Per karantiną daugelis iš mūsų priprato daugiau laiko leisti gamtoje – ieškoti dar neatrastų pažintinių takų ir žygiuojant jais mėgautis savo laisvalaikiu. Džiaugiamės, jog šis sudėtingas laikotarpis jau praeityje. Vis dėlto, išsiugdytas įprotis daugiau vaikščioti, skaičiuoti savo dienos žingsnius ir mėgautis gamtos apsuptimi tegul ir toliau lieka mūsų įprasto gyvenimo dalimi – juk tai naudinga tiek kūnui, tiek sielai. Na, o jeigu visi pažintiniai taškai jums jau pažįstami ir ieškote naujų maršrutų, pristatome išties neeilinį taką, kuris driekiasi per visas tris Baltijos valstybes. Tai – Miško takas.
Atraskite Baltijos šalių miškus ir nacionalinius parkus
Pasivaikščiojimas gražiausiais Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškais bei nacionaliniais parkais – pripažinkite, skamba kaip išties turiningas ir įdomus laisvalaikio praleidimo būdas, tiesa? Miško takas – tai Europos ilgų atstumų pėsčiųjų maršruto E11 dalis Baltijos šalyse, kuri ir tęsiasi per visas tris Baltijos šalis. Tako pradžia – Lenkijos ir Lietuvos pasienis: kelionė prasideda netoli Lazdijų miestelio ir tęsiasi per Latvijos sostinę Rygą, kol galiausiai pasiekia Taliną Estijoje.
Miško tako ilgis net ~2141 km, tad norint pereiti jį visą tektų nemažai paplušėti, o ir laiko skirti gana nemažai – maždaug 102–114 dienas. Galbūt ir atsiras tokių drąsuolių, kurie patys sau mes iššūkį nueiti visą Miško taką vienu kartu. Visgi, to daryti tikrai nebūtina – visas maršrutas suskirstytas į ~20 km atkarpas, nurodant ne tik įdomiausias jų lankytinas vietas, tačiau ir apgyvendinimo ir transporto paslaugų teikėjus. Tad pažintį su Miško taku galima pradėti tiesiog išsirenkant dominančią jo dalį: tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ar Estijoje.
Miško takas Lietuvoje – ką įdomaus galima pamatyti?
Kaip jau užsiminėme anksčiau, Miško tako pradžia – netoli Lazdijų. Lietuvoje jis vinguriuoja pro Dzūkijos ir Žemaitijos etnografinius regionus ir tokių pačių pavadinimų nacionalinius parkus. O taip pat kerta ir Aukštaitijos etnografinį regioną bei net 8 regioninius parkus: Veisiejų, Nemuno kilpų, Kauno marių, Dubysos, Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Varnių ir Salantų. Visas šis, Lietuvoje esantis, maršrutas – 747 km ilgio.
Štai, pavyzdžiui, Dzūkijos etnografinis regionas suskirstytas į 6 panašaus ilgio atkarpas. Įdomu tai, jog šiam regionui būdingas kraštovaizdis susiformavo net prieš 10 tūkst. metų! Didelis, retai apgyvendintas miškų masyvas, maži kaimeliai, Druskininkų kurortas, natūralūs mineralinių vandenų šaltiniai, Merkio ir Nemuno upių santakoje įsikūrusi viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių – Merkinė. Patikėkite, šios Miško tako atkarpos – be galo įdomios. Tereikia plačiau pasiskaityti ir išsirinkti tas, kurios artimiausios jūsų širdžiai. Informaciją rasite čia: https://baltictrails.eu/lt/forest/itinerary/21
Na, o Žemaitijos etnografinis regionas suskirstas net į 14 atkarpų: vienos iš jų – lengvesnės, kitos – sunkesnės. Belieka išsirinkti, kuri atitinka būtent jūsų poreikius. Galime pažadėti tik viena – visos atkarpos be galo įdomios. Jas lydi kalvotas ir miškingas Žemaitijai būdingas kraštovaizdis, kurį paįvairina ežerai, upės ir upeliai, pelkės ir šaltiniai. Vien Žemaitijos nacionaliniame parke daugiau nei pusę teritorijos užima tankūs miškai: ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. O atvirame kraštovaizdyje dominuoja pievos. Tiesa, tarp kalvų ir pievų pasislėpę ir piliakalniai, alkakalniai, senosios gyvenvietės, unikalūs kaimai, miestai ir miesteliai. Čia sutiksite ir vietinius žmones, kurie išsaugoję savo tarmę, papročius ir tradicines šventes – galbūt pavyks sudalyvauti ir vienoje iš jų? Daugiau apie šias Miško tako atkarpas galite pasiskaityti čia: https://baltictrails.eu/lt/forest/itinerary/25
Praktinė informacija žygeiviams
Kyla klausimas – kaip gi pasiruošti žygiui Miško taku? Žinoma, pirmiausia būtina išsirinkti dominančias atkarpas. Kelionę Miško taku galima pradėti bet kurioje vietoje ir eiti į abi puses – ženklinimai abipusiai. Beje, priklausomai nuo galimybių ar poreikių, atskiras atkarpas galima ne praeiti pėsčiomis, bet ir pravažiuoti visuomeniniu transportu. O su kai kuriais apgyvendinimo vietų savininkais (jeigu nuspręstumėte nakvoti žygio metu), galima iš anksto susitarti dėl transporto paslaugų ar daiktų pervežimo į kitą vietą.
Miško take rasite daug ženklinimų – informacinių lipdukų bei lentelių, padedančių orientuotis žygio metu. Taip pat yra parengtas kelionių vadovas, kuriame pridėti žemėlapiai. Juose rasite visą reikalingą informaciją – nuo maršruto bei ką jame verta pamatyti, iki vietų, kuriose yra artimiausias bankomatas, vaistinė ar turizmo informacijos centras. Tad orientuotis erdvėje tikrai nebus sudėtinga. Jei esate žygeivis naujokas ir jaučiatės nedrąsiai pirmą kartą keliaudamas į tokį ilgą žygį, tuomet iš Miško tako svetainės galite atsisiųsti maršruto GPX duomenis į savo telefoną. Su savimi turėsite visą maršrutą ir matysite, ar keliaujate teisingai, ar niekur nenuklydote. Tiesa, apgyvendinimo vietų, maitinimo paslaugų ar parduotuvių kiekis atkarpose skiriasi. Tad prieš leisdamiesi į žygį suplanuokite, kur ketinate ilsėtis, o kur pavalgyti.
Na ir žinoma, pasirūpinkite tinkama apranga ir avalyne, deginkite laužus tik tam skirtose vietose, turėkite reikiamą inventorių. Daugiau praktinės informacijos kaip pasiruošti kelionei Miško taku rasite čia: https://baltictrails.eu/lt/forest/route/info.
Sumuškite savo žingsnių rekordus Miško take!
Platesnė informacija apie projektą: https://baltictrails.eu/lt/forest
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą LLI-448 „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“ (Žygių projektas).
Projektas iš dalies finansuojamas 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Projekto biudžetas – 788 100 Eur. Iš jų – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 669 900 Eur.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
