Bažnyčia, kurioje melsdavosi Barbora Radvilaitė, Mažasis Lietuvos Vatikanas su penkių vienuolynų žiedu, medinė Vilniaus katedros kopija, povandeninis kryžius, dviračių maršrutas bažnyčių taku ar net apsauginių kaukių gamyba bažnyčios muziejuje. Žolinės savaitgaliui siūlome ne tik susiplanuoti žolynų šventinimą tradiciniuose atlaiduose, bet ir dvasinių patyrimų kelionę po neatrastas sakralias vietas šalies regionuose.
„Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, – keliauti kitaip linki ir kunigas Algirdas Toliatas.
Tarp atrinktų 33 stotelių – mažiau žinomos šventovių ir kitų religinių vietų istorijos:
Pastatyta be vinių. Palūšės Šv. Juozapo medinė bažnyčia (Ignalinos r.)
Ežerų apsuptyje XVIII a. viduryje iškilusią medinę bažnyčią su vienintele Lietuvoje aštuonkampe varpine tikrai matė kiekvienas – kadaise ji puošė popierinį 1 lito banknotą. Ji garsėja tuo, kad, sakoma, buvo statyta tik su kirviu, nenaudojant vinių. Itin svetingi užrašai virš šios bažnyčios durų: „Įženk geras“ ir „Išeik geresnis“.
Kryžius Platelių ežero dugne (Plungės r.)
Platelių ežero viduryje, ant vadinamosios Kryžavonės kalvos keliolikos metrų gylyje, stovi Kretingos pranciškonų vienuolių palaimintas kryžius. Jį pamatyti galima pasirinkus vieną iš nardymo centro siūlomų maršrutų. Pasak kryžių po vandeniu 2005 m. nuleidusių brolių pranciškonų, taip jie tiesiogiai interpretavo Popiežius Jono Pauliaus II žodžius, jog norint atrasti kryžiaus esmę reikia irtis į gelmę.
Kur ilsisi mumijos. Liškiavos vienuolynas (Varėnos r.)
Ypatingą Dzūkijos vietą, ieškantiems dvasinių patirčių, galima pasiekti plaukiant Nemunu iš Druskininkų. Ant stataus Nemuno kranto iškilęs Liškiavos bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis yra XVII-XVIII a. architektūros paminklas. 1990–1997 m. Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia buvo restauruota, o jos požemiuose įrengtas muziejus su mumifikuotais dominikonų vienuolių palaikais. Įdomu, kad bažnyčioje yra išlikę XIX a. vargonai, kuriais grojo žymaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.
Medinė Vilniaus katedros kopija. Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia (Alytaus r.)
Pažvelgus į šią bažnyčią galima pagalvoti, kad prieš akis stovi miniatiūrinė medinė Vilniaus katedros kopija. Pastatyta 1795 m., nedidelė, turi klasicizmo elementų, bebokštė, stačiakampio plano, su šešių kolonų portiku. 1913 m. dailininkui Antanui Žmuidzinavičiui patarus, o gal pagal jo projektą, vidaus sienos dekoruotos stilizuotais liaudiškais ornamentais.
Įkvėpta Romos. Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Kaišiadorių r.)
XIX a. pradžios apskrita kupolinė Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – viena iš dviejų rotondinio tipo bažnyčių Lietuvoje. Antroji stovi Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Mūrinės Kalvių bažnyčios statybas finansavo Tomas ir Juzefa Vavžeckiai, tačiau architektas nėra žinomas. 1806 m. pašventintas pastatas ne kartą yra nukentėjęs nuo įvairių gamtos stichijų.
Rožinių paroda (Kaišiadorių r.)
Guronių kaimas – kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė. Nors sodybos nelikę, 2006 m. čia įkurtas vienintelis Lietuvoje sakralinis Rožinio slėpinių kelias ir parkas. Jame – koplyčia, ją aplinkui supa dar penkios mažesnės koplytėlės, taip pat rekolekcijų namai su rožinio ekspozicija.
Perkelta iš marių dugno. Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Kaišiadorių r.)
Šimtmetį senosiose Rumšiškėse (dabar – Kauno marių dugnas) stovėjusi medinė bažnyčia 1958-1959 metais iš būsimųjų Kauno marių dugno kartu su varpine buvo perkelta į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Šioje bažnyčioje vyksta iškilmės užlietų kaimų gyventojams atminti. Kauno marių regioninio parko direkcijos duomenimis, užtvenkus Nemuno vagą vanduo užliejo apie 40 kaimus, virš 700 sodybų.
Aukščiausias kryžius Lietuvoje (Šilalės r.)
Viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Kaltinėnų apylinkėse – šio miestelio vardu pavadintas Dvasingumo parkas. Šiame parke yra įrengtos Tremtinių kalvarijos. Jas sudaro 21 skulptūra, kuria įamžintas tremtinių atminimas, įrengta Šv. Mergelės koplyčia. Greta skulptūrų ansamblio, ant didelio kalno, į viršų kyla apie 20 metrų aukščio baltas Tautos prisikėlimo kryžius, pastatytas 1990 m. Jis Lietuvoje laikomas vienu aukščiausių kryžių.
Altorius iš medžių šakų. Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (Šilalės r.)
Galbūt laikus, kai žemaičiai garbino ąžuolus, primena XIX a. pabaigoje iškilusios Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios altoriai. Originalūs šoniniai altoriai laikomi didžiausia Girdiškės įžymybe. Juos apie 1928 m. sukūrė čia kunigavęs Kazimieras Andriukaitis. Altoriai sukomponuoti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, kurios persipindamos atkartoja gotikinės architektūros ritmą.
Gydantys stebuklai Gvaldų koplyčioje (Drungėliškės, Šilalės r.)
Pasakojama, kad XIX a. ant akmens apsireiškė Kristus, vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę. Ją nunešė į Kvėdarnos bažnyčią, bet po kurio laiko žiūri – vėl ji ant akmens. Kai trečią kartą tai pasikartojo, žmogus ten pastatė koplytėlę ir įdėjo į ją apsireiškusią statulą. Manoma, kad senoji koplytėlė pastatyta apie 1840 m. O 1937 m. kitas žmogus virš mažosios koplytėlės surentė dar vieną didesnę. Žmonės šią vietą laiko stebuklinga, čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų.
Knygnešių kryžius dvaro koplyčioje (Panevėžio r.)
Bistrampolio dvaro teritorijoje esanti koplyčia-knygnešių muziejus yra įkurta tik 2008 m., rekonstravus buvusią elektrinę. Freskomis puoštoje koplyčioje gali vykti krikštynos, tuoktuvės. Įdomu, kad čia saugomas kryžius, šalia kurio mirė žinomas Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilika ir jos replika replika – medyje (Panevėžio r.)
Tai – vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė – filija. Joje šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Beje, ne iškilmių jis uždengiamas Romano Švoinickio pieštu paveikslu „Kristus moko Lietuvos vaikelius“, dažnai vadinamu „Kristus tarp krekenaviečių“, nes jame buvo įamžinti vietiniai miestelio gyventojai! Bazilikos repliką galima aptikti ir medyje Švenčiuliškių gatvėje – ją pagaminęs įkėlė krekenavietis.
Dviračių maršrutas „Senųjų dvarų ir bažnyčių keliu“ (Kupiškio r.)
Po dvarus ir bažnyčias – ant dviejų ratų. Daugiau nei 50 km ilgio maršrutas leis aplankyti tokius objektus kaip Marijos Magdalenos koplytėlė Uoginių kaime, kurioje mišias kadaise laikė poetas A. Strazdas, medinę Antašavos Šv. Hiacinto bažnyčią, Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kt.
Kur karosas šoka su silke. Palėvenės šv. Domininko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis (Kupiškio r.)
Pasakojimai apie vienuolyno istoriją, apsilankymas paslaptinguose rūsiuose, kulinarinė programa „Lėvens karoso ir silkės šokis“ su vienuolių gamybos alumi, vienuolių smuklės vynu. Ir taip galima susipažinti su vieninteliu Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdžiu – Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir vienuolynu, kurio istorija siekia XVII a.
Po nendriniu stogu. Nidos švenčiausios mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (Nida)
„Skambėk, garsusis varpe, tarp jūros kopų, kviesk ir guosk Neringos žmones“. Tokie žodžiai yra ant Nidos Romos katalikų Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios varpo. Šioje Kuršių nerijos gyvenvietėje iki 2003 m. nebuvo katalikų bažnyčios. Tik 2000 m. Telšių vyskupas A. Vaičius pašventino katalikų bažnyčios ir bendruomenės namų pamatus, o oficiali bažnyčios atidarymo ceremonija įvyko 2003 m. birželio 14 d. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuota bažnyčia nendriniu stogu tapo ryškiu naujosios architektūros akcentu. Balta bažnyčios smailė su kryžiumi matoma iš visų Nidos pusių.
Žvakių šventovė rūsyje. Šv. Gertrūdos bažnyčia (Kaunas)
Pirmoji Lietuvoje Žvakių šventovė buvo įrengta šv. Gertrūdos bažnyčios skliautuotame rūsyje. (XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pastatyta šv. Gertrūdos bažnyčia yra laikoma viena seniausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje). Žvakių šventovė – tai dalis Maldos vienybės akcijos, kurią organizuoja vienuoliai marijonai bei jų talkininkai visame pasaulyje. Kiekvienas žmogus gali prašyti maldos pagalbos sau bei kitiems, įnešdamas tam tikrą auką bei nurodydamas, kokiam tikslui ji skirta, arba ir nieko nepaaukodamas. Tuomet Žvakių šventovėje įžiebiama žvakelė, kuriai degant septynias paras, Maldos vienybės akcijos dalyviai meldžiasi į stebuklingą Kryžių.
Viena moderniausių pasaulyje – Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia (Elektrėnai)
Puslankiu išlenktas portalas, kurį sudaro stačiakampė arka su kryžiumi ir šeši vertikalūs kiaurapjūviai kryžiai. Išskirtinės architektūros pastatas prie automagistralės Vilnius-Kaunas nuteikia nekasdieniškai, pakylėja žvilgsnį, padeda minčiai atsiplėšti nuo žemės. Pasakojama, kad bažnyčios kūrėjams ir statytojams teko ne sykį įveikti materijos pasipriešinimą, galynėtis su žemės trauka.
Seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia (Zarasų r.)
XVI a. bažnyčia laikoma seniausiu medinės architektūros palikimu mūsų šalyje. Ją gabių meistrų rankos surentė naudojant tik kirvį, o durų lentų sutvirtinimui – kaltinius vinis. Bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Bažnyčioje veikia bažnytinio meno muziejus.
Škotiją primenantys mūrai. Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (Zarasų r.)
Iš tašytų akmenų sumūryto fasado bažnyčia Salake – Zarasų krašto architektūros perlas. Ant kalnelio įsitaisiusi šventovė palieka įspūdį savo monumentalumu ir aukštu, į dangų šaunančiu bokštu. Neoromantinio stiliaus, neogotikos bruožų turinčios Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios aukštis – 72 m. Pasakojama, kad prie jos statybos prisidėjo visi apylinkių gyventojai – vykdami į Salaką jie į vežimą įsimesdavo akmenų, kad šių nepritrūktų šventovės kuorams.
Pamaldos miške. Panaros pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčia (Varėnos r.)
Ten apsilankiusieji grįžta ne kartą – Panaros Dievos Gailestingumo koplyčia miškų apsuptyje netoli Merkinės yra atvira tiek per sekmadienines mišias, tiek norintiems pabendrauti, aplankyti vaistinių ir prieskoninių augalų ūkį. Pilnų namų bendruomenė, kaip besikurianti vienuolija, turi savo dienotvarkę, maldos, poilsio, dvasinių pratybų ar kitokio ugdymosi ritmą. Tai bendrija, siekianti padėti nelaimingiems, kenčiantiems, kamuojamiems priklausomybių ir pan.
Vienuolių gyvenimo edukacijos su giros skoniu. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis (Kelmės r.)
Pasakojama, kad vietą bernardinų vienuolynui XVII a. pradžioje ant Tytuvos upelio skardžio nurodė pamatyta švieselė, kurios neužgesino net siautęs vėjas. Dabar Tytuvėnų piligrimų centras stengiasi pritaikyti vieną iš geriausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje turizmo veiklai, piligrimų, tikinčiųjų poreikiams ir dvasinėms reikmėms tenkinti ir organizuoja įvairias edukacijas. Jų metu kviečia rašyti žąsies plunksna, pažinti vienuolyno sodo vaistažoles, iš karoliukų susiverti maldos vėrinį ir net degustuoti skirtingų rūšių naminės piligrimų giros.
Didžiausi žemaičių vargonai ir istorinis suolas. Kražių švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia (Kelmės r.)
Vienuolės benediktinės Kražiuose įsikūrė 1639 m. Joms dovanotame žemės sklype buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. Kai Rusijos caras įsakė uždaryti vienuolyną, vietiniai susirinko jo ginti – 1893 m. lapkričio 22 – 23 d. tarp taikių vietos gyventojų ir caro valdininkų bei kazokų įvyko kruvinas susirėmimas. Šis įvykis buvo pavadintas Kražių skerdynėmis ir tapo simboliu, ginant katalikų tikėjimą ir lietuvybę. Dabar iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti XIX a. I-oje pusėje pastatyta Šv. Roko koplyčia. Bažnyčia yra veikianti. Jos viduje vis dar tebestovi suolas, menantis kraupią istoriją. Pasakojama, kad prie jo kazokai buvo pririšę savo arklius. Taip pat čia galima išvysti vienus didžiausių Žemaitijoje vargonus.
Tyzenhauzo būgnas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (Rokiškis)
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje saugomas ir naudojamas būgnas yra būgno, kurį LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas kaip trofėjų atsivežė iš 1673 m. laimėto Chotino mūšio ir padovanojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai Vilniuje, kopija. Šį žalvarinį 130 centimetrų skersmens oda aptrauktą būgną, fundatorius Reinoldas Tyzenhauzas padovanojo Rokiškio Šv. Mato bažnyčiai 1877 m. Būgno odą laikančios detalės prie instrumento korpuso pritvirtintos T raidės formos metalinėmis puošmenomis. Viena jų yra iš dviejų raidžių – TR, žyminčių R. Tyzenhauzo inicialus.
Žvakių liejimas Videniškių vienuolyne (Molėtų r.)
Videniškiuose esantis Vienuolyno muziejus yra įsikūręs XVIII a. vid. Regulinių atgailos kanauninkų, liaudyje vadintų Baltaisiais Augustinais, vienuolijos vyresniojo (infulato) pastate. Šios brolijos pradžia miestelyje siekia XVII a. pr. Muziejuje galima apžiūrėti sienų tapybą su įamžintais vienuolyno vyresniųjų portretais, liturginių reikmenų, rūbų kolekciją, sudalyvauti žvakių liejimo, tapybos ant tekstilės ir kituose užsiėmimuose.
Ekskursijos mažajame Vatikane. Penki Kretingos vienuolynai (Kretinga)
Kretinga ne be reikalo vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu – joje yra net penki vienuolynai (1 vyrų bei 4 moterų): Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis, vienintelis Baltijos šalyse Šv. Klaros vienuolynas, Motinos Teresės seserų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievo pagalbos seserų pranciškonių namai ir Švenčiausiosios širdies pranciškonių misionierių kongregacija. Jiems apžiūrėti siūlomos teminės ekskursijos „Vienuolių takais“ ir „Pažintis su 5 Kretingos vienuolynais“. Jų metu ne tik galima susitikti su vienuolėmis, bet ir aplankyti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštą, vidinį vienuolyno kiemelį, Kankinių koplyčią, bažnyčios įkūrėjų kriptą, Kankinių kriptą, Lurdą, sužinoti vienuolyno bei bažnyčios atsiradimo istoriją, kokiais stebuklais garsėja Šv. Antano altorius, kokia rutina gyvena vienuoliai, kokie žmonės buvo užmūryti bažnyčios rūsiuose.
Po miestą su vienuole „Palaimintojo Jurgio Matulaičio pėdomis“ (Marijampolė)
Marijampolė – palaimintojo Jurgio Matulaičio miestas. Atvykite ir pamatysite tai, ko pamatyti į Marijampolę kasmet atvažiuoja tūkstančiai piligrimų ir tikinčiųjų iš Lietuvos ir visos Europos: takai, kuriais vaikščiojo palamintasis Jurgis Matulaitis, marijonų vienuoliai, paslaptys ir istorija. Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriuje, yra sarkofagas, kuriame ilsisi jo palaikai. Šalia stovi Marijonų vienuolynas, primenantis Marijampolės miesto pradžią ir vienuolyno istoriją. Jame įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Ekskursiją po miestą veda vienuolės.
Garsiausio dievdirbio kryžiai (Kėdainiai)
Didžiausioje ir erdviausioje Kėdainių krašto muziejaus salėje – garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija. Vincas Svirskis – unikalus XIX a. antros pusės savamokslis liaudies menininkas, keliavęs ir kūręs Vidurio Lietuvoje. Praūžus 1863 m. sukilimui, pradėjo keliauti iš kaimo į kaimą, pakelėse ir sodybose palikdamas savo darbus. Per savo gyvenimą V. Svirskis sukūrė daugiau kaip du šimtus kryžių. Kryžius darė tik iš ąžuolo, šventuosius ir pagražinimus išdroždavo iš to paties medžio. Jo kryžiai originalūs, monumentalūs, dekoratyvūs ir nepakartojami savo forma, todėl žmonių buvo praminti ,,gražiadirbiais“.
Apsauginės kaukės gamyba Bažnytinio paveldo muziejuje (Vilnius)
Bažnytinio paveldo muziejus įsikūrė 2009 m. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir buvusiame bernardinių vienuolyne – įspūdingame Renesanso laikų ansamblyje. Muziejaus ekspozicijoje pristatomi vertingiausi eksponatai iš Vilniaus arkivyskupijos šventovių. Ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobyno monstrancijos bei relikvijoriai – išraiškingi maldingumo tradicijos liudytojai ir auksakalystės šedevrai. Stiklo vitrinose išdėlioti puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai, kiti meniški liturginiai reikmenys, dailiųjų amatų dirbiniai lankytojams atveria turtingą Lietuvos Bažnyčios istoriją bei sakralaus meno slėpinius. Unikalią nuolatinę ekspoziciją papildo muziejuje vykstančios parodos. Organizuojamos ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai, virtualus turas po Šv. arkangelo Mykolo vienuolyną, užduotys ir žaidimai. Muziejus suskubo reaguoti į aktualijas ir tarp gausybės edukacijų siūlo net pasigaminti apsauginę kaukę.
Šalia vienų iš seniausių kapinių Lietuvoje. Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia (Plungės r.)
XV a. gatviniame bažnytkaimyje yra du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas (Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia) bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatęs švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų. Senosios Platelių parapijos kapinės šventoriuje laikomos vienomis seniausių kapinių Lietuvoje.
Liturginis indas iš kulkų. Gojaus Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (Trakų r.)
Į Gojaus kaime esančią Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčią piligrimai atvyksta ne tik pasimelsti, bet ir apžiūrėti joje saugomų relikvijų. Vienas svarbiausių koplyčios turtų – stebuklingas Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas. Tai pat Gojaus koplyčioje saugomas išskirtinis relikvijorius – monstrancija, kuri buvo pagaminta iš Austrijos, Prūsijos bei Rusijos kareivių kūnų išimtų kulkų!
Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų pradžia – ant Panų kalno (Telšių r.)
Panų kalnas, arba Mergakalnis, – padavimais garsėjanti kalva. Pasakojama, kad kai XVII a. Žemaitiją niokojo švedai, čia pasislėpė apylinkės merginos. Kai švedai slėptuvę aptiko, užvertė urvo angą akmenimis ir palaidojo apie 2000 jaunų moterų. Nuo to laiko šis kalnas Mergų kalnu vadinamas, o žuvusioms atminti buvo pastatyta koplyčia. Žmonės čia palieka kryželius, išsako savo prašymus. Kasmet liepos mėnesį būtent Panų kalne pradedami Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Stotelė likimo nuskriaustiems – Paulių vienuolynas (Jurbarko r.)
Jurbarko rajone, Pauliuose, senoje mokykloje yra įsikūręs kapucinų vienuolynas, kuris priima gyvenimo nuskriaustuosius ir padeda jiems atsistoti ant kojų. Taip pat šis vienuolynas teikia dvasinį nusiraminimą, pasakoja Kristaus istoriją, kviečia bendrai maldai, veda rekolekcijas, užsisakius organizuoja ir veda ekskursijas religine tematika. Galima atvykti maldai, susikaupimui, savanoriauti, tapti misionieriumi ar apsigyventi maldos bendruomenėje. Šalia vienuolyno galima pasivaikščioti, pamedituoti gamtoje, šalia tekančio upelio.
Barboros Radvilaitės maldos Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje (Šalčininkų r.)
Aplink dabartinio pasienio zonos miestelio Dieveniškių teritoriją kadaise plytėjo LDK didikų Goštautų, tarp kurių – ir pirmasis Barboros Radvilaitės vyras Stanislovas Goštautas, dvarai ir žemės. Melstis Barbora Radvilaitė eidavo į Dieveniškių bažnyčią, pastatytą dar XV a. viduryje. Priešais bažnyčią 1903 m. buvo pastatyta mūrinė varpinė su vartais, joje yra beveik 200 metų senumo varpai. Medinė bažnyčia apjuosta akmenų mūro tvora.
Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių surinktą medžiagą.
Šaltinis: Keliauk Lietuvoje