
Rambyno regioninis parkas ir jo Šereiklaukio miškas bei Ragainės vingis
Apibūdinant gamtines vertybes esančias Rambyno regioniniame parke, visada tenka kalbėti apie dvi dideles ekosistemas – Šereiklaukio mišką ir Ragainės vingio užliejamas Nemuno pievas. Abu šie gamtos dariniai yra įtraukti į Europinės svarbos buveinių apsaugai skirtų teritorijų (BAST) tinklą „Natura 2000“.
Šereiklaukio miške yra išskirtos aštuonios svarbios, nykstančios šio tinklo miškų buveinės. Tai vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, sausieji ąžuolynai, pelkiniai ir aliuviniai miškai.
Vykdomi tokių gyvūnų, kaip juodosios meletos, jerubės, didžiosios miegapelės, šikšnosparnių monitoringai Šereiklaukio miške atskleidė, kad šio miško ekosistema yra pakankamai stabili. Juodųjų meletų gausa miške parodo, kad jų gyvenimo aplinka gera, o juk ji yra pirminis paukštis, skatinantis ir kitų paukščių, žinduolių gausą.
Tiriant šikšnosparnius Rambyno regioninio parko teritorijoje yra rastos net 8-ios jų rūšys, iš kurių penkios yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Šereiklaukio miško didžiulę gamtinę vertę rodo ir faktas, kad jame rasta didžioji miegapelė. Ji laikoma visaverčio lapuočių ar mišraus miško indikatoriumi, simbolizuoja nepažeistą ekologinę pusiausvyrą, gausią biologinę įvairovę ir subalansuotą gamtos išteklių naudojimą.
Ragainės vingyje yra išskirtos keturios „Natura 2000“ pievų augalų bendrijos: stepinės pievos (tai pievos labai turtingos augalų rūšių, sutinkamos saulėtose sausose vietose), eutrofiniai aukštieji žolynai (tai žolynai, kurie mėgsta trąšią, daug azoto turinčią dirvą), aliuvinės pievos (tai pievos, kurios auga ant upių suneštų dirvožemių), šienaujamos mezofitų pievos (tai pievos, kuriose auga augalai mėgstantys vidutinio drėgnumo dirvožemį).
Nors Rambyno regioniniame parke išsamūs floros tyrimai per paskutinius kelis dešimtmečius nebuvo vykdyti, ankstesnių tyrimų metu Rambyno kraštovaizdžio draustinyje buvo užregistruotos 647 savaiminės augalų rūšys. Kadangi regioninio parko teritorija yra gerokai didesnė už buvusį draustinį ir apima kai kurias antropogenines buveines, iš viso Rambyno regioninio parko teritorijoje turėtų būti net apie 700 savaiminių augalų rūšių.
Kuršių marios ir jos biosferinis poligonas
Kuršių marios – Vakarų Lietuvos pakraštyje telkšantis stambiausias šalies vandens telkinys, nuo Baltijos jūros atribotas tik siaura sausumos juosta – Kuršių nerija.
Kuršių marios yra vienintelė lagūna Lietuvoje. Kadangi tai pratakinis vandens baseinas, su Baltijos jūra susisiekiantis 400-600 m pločio sąsiauriu, marios priskiriamos tipiškų estuarinių lagūnų kategorijai. Tai yra gamtinis filtras, apvalantis užterštus Nemuno vandenis prieš patenkant į jūrą.
Kuršių marių plotas – 1584 kv. km, o viso marių baseino plotas – 100500 kv. km. Lietuvai priklauso mažesnė – šiaurinė marių dalis (413 kv. km), pietinė priklauso Karaliaučiaus sričiai (Rusijos ter.).
2005 m. Kuršių marių akvatorija buvo patvirtinta, kaip europinės svarbos „Natura 2000“ tinklo buveinė.
Kuršių marios nuo seno garsėja gausiais žuvų ištekliais ir yra vienas produktyviausių vandens telkinių Europoje. Mariose sutinkamos beveik visos į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos žuvų rūšys, tačiau atlikus biologinės įvairovės tyrimusišskirtos būtent šios saugotinų žuvų rūšių buveinės – perpelių, lašišų, ožkų, salačių beiupinių nėgių.
Kuršių marių, kaip jūros lagūnos augalijos savitumą pabrėžia halofitai – druskingų augimviečių augalai.
Kuršių marių akvatorija yra išskirtinai svarbi ir retoms paukščių rūšims: mažajai gulbei, smailiauodegei ančiai, didžiajam ir mažajam dančiasnapiams, mažajam kirui, jūriniam ereliui.
Pagramančio regioninis parkas ir jo griovių bei šlaitų miškai
Pagramančio regioninis parkas yra buveinių apsaugai svarbi „Natura 2000“ teritorija. Čia gausu įvairių miško ir pievų buveinių bei saugomų rūšių veisimosi vietų. Geriausiai šį parką reprezentuoja Akmenos ir Jūros upės, jų slėniai, kur aptinkamos ES svarbos buveinės – griovų ir šlaitų miškai. Šiose buveinėse auga turtingi klevų, guobų, liepų miškai, įsikuriantys normalaus ir laikinai perteklinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio (kartais žvyro) dirvožemių.
Šie miškai pasižymi vešliu žolynu, kuriame gausu europinių pipirlapių, plačialapių katilėlių, tamsiųjų plaučių. Taip pat aptinkamos retos augalų rūšys – tuščiaviduris rūtenis, paprastoji gebenė, totorinė maludė. Dėl specifinių sąlygų šios buveinės dažnai užima nedidelius plotus, tačiau yra itin svarbios biologinei įvairovei.
Nemuno delta ir jos aliuvinės pievos
Aliuvinių pievų saugomos buveinės plotas Nemuno deltoje bendrai siekia net 3435 ha. Šiose pievose peri į Raudonąją knygą įtrauktas paukštis – Meldinė nendrinukė.
Meldinių nendrinukių namai – didelį plotą užimančios atviros žemapelkės ir užliejamos pievos – mezotrofinės ir šiek tiek eutrofinės šlapynės, kuriose vyrauja viksvos.
Meldinė nendrinukė – rečiausias Europos paukštis – vis dar yra ties išnykimo riba.
Tai – tikras buveinių specialistas, galintis išgyventi tik esant tam tikroms sąlygoms. Meldinių nendrinukių patelės per sezoną veda dvi vadas. Per dieną paukštis nuo ir iki lizdo nuskrenda šimtus kartų, dažniausiai nenutoldamas daugiau nei 30 metrų. Taigi, šeimynai reikia daug maisto nedidelėje teritorijoje. Maisto kiekį lemia augalija ir vandens lygis. Paukščiams taip pat reikalinga ir dideli atviri plotai, kur jie galėtų įsikurti ir sau į partnerius rasti daugybę kitų meldinių nendrinukių.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas ir jo aukštupio pelkynas
Viešvilės gamtiniame valstybiniame rezervate yra net 59 buveinės saugomos „Natura 2000“ Buveinių ir paukščių direktyvos.
Artosios aukštapelkėje peri iki penkių porų retųjų paukščių dirvinių sėjikų. Lietuvoje jų priskaičiuojama tik 40-50 porų. Ši aukštapelkė yra paskutinė vietovė keliaujant į pietryčius, kur dar aptinkama viksvuolinių šeimos žolinių augalų rūšis kupstinė kūlingė.
Tarpinio tipo pelkės užima nemažą dalį rezervato teritorijos. Jose klęsti liekniniai beržai, dvilapiai purvuoliai, pelkinės uolaskėlės, orchidiniai augalai. Dėl klimato kaitos kai kurios pelkės užželdinėja sumedėjusia augalija. Todėl tokiose pelkėse vykdomi gamtotvarkos darbai šalinant karklų atžalas. Taip siekiama išsaugoti ir sudaryti palankias sąlygas į Raudonąją knygą įtrauktam augalui pelkinei uolaskėlei.
Rezervato vakarų taiga – taip pat yra klestinti biologine įvairove buveinė. Čia aptinkami baltieji kiškiai, samana – tridantė bazanija, lūšis, peri mažosios pelėdos lututės, žvirblinės pelėdos.
Į rezervato teritoriją patenka ir Karšuvos giria, kuri yra labai svarbi ne tik įvairių gyvulių, bet ir itin retos rūšies vabzdžio šneiderio kirmvabalio buveinė. Čia gausu šviesių pušynų, kuriuose ir įsikuria šis nedidelis, vos 1,5 cm vabzdys, gyvenantis po pušų žieve. Jis po pušų žieve vystosi 2-3 metus, minta džiūstančių pušų mediena. Greta šneiderio kirmvabalio įsikuria ir eilė kitų smulkių su yrančia mediena susijusių rūšių. Tad šneiderio kirmvabalis yra labai geras pušynų būklės indikatorius – jei jie aptinkami, reiškia pušynų ekosistema pakankamai sveika.
Pajūrio regioninis parkas ir Pajūrio kopos su unikaliomis, tik pajūryje sutinkamomis buveinėmis
Pajūrio regioniniame parke rūšių įvairovė susitelkusi tik pajūriui būdingose ES svarbos buveinėse – baltosiose, pilkosiose ir medžiais apaugusiose kopose, pajūrio smėlynų tyruliuose. Galima teigti, kad pati įvairovė čia – ne itin didelė, tačiau dauguma aptinkamų rūšių ir bendrijų yra sutinkamos tik pajūryje, o bent trejetas rūšių yra Rytų Baltijos endemai, sutinkami tik šioje Baltijos regiono dalyje.
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Pajūrio kopos dalis, kur mozaikiškai išsidėstęs buveinių kompleksas iš pilkųjų, baltųjų, medžiais apaugusių kopų ir pajūrio smėlynų tyrulių bei šienaujamų mezofitų pievų (tačiau čia yra ir išskirtinė buveinė – augalais apaugę pajūrio skardžiai), panaši į tokią pat esančią ir Olando Kepurės skardyje.
Kodėl minime Biologinės įvairovės dieną?
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomeninis, net 1 677 iš 15 060 įvertintų Europos rūšių netolimoje ateityje gresia išnykimas. Labiausiai nyksta sraigės, moliuskai ir žuvys. Pavojus taip pat kyla daugiau kaip pusei Europos endeminių medžių, įskaitant kaštonus, bei penktadaliui varliagyvių ir roplių. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, nuo 2015 m. Europoje jau išnyko 36 augalų ir gyvūnų rūšys.
Dabartiniai duomenys rodo, jog mūsų planetoje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš fosilinių radinių. Didžiąja dalimi tai vyksta dėl žmogaus vykdomos veiklos: ekosistemų naikinimo, taršos, nedarnaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo, ir kitų priežasčių.
Lietuva taip pat šiandien susiduria su nemažai biologinės įvairovės išsaugojimo problemų – žemės naudmenų keitimas, nedarnus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos tarša, klimato kaita, invazinių rūšių plitimas.
Todėl Biologinės įvairovės diena yra skirta priminti žmonėms, kad mes taip pat esame gamtos dalis ir turime saugoti mūsų planetos biologinę įvairovę, nes nuo jos pokyčių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis.
2024 m. vasarį Europos parlamentas pritarė naujoms gamtos atkūrimo taisyklėms. Šios taisyklės įpareigoja visas ES šalis stengtis atkurti natūralias buveines. Savo ruožtu Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
Lietuva taip pat turės prisidėti siekiant ambicingų ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslų – padidinti saugomų teritorijų plotą iki 30 procentų, gerinti rūšių ir buveinių apsaugos būklę, stiprinti apdulkintojų apsaugą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, žemės ūkio paskirties žemę praturtinti kraštovaizdžio elementais bei atkurti ištiesintas upių vagas.
